Pramoedya Ananta Toer (1925 m. vasario 6 d., gimė Bloroje, Centrinėje Javoje – 2006 m. balandžio 30 d.) buvo vienas žymiausių Indonezijos rašytojų. Kūryboje dominuoja romanai, apsakymai, esė ir istoriniai pasakojimai, kuriuose susipina asmeninė lemtis ir nacionalinė istorija. Per savo gyvenimą Pramoedya ne kartą patyrė persekiojimą: jį areštavo Olandijos kolonijinė valdžia 1947–1949 m., vėliau po 1965 m. perversmo ir atėjus Suharto režimui jis ilgai buvo laikomas izoliuotame kalėjime.
Gyvenimas ir persekiojimas
Pradėjęs rašyti jaunas, Pramoedya aktyviai dalyvavo nepriklausomybės kovose ir vėliau – kultūriniame gyvenime kaip žurnalistas bei publicistas. Kolonijinę priespaudą jis patyrė jau Nepriklausomybės kare: olandų valdžia jį įkalino 1947–1949 m. Vėliau, po 1965 m. politinių permainų, jis buvo kaltinamas simpatijomis komunistams ir dėl savo požiūrio į Sukarno politiką patyrė naują spaudimą – Suharto režimas 1965–1979 m. išsiuntė jį į areštą Maluku saloje Buru. Suharto vadino Pramoedya komunistu ir manyta, kad jis tebėra ištikimas Sukarno, nors rašytojas turėjo nepriklausomą pritilusią kritiką ir ne visada pritardavo pirmojo prezidento politikai.
Buru ir garsiausias kūrinys
Ilgą areštą Buru saloje Pramoedya pavertė kūrybos lauku: neturėdamas rašymo priemonių jis garsiai pasakojo romanus kitiems kaliniams, o vėliau šios istorijos buvo užrašytos ir slapta išvežtos iš salos. Taip gimė garsusis "Buru kvartetas" – keturi romanai, parašyti indoneziečių kalba, kurie pasakoja apie kolonijinę Javos visuomenę ir jauną intelektualą Minke. Keturių knygų serijos pavadinimai indoneziečių kalba yra: Bumi Manusia, Anak Semua Bangsa, Jejak Langkah ir Rumah Kaca (angl. This Earth of Mankind, Child of All Nations, Footsteps, House of Glass). Šios knygos nagrinėja kolonializmo, rasės, klasės ir lyties temas bei tautinio sąmoningumo formavimąsi.
Temos, stilius ir cenzūra
Pramoedya kūryboje dominuoja kolonializmo kritika, pasipriešinimas rasizmui, socialinei neteisybei ir korupcijai. Jo stilių apibūdina realistinis pasakojimas, istorinis pagrindas ir gilus susidomėjimas paprastų žmonių gyvenimais. Dėl savo kritinių tekstų kolonijinės ir vėlesnės autoritarinės vyriausybės cenzūruodavo jo raštus Indonezijoje, nors jis buvo plačiai žinomas ir gerbiamas užsienyje. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ir rašytojų bendruomenės reikalavo jo teisių bei žodžio laisvės; kai kuriais atvejais Pramoedya laikytas sąžinės kaliniu.
Paveldas
Po Suharto režimo žlugimo 1998 m. daugelio autorių, tarp jų ir Pramoedya, kūriniai Indonezijoje tapo lengviau prieinami. Jo romanai išversti į daugelį kalbų ir užėmė svarbią vietą šiuolaikinėje indoneziečių literatūroje. Pramoedya laikomas vienu iš svarbiausių XX a. indoneziečių rašytojų, o jo darbai iki šiol įkvepia diskusijas apie atmintį, istoriją ir socialinį teisingumą. Nors jis dažnai vengė tiesioginės politinės agitacijos, jo tekstai buvo ir lieka galinga kritinio mąstymo priemonė.
Pramoedya Ananta Toer mirė 2006 m., palikęs didelį literatūrinį palikimą ir pavyzdį rašytojo atsakomybės ir laisvės kovai.




