Mokami keliai: apibrėžimas, rinkliavos ir paskirtis

Sužinokite, kas yra mokami keliai, kaip veikia rinkliavos ir kokia jų paskirtis: eismo valdymas, finansavimas ir spūsčių mažinimas.

Mokamas kelias (dar vadinamas turniketu, mokamu greitkeliu arba greituoju mokamu keliu) – tai kelias, už kurio naudojimąsi transporto priemonės turi mokėti mokestį, vadinamą rinkliava. Mokami keliai dažnai įrengiami ne tik siekiant surinkti lėšų, bet ir valdyti eismą: jie gali leisti kai kuriems naudotojams važiuoti greičiau, išvengti spūsčių ir pagerinti kelio tarnavimo kokybę. Istoriškai rinkliavos tekdavo į pajamų šaltinį vyriausybėms arba žemės savininkams, o šiuolaikinėje praktikoje jos dažnai laikomos tam tikra mokesčių forma, skirta apmokėti kelių tiesimo ir priežiūros išlaidas bei užtikrinti, kad tuos kaštus padengtų kelio naudotojai, o ne visi mokesčių mokėtojai.

Rinkliavų tipai ir surinkimo būdai

• Vienkartinės arba punktinės rinkliavos – sumokamos įvažiavus į tam tikrą kelio ruožą arba pervažiuojant vartus.
• Laikini leidimai (vignette) – ant priekinio stiklo arba elektroniniai bilietai, galiojantys tam tikrą laikotarpį (dienai, savaitei, mėnesiui, metams).
• Mokestis pagal nuvažiuotą atstumą – nustatomas pagal tachografo, GPS arba elektroninės erdvės duomenis, tinka ilgesniems greitkeliams ir sunkiajai technikai.
• Dinaminių kainų modeliai – tarifai kinta priklausomai nuo eismo intensyvumo, paros laiko ar teršalų kiekio, skatinantys naudoti kelią ne piko metu.
• Elektroninės sistemos – automatinis numerių atpažinimas (ANPR), elektroniniai tag’ai arba GNSS sprendimai leidžia rinkti rinkliavas be stovėjimo prie vartų.

Paskirtis ir tikslai

Mokamų kelių paskirtis yra daugialypė:

• Finansavimas: rinkliavos padengia statybos, priežiūros ir valdymo išlaidas, ypač kai valstybė nenori arba negali iš anksto finansuoti projekto.
• Eismo valdymas: tarifai padeda sumažinti spūstis, nukreipti srautus ir paskatinti naudotis alternatyviomis transporto rūšimis.
• Taršos mažinimas: dinaminiai mokesčiai ar didesnės kainos piko metu gali paskatinti vairuotojus keisti kelionės laiką arba rinktis viešąjį transportą.
• Sąžiningumo principas: mokesčiais apmokestinami tik tie, kurie naudojasi konkrečiu keliu, o ne visi mokesčių mokėtojai.

Kainodara ir veiksniai, lemiantys rinkliavas

Rinkliavos dydį lemia keli veiksniai:

• kelio statybos ir finansavimo kaštai,
• transporto priemonės kategorija (lengvasis automobilis, sunkvežimis, autobusas),
• nuvažiuotas atstumas arba pravažiavimo taškas,
• laikas (piko valandos ar šventės gali būti brangesnės),
• tarša ir ekologiniai reikalavimai (žemos emisijos zonos gali turėti papildomus mokesčius).

Kam taikomos išimtys ir nuolaidos

Daugelis sistemų numato tam tikras išimtis arba nuolaidas:

• vietos gyventojai ar vietinės paslaugos (pasiekiančios prie gyvenamųjų vietovių),
• greitosios pagalbos, policijos ir kitų avarinių tarnybų transportas,
• viešojo transporto priemonės ir tam tikros transporto kategorijos (pvz., elektromobiliai gali turėti lengvatas),
• sezoninės arba socialinės nuolaidos tam tikroms grupėms.

