Tunguskos įvykis — tai 1908 m. birželio 30 d. Sibire įvykęs labai didelis oro sprogimas, kurį liudininkai apibūdina kaip vieną arba kelis galingus dūžius ir švytėjimus. Dauguma liudininkų pasakoja apie vieną ar kelis sprogimus, kurie įvyko apie 7.15 val. vietos laiku. Pradiniai liudijimai fiksavo stiprų švytėjimą, didelius sprogimo garsus, dūmų stulpus ir atmosferinius virpesius, kuriuos pajuto tolimos vietovės. Šių sprogimų priežastis nėra visiškai patvirtinta, tačiau kaip tikėtina priežastis dažnai įvardijama meteorito ar kitos kosminės kilmės objektas, sprogdęsis ore (t. y. oro sprogimas arba airburst).
Poveikis ir padariniai
Maždaug už 30 km (19 mylių) aplink įvykio vietą medžiai buvo išversti arba sulūžo. Mažoje Wanwaros gyvenvietėje, esančioje maždaug už 65 km (40 mylių), buvo išdaužyti langai ir durys. Įvertinimai rodo, kad medžių išvertimo plotas yra apie 2 000 km2 (770 kv. mylių) — kai kurie skaičiavimai nurodo ir šiek tiek didesnį arba mažesnį plotą. Iš liudininkų pasakojimų ir palydovinių rekonstrukcijų susidarė vaizdas, kad medžiai buvo išversti simetriškai nuo įvykio centro, sukurdami vadinamąją „drugelio“ arba radialinę zoną.
Už daugiau nei 500 km (311 mylių) buvo pastebėta ryški šviesa ir juntamas žemės drebėjimas. Atmosferoje susidariusios smūginės bangos užregistravo barometrai tolimose stotyse, o garsiniai efektai ir slėgio bangos keliavo per kelis apylinkių regionus. Sprogimo energija pagal įvairius vertinimus svyruoja plačiame intervale: istoriniuose ir moderniuose modeliuose pateikiama nuo kelių megatonų iki keliasdešimties megatonų TNT ekvivalentu; dažnai minima reikšmė arti 5–15 megatonų (remiantis 21 a. modeliavimu).
Auka ir gyventojai
Žinios apie žuvusiuosius nėra patvirtintos. Dėl to, kad tuo metu įvykio zona buvo menkai apgyventi atšiaurūs miškai, pranešimų apie plačias aukas nėra. Priklausomai nuo šaltinio, minima viena arba dvi galimos aukos, tačiau jų ryšys su įvykiu nėra visiškai aiškus ir dažnai laikomas nepatvirtintu.
Tyrimai ir ekspedicijos
Pirmąsias oficialias ekspedicijas po įvykio organizavo rusų mokslininkai — žymiausias iš jų buvo leitenantas Leonidas Kulikas, 1927 m. pradėjęs tyrinėti vietovę. Kuliko ir vėlesnių tyrėjų darbai parodė didelį medžių išvertimo plotą, bet nepristatė aiškaus smūgio kraterio, kaip būtų tikėtasi nuo didelio fragmento pataikymo į žemę. Dėl kraterio trūkumo kilo hipotezė, kad objektas sprogo ore.
Per XX a. ir XXI a. atlikta daug geologinių, biologinių ir cheminių tyrimų: tirtos medžių žievės ir medienos anomalijos, analizuoti durpynų sluoksniai ir rasti tam tikri mikro sferulės tipo dalelės bei cheminiai anomalai, kuriuos kai kurie mokslininkai sieja su kosminine žieve. Tačiau dalis duomenų ir jų interpretacijų išlieka ginčytinos — tyrimų rezultatai kartais prieštarauja arba yra interpretuojami skirtingai.
Meteoro ar kometos hipotezė
Dauguma šiuolaikinių mokslininkų laiko labiausiai tikėtina versiją, kad įvyko oro sprogimas — t. y. meteoritas ar kometos branduolys, įėjęs į atmosferą ir suskeldėjęs dėl didelio slėgio ir šilumos. Oro sprogimas galėtų paaiškinti medžių išvertimą be aiškaus kraterio ir plačius atmosferinius efektus. Modeliavimai rodo, kad toks sprogimas, įvykęs kelias ar keliolika kilometrų aukštyje, sukelia milžinišką impulsą ir šiluminius efektus plačiame plote.
Tačiau tikslus objekto tipas (kietas akmeninis meteoritas, geležinis kūnas ar ledo-kometinė struktūra) iki galo neįrodytas. Kai kurie tyrimai rodė medžiagines anomalias, kurias būtų galima sieti su akmeniniu meteoru, kiti — su labai geochemiškai švariu vandeningu kūnu (kometa). Yra ir alternatyvių hipotezių (pvz., gamtinės dujų sprogimai, lavos plyšiai ar net mokslinės fantastikos hipotezės), bet jos neturi tiek patikimų įrodymų, kiek kosminės kilmės paaiškinimas.
Dabartinė mokslo konsensusas
Šiuolaikinis mokslinis konsensusas linksta prie to, kad Tunguskos įvykį sukėlė kosminės kilmės objektas, sprogo ore ir sukėlė didžiulį medžių išvertimą bei atmosferinius efektus. Vis dėlto kai kurie smulkesni klausimai — objekto masė, kompozicija ir tikslus sprogo aukštis — tebėra aktyviai tiriami. Nors daug duomenų ir modelių sutampa su oro sprogimo scenarijumi, vis dar trūksta tiesioginių ir vienareikšmiškų liekanų, kurios galutinai patvirtintų vieną konkrečią versiją.
Reikšmė ir paskaitos
Tunguskos įvykis tapo svarbiu pavyzdžiu, kodėl pasauliui svarbu tirti ir stebėti artimus Žemei objektus. Jis parodė, kad net ir nedidelis kosminis objektas gali sukelti didelę žalą, jei sprogs ore tiesiai virš gyvenamų rajonų. Šis įvykis paskatino vėlesnius tyrimus, tarptautinę astronomijos bendruomenę gerinti asteroido stebėjimą ir modeliavimą bei viešąjį supratimą apie kosminės grėsmės riziką.
Laikas ir aukštis: šiandien manoma, kad įvykis įvyko maždaug 7–15 km aukštyje, 0:14 UTC (7:14 val. vietos laiku), tačiau tikslūs skaičiai priklauso nuo modelių ir interpretacijų.
