Tunguskos įvykis (1908) — didysis Sibiro sprogimas: meteorito hipotezė
Tunguskos įvykis (1908): paslaptingas Sibiro sprogimas — meteorito hipotezė, masiniai išversti medžiai, ryški šviesa ir galingas žemės drebėjimas. Skaitykite tyrimus ir teorijas.
Tunguskos įvykis — tai 1908 m. birželio 30 d. Sibire įvykęs labai didelis oro sprogimas, kurį liudininkai apibūdina kaip vieną arba kelis galingus dūžius ir švytėjimus. Dauguma liudininkų pasakoja apie vieną ar kelis sprogimus, kurie įvyko apie 7.15 val. vietos laiku. Pradiniai liudijimai fiksavo stiprų švytėjimą, didelius sprogimo garsus, dūmų stulpus ir atmosferinius virpesius, kuriuos pajuto tolimos vietovės. Šių sprogimų priežastis nėra visiškai patvirtinta, tačiau kaip tikėtina priežastis dažnai įvardijama meteorito ar kitos kosminės kilmės objektas, sprogdęsis ore (t. y. oro sprogimas arba airburst).
Poveikis ir padariniai
Maždaug už 30 km (19 mylių) aplink įvykio vietą medžiai buvo išversti arba sulūžo. Mažoje Wanwaros gyvenvietėje, esančioje maždaug už 65 km (40 mylių), buvo išdaužyti langai ir durys. Įvertinimai rodo, kad medžių išvertimo plotas yra apie 2 000 km2 (770 kv. mylių) — kai kurie skaičiavimai nurodo ir šiek tiek didesnį arba mažesnį plotą. Iš liudininkų pasakojimų ir palydovinių rekonstrukcijų susidarė vaizdas, kad medžiai buvo išversti simetriškai nuo įvykio centro, sukurdami vadinamąją „drugelio“ arba radialinę zoną.
Už daugiau nei 500 km (311 mylių) buvo pastebėta ryški šviesa ir juntamas žemės drebėjimas. Atmosferoje susidariusios smūginės bangos užregistravo barometrai tolimose stotyse, o garsiniai efektai ir slėgio bangos keliavo per kelis apylinkių regionus. Sprogimo energija pagal įvairius vertinimus svyruoja plačiame intervale: istoriniuose ir moderniuose modeliuose pateikiama nuo kelių megatonų iki keliasdešimties megatonų TNT ekvivalentu; dažnai minima reikšmė arti 5–15 megatonų (remiantis 21 a. modeliavimu).
Auka ir gyventojai
Žinios apie žuvusiuosius nėra patvirtintos. Dėl to, kad tuo metu įvykio zona buvo menkai apgyventi atšiaurūs miškai, pranešimų apie plačias aukas nėra. Priklausomai nuo šaltinio, minima viena arba dvi galimos aukos, tačiau jų ryšys su įvykiu nėra visiškai aiškus ir dažnai laikomas nepatvirtintu.
Tyrimai ir ekspedicijos
Pirmąsias oficialias ekspedicijas po įvykio organizavo rusų mokslininkai — žymiausias iš jų buvo leitenantas Leonidas Kulikas, 1927 m. pradėjęs tyrinėti vietovę. Kuliko ir vėlesnių tyrėjų darbai parodė didelį medžių išvertimo plotą, bet nepristatė aiškaus smūgio kraterio, kaip būtų tikėtasi nuo didelio fragmento pataikymo į žemę. Dėl kraterio trūkumo kilo hipotezė, kad objektas sprogo ore.
Per XX a. ir XXI a. atlikta daug geologinių, biologinių ir cheminių tyrimų: tirtos medžių žievės ir medienos anomalijos, analizuoti durpynų sluoksniai ir rasti tam tikri mikro sferulės tipo dalelės bei cheminiai anomalai, kuriuos kai kurie mokslininkai sieja su kosminine žieve. Tačiau dalis duomenų ir jų interpretacijų išlieka ginčytinos — tyrimų rezultatai kartais prieštarauja arba yra interpretuojami skirtingai.
