Atogrąžų audra Delta (2005): susiformavimas, poveikis Kanarų saloms, Marokui

Atogrąžų audra "Delta" buvo vėlai susiformavusi atogrąžų audra, kuri Kanarų salas ir Maroką paveikė kaip stipri ekstratropinė audra. Tai taip pat buvo dvidešimt šeštoji atogrąžų ar subtropinė audra per aktyvų 2005 m. Atlanto uraganų sezoną.

Susiformavimas ir meteorologinė raida

Atogrąžų audra Delta susiformavo iš ekstratropinio ciklono, kuris pamažu įgavo tropinio ciklono požymių. Prieš tapdama tropine audra Delta lapkričio 22 d. ji labai trumpai buvo subtropinė audra. Delta vystėsi vėlyvą sezoną, kai Atlanto vandenyno baseine dar ilgai išliko aktyvios cikloninės zonos – būdingas 2005 m. sezono bruožas.

Meteorologiškai jos perėjimas nuo ekstratropinės iki subtropinės ir vėliau tropinės fazės buvo tipinis hibridiniam cikloniškumui: iš pradžių ciklonas turėjo baroklinį pobūdį (jungėsi su prieštaringų temperatūrų frontais), tačiau palaipsniui aplink žemo slėgio centrą sutapo simetriška giliai konvekcija ir šilto korio požymiai (warm-core), tad sistema įgavo tropinių audrų charakteristikų. Šiam procesui įtakos turėjo vietinės vandenyno sąlygos, vėjo šerias ir atmosferos nestabilumas.

Judėjimas, perėjimai ir gyvavimo pabaiga

Po susiformavimo Delta lėtai ir atkakliai judėjo link Kanarų salų. Dėl plataus ciklono ir aplinkinių slėgio laukų judėjimas buvo lėtas, todėl audra ilgą laiką paveikė šiaurės vakarinius Afrikos ir vandenyno rajonus. Lapkričio 29 d., prieš pat praslinkdama į šiaurę nuo salų, ji vėl tapo ekstratropine – t. y. buvo rekonstruktuota į sistemą, kuriai dominuoja išilginių temperatūros gradientų ir frontalinių sistemų poveikis. Po šios rekonstrukcijos audros struktūra tapo daugiau ekstratropinė, o poveikis pasireiškė kaip plačios zonos stiprūs vėjai ir audringos jūros bangos.

Poveikis Kanarų saloms ir Marokui

Delta paveikė Kanarų salas ir šiaurinę Maroko dalį daugiausia kaip stiprus ekstratropinis ciklonas. Jos poveikis buvo šių rūšių:

• Stiprūs vėjai: smarkūs vėjai sukėlė audringas sąlygas, gūsius ir vietinius nuostolius lengvesnėms konstrukcijoms bei medžiams;
• Padavimai ir potvyniai: intensyvios liūtys tam tikrose vietovėse privertė kelius užlieti, sukėlė pavienių užtvindymų ir smulkų gruntinį eroziją;
• Jūrų poveikis: aukštos bangos ir stiprios srovės trukdė laivyboje, buvo atšauktos keltų linijos ir ribotas žvejybos veiklos tęstinumas;
• Infrastruktūros sutrikimai: vietiniai elektros tiekimo ir ryšių sutrikimai dėl vėjo ir kritusių konstrukcijų; transporto trukdžiai dėl užlieto kelių ir nuvirtusių medžių;
• Žmonių sauga ir reagavimas: meteorologinės tarnybos ir vietos valdžia skelbė perspėjimus, ribojo jūrų eismą ir rekomendavo vengti erozijos pažeidžiamų paplūdimių.

Nors Delta sukėlė reikšmingą trumpalaikį nepatogumą ir materialinius nuostolius vietose, kur vėjas ir bangavimas buvo stipriausi, ilgalaikės plataus masto katastrofos pranešimų nebuvo (vietinės žiniasklaidos ir institucijų ataskaitose buvo aprašyti vietiniai nuostoliai ir trikdžiai). Sprendimai dėl evakuacijų ar platesnio masto humanitarinės pagalbos dažniausiai buvo priklausomi nuo konkrečių salų ir Maroko regionų situacijos.

Meteorologinis reikšmingumas

Delta yra įdomus atvejis meteorologams dėl kelių priežasčių: tai buvo vėlai susiformavusi audra Atlante, ji parodė, kaip ekstratropinės sistemos gali pereiti į subtropinę ir tropinę fazes net santykinai aukštose platumose, bei priminė, kad net vandenyno regionuose, kuriuose jūros paviršiaus temperatūra nebūna labai aukšta, hibridinės cikloninės transformacijos yra įmanomos, jei susikuria palankios atmosferos sąlygos (mažesnis vėjo šerias, pakankama konvekcija, baroklinis vystymasis prieš tai).

Be to, Delta papildė 2005 m. sezoną kaip dar viena vėlyvo sezono audra – tas sezonas buvo išskirtinai aktyvus ir nustatė daug rekordų pagal audrų skaičių. Jos raidą stebėjo meteorologinės tarnybos ir sinoptikai, o įvykis prisidėjo prie geresnio supratimo apie subtropinių/tropinių ciklonų perėjimus ir rizikos valdymą pakrančių regionuose.

Apibendrinant: Atogrąžų audra Delta buvo pavyzdys, kaip cikloninė sistema gali keisti savo pobūdį ir kelti pavojų net regionuose, kurie retai susiduria su tipinėmis Atalnto tropinėmis audromis. Jos poveikis Kanarų saloms ir Marokui pasireiškė stipriais vėjais, aukšta banga ir trumpalaikiais potvyniais, o incidentas dar kartą pabrėžė gelbėjimo tarnybų parengtį ir viešųjų perspėjimų svarbą.