Nauda ir trūkumai

Privalumai:

• tvarus kelių finansavimo šaltinis;
• geresnė eismo valdymo kontrolė ir mažesnės spūstys;
• sąžiningesnis mokėjimas už paslaugas — moka naudotojas, o ne visi mokesčių mokėtojai;
• galimybė taikyti aplinkosauginius tarifus ir skatinti aplinkai draugiškesnį transportą.

Trūkumai:

• socialinis teisingumas — rinkliavos gali labiau paveikti mažesnes pajamas gaunančius gyventojus;
• galimas eismo persiskirstymas į mažesnio eismo keliukus, didinantis triukšmą ir taršą gyvenamosiose vietovėse;
• administracinės ir technologinės išlaidos sistemos diegimui ir valdymui;
• turizmo ir verslo srauto įtaka — rinkliavos gali padidinti tranzitinių išlaidų.

Technologijos ir ateities tendencijos

Modernios rinkliavų sistemos remiasi elektroninėmis technologijomis: ANPR kameromis, palydovine navigacija (GNSS), bekontakčiais tag’ais ir mobiliosiomis programėlėmis. Ateityje tikėtinos tokios tendencijos kaip platesnis dinaminis kainų taikymas, integracija su miesto eismo valdymu, sąsajos su mokėjimo paslaugomis ir platesnis ekologinių kainų naudojimas.

Ką verta žinoti vairuotojams

• pasidomėti rinkliavų taisyklėmis ir kainoraščiu prieš vykstant į mokamą ruožą;
• naudotis elektroniniais apmokėjimo būdais arba įsigyti vignette, kai reikia;
• patikrinti, ar nėra nuolaidų arba išimčių (vietos gyventojams, specialiosioms tarnyboms);
• atsižvelgti į alternatyvas: viešąjį transportą, maršruto koregavimą ar kelionės laiką už piko.

Trumpai tariant, mokami keliai yra priemonė tiek finansuoti kelių infrastruktūrą, tiek valdyti eismą bei skatinti aplinkai draugiškesnius sprendimus. Sėkmingai įgyvendinta rinkliavų sistema gali reikšmingai pagerinti kelių tinklo kokybę ir eismo srautų efektyvumą, tačiau reikalingas subalansuotas reguliavimas, kad būtų apsaugotas socialinis teisingumas ir aplinkinės bendruomenės interesai.

Kaip veikia mokami keliai

Yra daug mokamų kelių rūšių. Mokestis gali būti imamas už naudojimąsi tiltu, tuneliu arba greitkeliu. Kai kuriuose keliuose mokama suma priklauso nuo to, kokiu atstumu važiuojate keliu ir (arba) ar vairuojate automobilį, motociklą, autobusą, ar sunkvežimį. Kituose keliuose mokate tą pačią sumą, nesvarbu, kokiu atstumu važiuojate ir ką vairuojate.

Rinkliavas taip pat galima rinkti įvairiais būdais. Pirmuosiuose mokamuose keliuose reikėdavo sustoti prie kelio stendo ir sumokėti rinkliavą asmeniui, vadinamam rinkėju. Priklausomai nuo kelio, tai gali tekti daryti įvažiuojant, išvažiuojant arba abiem atvejais. Kadangi daugybė transporto priemonių gali laukti, kol galės sumokėti rinkliavą, aplink "rinkliavų aikšteles", kuriose yra daugybė kabinų, užtveriančių visą kelią, gali būti perpildyta. Pastaruoju metu yra kelių, kuriuose įdiegta "elektroninė rinkliava", t. y. naudojamos kompiuterinės mikroschemos ir RFID technologija, leidžianti nustatyti vairuotojų tapatybę ir nuskaičiuoti rinkliavą nuo jų banko sąskaitų.

