Treblinkos naikinimo stovykla

Treblinka Antrojo pasaulinio karo metais buvo nacių mirties stovykla. Ji buvo Lenkijoje, kurią tuo metu kontroliavo Vokietija. Stovykla buvo miške į šiaurės rytus nuo Varšuvos.

Tokių mirties stovyklų kaip Treblinka tikslas buvo kuo greičiau nužudyti milijonus žmonių. Treblinka veikė nuo 1942 m. liepos 23 d. iki 1943 m. spalio 19 d. per Reinhardo operaciją - žiauriausią Holokausto dalį. Treblinkoje naciai nužudė ne mažiau kaip 700 000 ir 900 000 žydų ir ne mažiau kaip 2 000 romų. Treblinkoje naciai nužudė daugiau žydų nei bet kurioje kitoje mirties stovykloje, išskyrus Aušvicą.

Treblinka I: Darbo stovykla

1941 m. lapkritį nacių pareigūnai atidarė Treblinką kaip priverstinio darbo stovyklą. Naciai į Treblinką vergauti išsiuntė dvi grupes žmonių:

žydų tauta; ir
į bėdą patekę ne žydų tautybės lenkai

Tačiau žydai ir lenkai buvo laikomi atskirose stovyklos dalyse.

Dauguma Treblinkos kalinių dirbo žvyro karjere, drėkinimo zonoje arba miške, kur pjovė medieną stovyklos kremavimo krosnims kūrenti.

1941-1944 m. Treblinkoje I kalėjo daugiau nei 20 000 žmonių. Daugiau nei pusė jų mirė nuo bado, ligų, netinkamo elgesio ir mirties bausmės įvykdymo be teismo.

Treblinka II: Mirties stovykla

1942 m. liepą naciai baigė statyti Treblinką II - mirties stovyklą, esančią maždaug už kilometro nuo darbo stovyklos (Treblinka I). Tuo metu naciai jau žudė žmones dviejose kitose mirties stovyklose: Belžeceko ir Sobiboro.

Nacistai Treblinkoje vykdė genocidą iki 1943 m. lapkričio mėn. Stovykloje buvo nužudyta iki 925 000 žydų tautybės žmonių. Daugelį iš jų jie nužudė dujų kamerose anglies monoksidu.

Sonderkommando

Dauguma į Treblinką išsiųstų žydų vyrų buvo nužudyti iš karto. Tačiau keletas jų buvo atrinkti į vergų darbo dalinius, vadinamus Sonderkomandomis. Kai naciai žudė žmones dujų kamerose, jie privertė Sonderkommando palaidoti aukų kūnus masinėse kapavietėse. Šie kūnai 1943 m. buvo ekshumuoti ir kartu su naujų aukų kūnais kremuoti ant didelių laužų po atviru dangumi.

1943 m. rugpjūčio pradžioje Sonderkommando sukilo. Buvo nužudyti keli nacių sargybiniai, o iš stovyklos pabėgo apie 200 kalinių; beveik šimtas jų išgyveno vėlesnes gaudynes. Dėl šios priežasties 1943 m. spalio mėn. naciai nustojo žudyti kalinius Treblinkos dujų kamerose.

Sunaikinimas

1944 m. liepos pabaigoje sovietų kariai artėjo prie Treblinkos. Stovykloje buvo likę nuo 300 iki 700 žydų kalinių. Nacių sargybiniai juos visus sušaudė. Tada naciai greitai sunaikino stovyklą. Prieš pabėgdami jie pastatė sargybinio ūkinį pastatą ir supylė žemę, bandydami paslėpti savo genocido įrodymus. Tada jie pabėgo iš stovyklos.

1944 m. liepos paskutinę savaitę į Treblinką atvyko sovietų kariai.