"The Moody Blues" - anglų roko grupė, susikūrusi 1964 m. Birmingeme. Iš pradžių grupę sudarė klavišininkas Mike'as Pinderis, multiinstrumentalistas Ray Thomas, gitaristas Denny Laine'as, būgnininkas Graeme'as Edge'as ir bosistas Clintas Warwickas. Tuometinis jų skambesys buvo artimas ritmenbliuzui ir populiariajam roko repertuarui: 1964 m. pasirodęs singlas "Go Now" padėjo grupei greitai išgarsėti. Vėliau keletas muzikantų pasikeitė — į grupę atėjo gitaristas Justin Hayward ir bosistas John Lodge — ir ši sudėtis (Pinderis, Thomas, Edge'as, Haywardas ir Lodge'as) tapo vadinama „klasikine“ The Moody Blues epocha, trunkančia nuo vidurio 1960-ųjų iki pradžios 1970-ųjų.
Perėjimas prie art roko ir progresyviojo roko
1967 m. išleistas albumas Days of Future Passed tapo lūžio tašku grupės kūryboje: jame buvo sąmoningai derinami rokas ir klasikinė muzika, įrašas buvo atliktas bendradarbiaujant su orkestru (London Festival Orchestra) ir įgavęs sinfoninį, atmosferinį skambesį. Dėl šio ir vėlesnių leidinių The Moody Blues priskiriami ankstyviesiems art roko ir progresyviojo roko kūrėjams. Albumas buvo dažnai minima kaip vienas iš „kertinių“ ir „vienas pirmųjų sėkmingų koncepcinių albumų" roko istorijoje.
Grupės charakteringą skambesį stipriai formavo Mike'o Pinderio klavišiniai (įskaitant Mellotron naudojimą), Justin Hayward lirinis balsas bei Ray Thomas flautos ir multiinstrumentalistiniai intarpai. Būgnininkas Graeme'as Edge savo eiles ir spoken-word įrašus taip pat dažnai įterpdavo į albumus, suteikdamas jiems poetinį užtaisą.
Vėlesnė veikla ir sudėties pokyčiai
1960–1970 m. grupė išleido keletą svarbių albumų, tarp jų In Search of the Lost Chord (1968), On the Threshold of a Dream (1969), A Question of Balance (1970), Every Good Boy Deserves Favour (1971) ir Seventh Sojourn (1972). Po intensyvaus kūrybinio periodo ir koncertų grupė padarė ilgesnę pertrauką nuo 1974 iki 1977 m. 1978 m. Mike'as Pinderis paliko grupę; jo vietą užėmė šveicarų kilmės klavišininkas Patrickas Morazas.
1980–1990 m. The Moody Blues adaptavo modernius elektroninius elementus ir įgavo labiau synth-pop bei aštuntojo dešimtmečio pabaigos / devintojo dešimtmečio skambesių bruožų. 1986 m. išleistas albumas "The Other Side of Life". su singlu "Your Wildest Dreams" padėjo grupei vėl pasiekti aukštus populiarumo lygius ir tapo reikšmingu jų karjeros atgimimu.
Vėlesni albumai, gastrolės ir pabaigos etapai
Per 1990–2000 m. grupė išleido albumus, koncertavo pasauliniu mastu ir 2003 m. pristatė savo naujausią studijinį leidinį — kalėdinį rinkinį December (kalėdinės dainos). Nors pagrindinis kūrybos etapas baigėsi, The Moody Blues toliau rengdavo pasirodymus, dalyvavo specialiuose renginiuose, trumpuose turuose ir kruizuose, kartais susiburdami vienkartiniams koncertams.
Nariai, pasikeitimai ir individualios veiklos
- Pradinė sudėtis: Mike Pinder (klavišiniai), Ray Thomas (flauta, vokalas, multiinstrumentalistas), Denny Laine (gitara, vokalas), Graeme Edge (būgnai, poezija), Clintas Warwickas (bosas).
- 1966 m. prie grupės prisijungė Justin Hayward ir John Lodge — ši sudėtis tapo „klasikine“ ir daugeliui gerbėjų asocijuojasi su grupės šlove.
- 1978 m. iš grupės išėjo Mike'as Pinderis; jį pakeitė Patrickas Morazas (1978–1991).
- Ray Thomas vaidmuo buvo mažesnis dėl sveikatos priežasčių vėlesniais dešimtmečiais; jis galutinai paliko grupę 2002 m.
Svarbiausi kūriniai ir pasiekimai
Sėkmingiausios The Moody Blues dainos yra tarp jų populiariausių visame pasaulyje:
- "Go Now" (ankstyvas hitas)
- "Nights in White Satin" (viena žymiausių grupės baladžių, tapusi roko klasika)
- "Tuesday Afternoon"
- "Question"
- "Your Wildest Dreams"
Grupė visame pasaulyje pardavė apie 70 milijonų albumų ir turi daugybę auksinių ir platininių įrašų. 2018 m. The Moody Blues buvo įtraukti į Rokenrolo šlovės muziejų.
Įtaka ir palikimas
The Moody Blues yra pripažįstami kaip vieni iš muzikos istorijos pirmtakų, sujungusių roko energiją su sinfoniniais ir konceptiniais sprendimais. Jų eksperimentai su orkestracija, sintezatoriais ir konceptualiais albumais padarė didelę įtaką vėlesnėms art roko, progresyviojo roko ir pop muzikos kartoms. Daugelis jų kūrinių vis dar dažnai grojami radijuje, įtraukiami į filmų ir televizijos garso takelius bei cituojami kaip įkvėpimo šaltinis jauniesiems muzikams.