Audros istorija

Lapkričio 22 d. centrinėje Atlanto vandenyno dalyje esanti netropinė žemo slėgio sistema pradėjo įgauti tropinio pobūdžio bruožų. Vėlyvą popietę ji tapo subtropine audra "Delta", esančia daugiau kaip 800 mylių (1300 km) į vakarus-pietvakarius nuo Azorų salų. Iš pradžių Nacionalinis uraganų centras manė, kad audra jau įgijo pakankamai tropinių savybių, kad būtų priskirta įprastinei tropinei audrai, tačiau atlikus analizę po audros tai buvo pakeista.

Audros cirkuliacija tapo labiau organizuota ir lapkričio 24 d. Delta tapo tropine audra. Vėliau tą pačią dieną ji dar labiau sustiprėjo ir pasiekė didžiausią 70 mylių per valandą (110 km/h) vėjo stiprumą, t. y. buvo šiek tiek mažesnio stiprumo nei uraganas. Tuo metu oficialioje prognozėje buvo numatyta, kad "Delta" dar labiau sustiprės ir taps minimalaus stiprumo uraganu, tačiau taip neįvyko. Šiaip ar taip, "Delta" tokį stiprumą išlaikė kelias dienas, nes lėtai ir zigzagais judėjo centrinėje Atlanto dalyje. Lapkričio 25 d., kai virš audros sustiprėjo vėjo šlytis, Delta pradėjo silpnėti, o kitos dienos pabaigoje Delta susilpnėjo iki labai silpnos atogrąžų audros. Kai kurie kompiuteriniai modeliai rodė, kad silpnėjančią atogrąžų audrą gali absorbuoti vakaruose besiformuojantis žemas lygis, kuris po kelių dienų tapo uraganu "Epsilon". Taip neatsitiko, ir atogrąžų audra "Delta" pradėjo judėti į šiaurės rytus.

Kai "Delta" pajudėjo į šiaurės rytus, link Kanarų salų, ji vėl sustiprėjo ir lapkričio 27 d. pasiekė antrąjį piką, kai jos stiprumas buvo šiek tiek mažesnis už uragano. Po audros atliktoje analizėje Nacionalinis uraganų centras teigė, kad tą dieną Delta tikriausiai labai trumpam buvo pasiekusi uragano stiprumą, tačiau duomenys nebuvo pakankamai įtikinami, kad audrai būtų suteiktas uragano statusas. Lapkričio 28 d., "Deltai" priartėjus prie Kanarų salų, atogrąžų audra "Delta" prarado didžiąją dalį savo tropinių savybių. Ekstratropinė audra, kurios vėjo stiprumas buvo artimas uragano stiprumui, tą naktį priartėjo maždaug 105 mylių (165 km) atstumu į šiaurę nuo salų. Vėliau audra lapkričio 29 d. anksti ryte pasiekė sausumą Maroke ir greitai susilpnėjo, o vėliau tą pačią dieną išsisklaidė virš šiaurės vakarų Alžyro.

Audros kelias


Atogrąžų audra Delta

Poveikis

Daug nuostolių dėl Deltos padarinių buvo užfiksuota Kanarų salose, kur jis buvo apibūdintas kaip "istorinis" įvykis, nes uraganai ten siaučia labai retai. Labiausiai nukentėjo Tenerifės ir La Palmos salos, kuriose pranešta apie daugybę išverstų medžių ir nuošliaužų. La Palmoje užfiksuotas stipriausias gūsis siekė 152 km/h (95 mylios per valandą), o Tenerifėje - 147 km/h (90 mylių per valandą). Teko evakuoti vieną ligoninę, o keli oro uostai visose salose buvo uždaryti. Iš viso daugiau kaip 225 000 vartotojų neteko elektros energijos, daugelis prarado telefono ryšį.

Be to, deltos vėjai ir bangų judėjimas palei Gran Kanarijos pakrantę sugriovė garsų gamtos turistų traukos objektą - geologinį objektą El Dedo de Dios (arba Dievo pirštą), kuris daugiau nei tūkstantmetį buvo nukreiptas į dangų ir yra svarbus Kanarų salų orientyras. Gran Kanarijos sala patyrė daugiau nuostolių savo paveldui, nes audra ne tik sunaikino šimtmečio langus ir kryžius, bet ir Galdare esančios Cueva Pintada grotos dangtį, sustabdė kalinius ir paliko be šviesos kelis salos centro kaimus. Delta nusinešė septynias gyvybes; šeši iš jų buvo imigrantai, plaukę laivu, kuris nuskendo prie Kanarų salų, o 12 žmonių laikomi dingusiais be žinios. Septintoji žuvo dėl to, kad audros metu vėjas išmetė žmogų iš namo, kai jis buvo remontuojamas.

Apskaičiuota, kad bendra atogrąžų audros "Delta" salose padaryta žala siekia daugiau kaip 312 mln. eurų (364 mln. 2005 m. JAV dolerių). Delta taip pat buvo kalta dėl 10-15 % sumažėjusio salų tunų laimikio, nes dėl jos žvejai dar kelias dienas turėjo būti uoste. Delta Maroke buvo apibūdinta kaip "įprastas atmosferos sutrikimas" ir apie jokią žalą nepranešta. Tiesą sakant, ji buvo sveikintina, nes ūkininkams lietaus reikėjo grūdinių kultūrų sėjai užbaigti.

 

"Delta" audros padaryta žala Tenerifėje

Paieška pagal raidę