Saint-Clair-sur-Epte (911): sutartis, kuri įkūrė Normandiją

Saint‑Clair‑sur‑Epte (911): kaip Karolio ir Rollo sutartis sukūrė Normandiją — vikingų integracija, politikos sandėris ir Viduramžių Prancūzijos pradžia.

Autorius: Leandro Alegsa

911 m. rudenį buvo pasirašyta Saint-Clair-sur-Epte sutartis – reikšmingas susitarimas tarp Karolio Paprasto ir Rollo, vieno iš Neustrijoje gyvenusių vikingų vadų. Sutartis turėjo užtikrinti Karolio karalystės apsaugą nuo tolimesnių šiauriečių antpuolių ir tapo pagrindu vėlesnei Normandijos formavimuisi.

Sutarties politinis ir karinis kontekstas

X a. pradžioje Frankų karalystė kentėjo nuo nuolatinių vikingų reidų: 911 m. Rollo vadovaujama grupė apsupo Paryžių ir Šartrą. Po pergalės prie Šartro (rugsėjį–rugpjūčio pabaigoje 911 m.) Karolis, siekdamas sumažinti grėsmę ir pavojų karalystės centrams, nusprendė derėtis su Rollu. Deryboms vadovavo Reimso arkivyskupas Hervė, veikiantis kaip tarpininkas tarp karaliaus ir vikingų.

Sutarties sąlygos

Pagrindinės sutarties nuostatos buvo šios:

  • Rollo gavo žemės valdymui: teritoriją tarp Eptės upės ir jūros, kurią jam leista valdyti ir apsaugoti nuo kitų vikingų.
  • Tokia žemė turėjo užtikrinti vikingų vado ir jo palydos "pragyvenimą" bei pripažinti jo valdžią toje teritorijoje. (Sutarties tekstuose taip pat minimos tam tikros teisės ar privilegijos Bretanėje, tačiau tuo metu Bretanė iš esmės buvo nepriklausoma ir Prancūzijos tiesioginės kontrolės neatidavė.)
  • Mainais už žemes Rollo įsipareigojo pripažinti karaliaus įtaką – duoti ištikimybės priesaiką, teikti karinę pagalbą ir ginti karalystę nuo kitų plėšikų.
  • Kaip simbolinį ir integracinį gestą Rollo sutiko priimti krikštą ir, pagal tradiciją, tuoktis su karaliaus Karolio dukterimi Gizelą, kas turėjo dar labiau surišti jį su frankų dvaru.

Teritorinis išdėstymas ir plėtra

Sutartimi nustatyta teritorija beveik sutapo su dabartine Aukštutine Normandija iki Senos upės. Vėliau Normandijos valdovai išplėtė savo įtaką vakaruose už Senos krantų, taip susiformavo Normandijos hercogystė – valdymo vienetas, pavadintas pagal šiauriečių (normanų) vardą. Per laiką vietiniai frankai ir atvykę skandinavai integravosi: vikingų elitas priėmė krikščionybę, pradėjo kalbėti romaniška tarybiniu (vėliau – normanišku) dialektu ir įtvirtino feodalinę valdžią.

Bretanės ir Kotenteno klausimas

Sutartis buvo sudaryta neilgai po Bretanės karaliaus Alano I mirties; tuo metu Bretanę buvo užėmusi kita vikingų grupė. Vėlesniais dešimtmečiais politinė padėtis regione nuolat keitėsi. Apie X a. vidurį Alano I palikuonis Alanas II grįžo iš užsienio ir atkūrė dalinę kontrolę, o vikingų įtaka Bretanėje buvo sumažinta (veiksmų laikotarpis – X a. 3–4 deš.). Tuo pat metu Normandija įgijo dalį Kotenteno pusiasalio, o tai didino jos strateginę padėtį Atlanto pakrantėje.

Padariniai ir ilgalaikė reikšmė

Saint-Clair-sur-Epte sutartis buvo svarbi dėl kelių priežasčių:

  • Ji pažymėjo vikingų transformaciją iš plėšikų į teritorinius valdovus – pradžią, kai vietiniai skandinavai pradėjo integruotis į frankų visuomenę.
  • Sutartis tapo Normandijos kūrimosi pamatu: iš Rollo ir jo palikuonių buvo susiformavusi galinga feodalinė palaikymo bazė, vėliau leidiusi Normandijai tapti svarbia Europos jėga.
  • Ilgalaikėje perspektyvoje Normandijos politinė ir karinė galia nubrėžė kelius į didesnius įvykius – jų palikuonis per kelis amžius taps svarbiu faktoriu Vakarų Europos istorijoje (pvz., Normandų vaidmuo Anglijoje XI a.).

Apibendrinant: 911 m. Saint-Clair-sur-Epte sutartis buvo ne tik lokali taikos priemonė – ji pakeitė galios pusiausvyrą šiaurės vakarų Frankijoje ir tapo kertiniu akmeniu Normandijos atsiradimui bei vėlesnei jos įtakai Europoje.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokia buvo Saint-Clair-sur-Epte sutartis?


A: Saint-Clair-sur-Epte sutartis buvo 911 m. pasirašyta sutartis tarp Karolio Paprasto ir Rollo, vieno iš Neustrijoje gyvenusių vikingų vadų. Pagal ją Rollo už ištikimybę gavo visas žemes tarp Eptės upės ir jūros.

K: Kas vadovavo deryboms, po kurių buvo sudaryta ši sutartis?


A: Deryboms, po kurių buvo sudaryta ši sutartis, vadovavo Reimso arkivyskupas Hervė.

K: Ką Rollas pažadėjo Karoliui pagal šią sutartį?


A: Pagal šią sutartį Rollo pažadėjo Karoliui ištikimybę, įskaitant karinę pagalbą jo karalystei apsaugoti. Jis taip pat sutiko pasikrikštyti ir vesti karaliaus Karolio dukterį Gizelą.

K: Kokią teritoriją apėmė ši sutartis?


A: Ši sutartis apėmė beveik visą Aukštutinę Normandiją iki Senos upės ir vėliau išsiplėtė į vakarus už Senos, suformuodama Normandijos hercogystę.

K: Kada mirė Alanas I?


A: Alanas I mirė prieš sudarant šią sutartį arba maždaug tuo metu, kai ji buvo sudaryta.
K: Kaip Alanas II atgavo Bretanės kontrolę? A.: Apie 937 m. Alanas II grįžo iš Anglijos ir išvijo vikingus iš Bretanės, o tai įvyko 939 m. Per šį laikotarpį Bretanė prarado Kotenteno pusiasalį, o jį įgijo Normandija.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3