Batuto šokinėjimas (šuoliai ant batuto): apibrėžimas, rūšys ir varžybos
Šokinėjimas ant batuto yra olimpinė sporto šaka, kurioje gimnastai šokinėdami ant batuto, atlieka akrobatinius triukus ore. Tai gali būti paprasti šuoliai — lydekos, prisitraukimo ar atsitūpimo padėtyje — ir sudėtingesni salto pirmyn ar atgal bei sukinių deriniai. Rutiną sudaro keli arba dešimt iš eilės atliekamų elementų, kuriuos vertina teisėjai pagal techniką, sudėtingumą ir stabilumą nusileidus.
Rūšys ir susijusios disciplinos
- Individualus batutas – standartinė olimpinė disciplina, kurioje vienas sportininkas atlieka rutiną ant didesnio varžybinio batuto.
- Sinchroninis batutas – dviem šokinėtojams vienu metu atliekant tą pačią seką ant dviejų gretimų batutų; svarbi sinchronizacija ir identiškumas.
- dvigubas mini batutas – trumpesnis, specialus mini batutas, ant kurio sportininkas atlieka seriją atšokimų, dažnai su trikampio ar pakopų elementais; ši disciplina dažnai minima kartu su kitomis varžybinės atšokimo sporto šakomis.
- Tumbling (serijiniai salto ant specialaus takelio) – nors techniškai atskira disciplina, ji dažnai minima kartu su batutu dėl panašios akrobatikos dinamikos.
Varžybų formatas ir teisėjavimas
Standartinė individualių batutų varžybų struktūra dažnai susideda iš atrankos (kvalifikacijų) ir finalo. Kvalifikacijose sportininkas paprastai atlieka dvi rungtis — rungtys, iš kurių viena gali būti privalomas įgūdžių rinkinys, o kita – laisvo pasirinkimo rutina. Finaluose paprastai atliekama viena laisvo stiliaus (voluntary) rutina.
Teisėjai vertina kelis pagrindinius komponentus:
- Technika / Vykdymas (Execution) – elementų atlikimo taisyklingumas: kūno padėtis, ištiestumas, kontrolė.
- Sudėtingumas (Difficulty) – rutinos elementų bendras techninis laipsnis, kurį sudaro įgūdžių vertės suma.
- Skrydžio laikas (Time of Flight) – laikas, kurį sportininkas praleidžia ore; ilgesnis laikas gali duoti papildomų taškų.
- Horizontalus poslinkis (Horizontal Displacement) – kiek sportininkas išsilaiko centre; didesnis nuokrypis mažina balą.
Galutinis rezultatas gaunamas sudedant šiuos komponentus, išskyrus atvejus, kai pritaikomi laiko ar žalos nuobaudos.
Aparatūra ir saugumas
Varžybinis batutas skiriasi nuo pramoginio: jis turi tvirtą rėmą, stiprias spyruokles arba juostines atramas ir elastingą kilimėlį, užtikrinantį reikiamą atšokimą bei stabilumą. Aplink matomas apsauginis kilimas (safety mat), o treniruotėse naudojami saugūs įrankiai kaip įtempimo diržai ar pakabinami saugos diržai (harness) sudėtingų elementų mokymui.
Sauga mokantis ir varžantis yra labai svarbi — rekomenduojama:
- dirbti su patyrusiu treneriu;
- naudoti apsaugines kilpines sistemas ir spotterių pagalbą mokantis naujų elementų;
- pradėti nuo paprastų elementų ir palaipsniui didinti sudėtingumą;
- reguliariai tikrinti įrangos būklę ir laikytis tarptautinių saugumo standartų.
Treniruotės, fiziniai reikalavimai ir nauda
Batuto sportas reikalauja gerų koordinacinių įgūdžių, dinaminių kojų ir korpuso jėgų, lankstumo bei erdvinės orientacijos (aerial awareness). Treniruotės apima technikos pratimus, jėgos ir ištvermės užsiėmimus, stabilumo pratybas ir specialius akrobatikos progresus.
Nauda treniruojantis ant batuto:
- stiprėja koordinacija ir pusiausvyra;
- gerėja širdies ir kraujagyslių ištvermė;
- ugdomas erdvinis suvokimas ir reakcija;
- padidėja bendras raumenų tonusas ir lankstumas.
Trumpa istorija
Modernus sportinis batutas vystėsi per XX a. pabaigą ir tapo tarptautiniu sportu su taisyklėmis bei varžybų sistema. Batutas oficialiai tapo olimpine disciplina 2000 m. Sidnėjaus vasaros žaidynėse, o nuo tada išlaikė savo vietą tarp gimnastikos šakų.
Apibendrinant, šokinėjimas ant batuto yra techninis ir įdomus sportas, kuriame susijungia fizinė ištvermė, akrobatinė drąsa ir estetinė kontrolė. Varžybose svarbu ne tik atlikti sudėtingus derinius, bet ir užtikrinti jų tvarkingą bei saugų įvykdymą.
Dmitrijaus Ušakovo šuolis, Rusija.
Istorija
XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje amerikiečių gimnastas Džordžas Nissenas stebėjo, kaip trapecijos artistai atlieka triukus, atšokdami nuo apsauginio tinklo. Savo garaže jis pasigamino pirmąjį šiuolaikinį batutą, kad galėtų atkartoti tą tinklą mažesniu masteliu, ir naudojo jį savo šuolių į vandenį ir akrobatikos užsiėmimams. Tai buvo naujos sporto šakos pradžia.
JAV batutai greitai buvo įtraukti į mokyklų fizinio lavinimo programas ir pradėti naudoti privačiuose pramogų centruose. 2000 m. batutams tapus olimpine sporto šaka, daugelis šalių pradėjo kurti programas, pagal kurias rengiami labai pajėgūs sportininkai.
Kiti
- Pasaulio batutų klubų katalogas Open Directory Project (DMOZ)
- Viskas apie batutą ir akrobatinį sportą
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra batutai?
A: Šokinėjimas ant batuto yra olimpinė sporto šaka, kurioje gimnastai, šokinėdami ant batuto, atlieka oro akrobatinius triukus.
K: Kokius judesius galima atlikti šokinėjant ant batuto?
A: Kai kurie iš judesių, kuriuos galima atlikti šokinėjant ant batuto, apima paprastus šuolius lydekos, pasilenkimo ar straddle padėtyje ir sudėtingesnius salto pirmyn ar atgal ir sukinių derinius.
K: Kokios dvi su batutais susijusios varžybinės atšokimo sporto šakos?
A: Dvi su batutais susijusios sporto šakos yra sinchroninis batutas ir dvigubas mini batutas.
K: Koks yra pagrindinis individualių batutų varžybų formatas?
A: Šiuo metu priimtą pagrindinį individualių batutų varžybų formatą paprastai sudaro dvi arba trys rungtys, iš kurių viena gali apimti privalomą įgūdžių rinkinį.
K.: Kokie įgūdžiai sudaro batuto programą?
A: Įgūdžius, iš kurių susideda batuto pratimai, sudaro įvairūs salto, figūrinių šuolių, nusileidimų ant žemės ir sukinių, atliekamų įvairiose kūno padėtyse, deriniai.
K: Ar galite atlikti bet kokį judesį per batutų treniruotę?
Atsakymas: Ne, kai kuriose treniruotėse gali būti privalomų įgūdžių, kuriuos reikia atlikti.
K: Ar batutai šokinėja tik olimpinėse varžybose?
A: Nors batutas yra olimpinė sporto šaka, juo taip pat galima užsiimti pramoginiais ir varžybiniais tikslais už olimpinių žaidynių ribų.