Rinkliavas gali rinkti transporto priemonės, važiuojančios viena ar keliomis kelio juostomis, kuriomis kitu atveju galima laisvai naudotis. Tokios juostos dažnai vadinamos "didelio užimtumo mokamomis juostomis", nes daugeliu atvejų transporto priemonėms, kuriose važiuoja daugiau nei vienas žmogus, nereikia mokėti už naudojimąsi juosta. Šios juostos skirtos skatinti važiuoti kartu su kitais automobiliais. Jei kelyje važiuoja mažiau automobilių, daugiau žmonių gali nuvažiuoti ten, kur nori, neužstrigdami spūstyse.

Už visus kelius reikia kažkaip sumokėti, todėl jie niekada nebūna "nemokami". Paprastai kelių tiesimo išlaidos apmokamos iš benzino, dyzelino ar kitų degalų mokesčių. Mokamų kelių naudotojai vis tiek moka šiuos mokesčius ir rinkliavas už naudojimąsi konkrečiu keliu ar eismo juosta.

Rinkliavos rinkimo zona Jungtinėje Karalystėje

Istorija

Mitologija

Mokesčiai minimi graikų mitologijoje, kur keltininkas Charonas imdavo mokestį už mirusiųjų perkėlimą per Acherono ir Stikso upes į Hadą. Jei siela sumokėdavo rinkliavą, Charonas ją perplukdydavo per upę. Jei ne, ji amžinai klaidžiojo tarp mirties ir gyvenimo.

Senovės laikai

Mokamiems keliams yra mažiausiai 2700 metų, nes VII a. pr. m. e., valdant Ašurbanipalui, Susos-Babilono greitkeliu važiuojantys keliautojai turėjo mokėti rinkliavas. Aristotelis ir Plinijus mini rinkliavas Arabijoje ir kitose Azijos dalyse. Indijoje iki IV a. pr. m. e. Arthasastra nurodo, kad buvo naudojamos rinkliavos. Germanų gentys iš keliautojų per kalnų perėjas ėmė rinkliavas.

Ekonomika

Investuotojų obligacijos gali būti parduodamos tiems, kurie moka už nutiestą kelią, ir tikimasi, kad laikui bėgant jos bus grąžintos imant rinkliavas. Kai obligacijos apmokamos, kelias paprastai grąžinamas vyriausybinei agentūrai, kuriai priklauso žemė, kurioje jis buvo nutiestas, ir kuri leido tiesti kelią.

Jungtinės Karalystės turniketai

Kelių tiesimo priežastis buvo poreikis nutiesti geresnius kelius nei esami. Maždaug nuo 1706 m. Anglijoje ir Velse buvo įsteigti turniketų fondai. Turniketų trestai buvo steigiami atskirais parlamento įstatymais, jiems buvo suteikti įgaliojimai rinkti kelių rinkliavas Didžioji Britanija. Didžiausią apyvartą pasiekė 1830 m., kai daugiau kaip 1 000 trestų turėjo apie 30 000 mylių (48 000 km) turniketų kelių Anglijoje ir Velse. Jie turėjo beveik 8 000 mokamų kelių vartų. Trestai buvo atsakingi už daugumos pagrindinių Anglijos ir Velso kelių priežiūrą ir gerinimą. Tai padėjo paskirstyti žemės ūkio ir pramonės prekes ir išlaikyti žemas kainas. Nuo 1870 m. turniketų trestai buvo palaipsniui panaikinami. Dauguma trestų gerino esamus kelius, tačiau buvo nutiesti ir kai kurie nauji keliai, dažniausiai tik trumpi kelio ruožai. Tomo Telfordo (Thomas Telford) nutiestas Holyhead kelias (dabar A5 kelias) yra išskirtinis: tai buvo ilgas naujas kelias, nutiestas XIX a. pradžioje, su daugybe rinkliavos postų visame jo ilgio ruože.

Eismas per mokamą tunelį tarp Honkongo salos ir Kaulono.


College Road, Dulwich, London SE21 rinkliavų už naudojimąsi College Road, Dulwich, London SE21 rinkliavų vartais lentelė iki dešimtainės valiutos.

Paieška pagal raidę