Meteoro ar kometos hipotezė
Dauguma šiuolaikinių mokslininkų laiko labiausiai tikėtina versiją, kad įvyko oro sprogimas — t. y. meteoritas ar kometos branduolys, įėjęs į atmosferą ir suskeldėjęs dėl didelio slėgio ir šilumos. Oro sprogimas galėtų paaiškinti medžių išvertimą be aiškaus kraterio ir plačius atmosferinius efektus. Modeliavimai rodo, kad toks sprogimas, įvykęs kelias ar keliolika kilometrų aukštyje, sukelia milžinišką impulsą ir šiluminius efektus plačiame plote.
Tačiau tikslus objekto tipas (kietas akmeninis meteoritas, geležinis kūnas ar ledo-kometinė struktūra) iki galo neįrodytas. Kai kurie tyrimai rodė medžiagines anomalias, kurias būtų galima sieti su akmeniniu meteoru, kiti — su labai geochemiškai švariu vandeningu kūnu (kometa). Yra ir alternatyvių hipotezių (pvz., gamtinės dujų sprogimai, lavos plyšiai ar net mokslinės fantastikos hipotezės), bet jos neturi tiek patikimų įrodymų, kiek kosminės kilmės paaiškinimas.
Dabartinė mokslo konsensusas
Šiuolaikinis mokslinis konsensusas linksta prie to, kad Tunguskos įvykį sukėlė kosminės kilmės objektas, sprogo ore ir sukėlė didžiulį medžių išvertimą bei atmosferinius efektus. Vis dėlto kai kurie smulkesni klausimai — objekto masė, kompozicija ir tikslus sprogo aukštis — tebėra aktyviai tiriami. Nors daug duomenų ir modelių sutampa su oro sprogimo scenarijumi, vis dar trūksta tiesioginių ir vienareikšmiškų liekanų, kurios galutinai patvirtintų vieną konkrečią versiją.
Reikšmė ir paskaitos
Tunguskos įvykis tapo svarbiu pavyzdžiu, kodėl pasauliui svarbu tirti ir stebėti artimus Žemei objektus. Jis parodė, kad net ir nedidelis kosminis objektas gali sukelti didelę žalą, jei sprogs ore tiesiai virš gyvenamų rajonų. Šis įvykis paskatino vėlesnius tyrimus, tarptautinę astronomijos bendruomenę gerinti asteroido stebėjimą ir modeliavimą bei viešąjį supratimą apie kosminės grėsmės riziką.
Laikas ir aukštis: šiandien manoma, kad įvykis įvyko maždaug 7–15 km aukštyje, 0:14 UTC (7:14 val. vietos laiku), tačiau tikslūs skaičiai priklauso nuo modelių ir interpretacijų.
Nuversti medžiai, Lenoido Kuliko nuotrauka, 1927 m.
Įtraukta energija
Tai, kas įvyko, šiandien vadinama oro sprogimu. Tuo metu buvo apskaičiuota, kad, priklausomai nuo aukščio, kuriame įvyko oro sprogimas, buvo panaudota nuo 10 iki 30 megatonų trotilo energijos. Šiuolaikiniais kompiuteriais atlikto modeliavimo metu nustatyta, kad energija greičiausiai buvo 3-5 megatonos trotilo. Jei imtume 15 megatonų, tai reikštų, kad energija buvo 1 000 kartų didesnė už 1945 m. ant Hirosimos numestos atominės bombos energiją. Manoma, kad smūgio banga prilygsta 5,0 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimui. Dėl šių priežasčių Tunguskos įvykis laikomas didžiausiu smūginiu įvykiu Žemėje per visą istoriją.
Ekspedicijos į vietovę
Iš pradžių nebuvo jokio susidomėjimo renginiu. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui po įvykio, rusų mineralogas Leonidas Kulikas surengė ekspediciją į šią vietovę. Per 1921 ir 1922 m. ekspediciją jis nuvyko tik į Kanską, kuris nuo įvykio "epicentro" nutolęs 600 km (373 mylios). 1927 m. Kulikas pasiekė regioną, kuriame įvyko įvykis, 1938 m. jis įsakė padaryti aerofotonuotraukas.
