"Turkish Airlines" 981-asis reisas buvo reguliarus oro bendrovės "Turkish Airlines" skrydis iš Stambulo į Londono Hitrou oro uostą su papildomu sustojimu Paryžiuje. Lėktuvas buvo "McDonnell Douglas DC-10". 1974 m. kovo 3 d. lėktuvas nukrito Ermenonvilio miške, netrukus po to, kai išskrido iš Paryžiaus. Per avariją žuvo visi 346 lėktuve buvę žmonės. Po katastrofos atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vienos iš lėktuvo gale esančių krovininių durų nebuvo tinkamai uždarytos ir pritvirtintos. Pakilus lėktuvui dalis durų nulūžo ir sukėlė sprogimą lėktuvo gale. Sprogimas taip pat sugadino orlaivio valdymui reikalingus kabelius. Tai reiškė, kad po sprogimo orlaivio nebuvo galima visiškai valdyti.

Tyrimo rezultatai ir pagrindinės priežastys

Tyrimą atliko Prancūzijos aviacijos tyrimų institucija (BEA). Išsamus tyrimas parodė kelis susijusius veiksnius, kurie kartu lėmė katastrofą:

  • Krovininių durų užrakinimo sistemos konstrukcijos ir gamybos trūkumai. Durų užraktai neįsitikindavo, kad durys pilnai užsifiksavo; mechanizmas leido imituoti uždarytą būseną, nors iš tiesų durys nebuvo pagal paskirtį pritvirtintos.
  • Techninė priežiūra ir montavimas. Durys buvo anksčiau demontuotos ir vėl sumontuotos po aptarnavimo darbų; procedūros neatitiko reikalavimų arba klaidingai interpretuoti patikros veiksmai.
  • Staigus dekompresijos efektas. Kai durys atsidarė ore, įvyko stipri išorinė dekompresija (kartais apibūdinama kaip „sprogimas“), kuri sugadino lėktuvo konstrukciją ir, svarbiau, pertraukė arba sutrikdė valdymo laidus bei sistemas gale esančiame lėktuvo dalyje.
  • Ankstesni įspėjimai buvo nepilnai įgyvendinti. Panašios DC‑10 krovininių durų problemos buvo aptiktos ir anksčiau (pavyzdžiui, 1972 m.), tačiau rekomendacijos ir konstruktoriaus pataisymai nebuvo visiškai arba tinkamai įdiegtos visuose orlaiviuose.

Pasekmės aviacijos saugumui

Ši katastrofa tapo viena iš didžiausių civilinės aviacijos tragedijų tuo metu ir turėjo reikšmingą poveikį saugumo reglamentams bei gamintojų praktikoms:

  • Buvo peržiūrėtos krovininių durų ir jų užraktų konstrukcijos reikalavimai, įvesta griežtesnė projektavimo priežiūra.
  • Patvirtintos papildomos priežiūros ir patikros procedūros, kad panašūs gedimai būtų užfiksuojami serviso metu.
  • Keistos laidų ir valdymo sistemų trasos, kad vienos srities pažeidimas negalėtų visiškai paralyžiuoti orlaivio valdymo.
  • Stiprinta reguliuotojų priežiūra ir greitesnis reikalavimų įgyvendinimas po pavojingų incidentų.

Tyrimas ir tolesni pakeitimai prisidėjo prie aviacijos saugumo vystymosi — nors tragedija buvo didelė, iš jos išmoktos pamokos vėliau padėjo užkirsti kelią panašioms nelaimėms. Ermenonvilio katastrofa dažnai minima kaip pavyzdys, kodėl techninių sistemų testavimas, aiškios priežiūros procedūros ir greita rekomendacijų įgyvendinimo kontrolė yra gyvybiškai svarbūs.

Prisimenant aukas, šis įvykis taip pat paskatino aviacijos bendruomenę ir visuomenę dar kartą pergalvoti saugumo prioritetus ir nuolat gerinti standartus, kad skrydžiai būtų kuo saugesni.