Ši žmonijos žemė - pirmoji Pramoedya Ananta Toer "Buru" kvarteto knyga. Knyga pirmą kartą išleista 1980 m. leidyklos Hasta Mitra. Veiksmas vyksta olandų kolonijinio valdymo Indonezijoje pabaigoje. Pramoedya romaną kūrė ir skleidė būdamas įkalintas Buru saloje Indonezijos rytuose: jam ilgą laiką nebuvo leidžiama rašyti, todėl jis 1973 m. istoriją garsiai pasakojo kitiems kaliniams. Pasakojimai paplito tarp įkalintųjų, o vėliau – kai autoriumi pagaliau buvo leista darbą užrašyti – istorija tapo pilnu romanu.

Siužetas

Pagrindinis knygos Ši žmonijos žemė veikėjas ir pasakotojas yra jaunas javos kilmės berniukas Minke. Jis mokosi elitinėje olandų mokykloje ir, įgijęs švietimą bei pažinčių tarp olandų, stengiasi suderinti savo tautinę tapatybę su kolonijine realybe. Minke'o gyvenimas komplikuojasi, kai jis įsimyli Annelies — gražią indėnų kilmės moterį, turinčią sudėtingą padėtį dėl savo šeimos istorijos. Svarbi romano veikėja yra Nyai Ontosoroh — indonezų moteris, iš pradžių olandų vyro konkubina (nyai), vėliau versli ir protinga moteris, kuri kovoja už savo ir vaikų teisę bei orumą.

Pagrindiniai veikėjai

  • Minke – jaunasis Javos inteligentas, pasakotojas, atstovaujantis laipsniškam tautinės savimonės formavimuisi;
  • Nyai Ontosoroh – stipri, nepriklausoma moteris, kuri išlaiko šeimą ir verslą; jos istorija iliustruoja kolonijinę nelygybę ir moters padėtį;
  • Annelies – jauna moteris, kurios likimas parodo socialines ribas ir teisinio statuso įtaką individams kolonijinės teisės sistemoje.

Temos ir reikšmė

Romane nagrinėjamos temos: kolonijinis rasizmas ir hierarchijos, teisinė nelygybė tarp europiečių ir vietinių gyventojų, lyties ir klasės santykiai, kultūrinė tapatybė ir nuoskaudos dėl priespaudos. Pramoedya naudoja individualių likimų istorijas, kad atskleistų platesnes visuomenines ir politines problemas. Kūrinys tapo vienu svarbiausių modernios indoneziečių literatūros tekstų, kuris skatina diskusijas apie teisingumą, žmogaus orumą ir tautinę savimonę.

Cenzūra ir leidimai

1981 m. Indonezijos generalinis prokuroras uždraudė Šią žmonijos žemę. Nors uždraudimas ribojo oficialų platinimą, išliko daug pirmųjų leidimų egzempliorių ir kopijų, kurios palaikė romano skaitytojų ratą. 2005 m. leidykla "Lentera Depantara" vėl pradėjo leisti knygą Indonezijoje, o vėlesniais metais kūrinys pasiekė tarptautinę auditoriją: jis išverstas į daugelį kalbų ir pasaulyje paskelbtas maždaug 33 kalbomis.

Kino adaptacija

Romano populiarumas lėmė ir kino versiją: pagal Bumi Manusia buvo sukurta ekranizacija, kuri dar labiau atkreipė dėmesį į Pramoedya tematiką ir istorinius kontekstus bei paskatino naujas diskusijas apie kolonijinę praeitį ir literatūros vietą šiuolaikinėje Indonezijos kultūroje.

Ši žmonijos žemė iki šiol laikoma vienu svarbiausių Indonezijos XX a. literatūros darbų — tiek dėl savo literatūrinės vertės, tiek dėl istorinio ir politinio konteksto, kuriame kūrinys gimė.