Kuliko ekspedicija yra pirmoji užfiksuota ekspedicija į šią vietovę. Nuo to laiko ekspedicijų būta daug; apie šį įvykį paskelbta daugiau kaip 1 000 straipsnių, dauguma jų - rusų kalba.
Į šią vietovę buvo surengtos dar dvi ekspedicijos: viena 1958 m., kita - 1963 m.
1958 m. Rusijos pašto ženklas, išleistas praėjus 50 metų po įvykio Kuliko garbei.
Teorijos
Šiandien nėra aiškaus paaiškinimo, kas sukėlė sprogimus ir kas įvyko. Tačiau yra įvairių teorijų.
Meteorito sprogimas
Į vietovę nukrito meteoritas. Labiausiai tikėtina, kad tai mažo tankio asteroidas arba kometa, kurios skersmuo yra nuo 30 metrų (98 pėdų) iki 80 metrų (260 pėdų). Objektas sprogo 7-14 km aukštyje virš žemės paviršiaus; dėl šios priežasties nėra smūgio kraterio. Šios teorijos problema yra ta, kad tokio tipo meteoritai paprastai nepasiekia žemo atmosferos lygio. Meteoroidai, kuriuose yra daugiau geležies, turi didesnę tikimybę pasiekti žemą atmosferos lygį, tačiau jie nesukelia tokių pražūtingų sprogimų.
Čeko ežeras
Čekos ežeras yra nedidelis gėlavandenis ežeras, esantis maždaug už 8 km nuo įvykio centro. Ežeras nerodomas senesniuose nei maždaug 1928 m. vietovės žemėlapiuose. Atrodo, kad iki 1908 m. jis nebuvo žinomas. Ežeras yra stačiakampio formos; jo ilgis - 708 m, plotis - 364 m, gylis - apie 50 m. 1999 m. Luka Gasperinis (Luca Gasperini) atliko ežero nuosėdų tyrimą ir nustatė, kad ežeras atsirado dar iki 1908 m. įvykio. 2007 m. "National Geographic" cituoja jį, nes jis teigia, kad gali būti, jog ežeras susiformavo kaip smūgio krateris.
Geofizinės teorijos: Ugnikalnio išsiveržimas
Kita teorija teigia, kad įvykį lėmė geofizinės priežastys: Apie 10 mln. tonų gamtinių dujų sprogimas sukeltų tokį poveikį, koks buvo pastebėtas. Šios teorijos problema yra ta, kad liudininkai kalbėjo apie labai ryškią šviesą, kuri buvo matoma iš labai toli. Gamtinių dujų sprogimas nesukelia ryškios šviesos.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Tunguskos įvykis?
A: Tunguskos įvykis - tai labai didelis sprogimas ore, įvykęs 1908 m. birželio 30 d. Sibire.
K: Kuriuo metu įvyko sprogimai?
A: Sprogimai įvyko apie 7:15 val. vietos laiku.
K: Kokia Tunguskos įvykio priežastis?
A: Tunguskos įvykio priežastis nežinoma, tačiau kaip tikėtina priežastis įvardijamas meteorito smūgis.
K: Kas nutiko Wanwaroje, nedidelėje gyvenvietėje, esančioje maždaug už 65 km (40 mylių)?
A: Wanwaroje buvo išdaužyti langai ir durys.
K: Kiek žmonių žuvo dėl Tunguskos įvykio?
Atsakymas: Nėra pranešimų apie žuvusius žmones. Priklausomai nuo šaltinio, buvo viena arba dvi aukos.
K: Kaip toli buvo matoma ryški šviesa po to, kai įvyko Tunguskos įvykis?
A: Už daugiau nei 500 km (311 mylių) buvo matoma ryški šviesa ir juntamas žemės drebėjimas.
K: Kada įvyko Tunguskos įvykis ir kokiame aukštyje virš žemės paviršiaus?
A: Tunguskos įvykis įvyko maždaug 7-15 km (4,3-9,3 mylios) aukštyje virš žemės paviršiaus, 0:14 UTC (7:14 val. vietos laiku).
Ieškoti