Patikėtinių (trusty) sistema buvo praktika, kurią plačiai taikė Pietų valstijų kalėjimai, ypač Misisipės valstijos kalėjimas (žinomas kaip Parchman). Pagal šią sistemą tam tikriems kaliniams – vadinamiems „patikėtiniais“ – suteikdavo daugiau valdžios ir privilegijų už tai, kad jie vykdytų kalėjimo veiklą: saugotų kitus kalinius, dalintų maistą, prižiūrėtų darbų darymą ar net turėjo raktus ir ginklus. Tokiu būdu kalėjimo administracija sumažindavo išorinių civilinių pareigūnų poreikį ir eksploatavo pačius kalinius kaip tvarkos palaikytojus.

Kaip tai veikė ir kodėl kėlė problemų

Patikėtinių sistema suteikdavo tam tikriems nuteistiesiems teisę kontroliuoti ir baudžiamosios įstaigos kasdienybę. Iš pradžių tai laikyta praktiniu sprendimu trūkstant lėšų ar sargybinių, tačiau sistema greitai tapo terpėmis piktnaudžiavimams:

  • Fiziniai smurto atvejai: patikėtiniai dažnai panaudodavo jėgą prieš kitus kalinius;
  • Kankinimai ir pažeminimas: buvo taikomos žeminančios bausmės, prievarta ir kankinimo formos;
  • Baime grįsta kontrolė: patikėtinių galios padidindavo bauginimo atmosferą ir trukdė teisingam elgesio kontrolei;
  • Sisteminė diskriminacija: daugelyje įstaigų ši sistema buvo susijusi su rasine segregacija ir neteisingu elgesiu su mažumomis;
  • Atsakomybės stoka: kai kaliniai vykdydavo saugos funkcijas, buvo sudėtinga užtikrinti atitinkamą priežiūrą ir aiškius atsakomybės mechanizmus.

Teisinis išaiškinimas — 1974 m. sprendimas

Dėl gausybės skundų ir bylinėjimosi federalinis teismas nagrinėjo patikėtinių sistemos teisėtumą. 1974 m. teismas priėmė sprendimą, kad pati sistema ir su ja susijusios praktikos prieštarauja Jungtinių Valstijų Konstitucijai, pirmiausia Aštuntajai pataisai, kuri draudžia žiaurias ir neįprastas bausmes. Dėl to teismai nurodė nutraukti patikėtinių tvarką ir vykdyti platesnes kalėjimų sąlygų reformas.

Pasekmės ir reforma

Sprendimas turėjo reikšmingą poveikį:

  • buvo nutraukta teisė leisti kaliniams vykdyti pagrindines saugumo funkcijas be tinkamo priežiūros;
  • įkalinimo įstaigos atsidūrė federalinės priežiūros akiratyje, reikalaudamos pokyčių dėl saugumo, sveikatos priežiūros ir kalinių teisių;
  • po sprendimo daugelis praktikų, susijusių su kankinimu, fiziniu smurtu ir rasine diskriminacija, turėjo būti panaikintos arba reformuotos;
  • ilgalaikėje perspektyvoje šis precedentinis bylos rezultatas prisidėjo prie platesnio kalėjimų sistemos teisių dokumentavimo ir teisinių standartų stiprinimo.

Istorinis kontekstas ir svarba

Patikėtinių sistema yra pavyzdys, kaip institucinis sprendimas, skirtas mažinti kaštus ar užtikrinti tvarką, gali virsti sisteminiu žmogaus teisių pažeidimu. Gates v. Collier ir su tuo susiję 1970–1980 m. teisiniai sprendimai parodė, kad kalinių teisės ir apsauga nuo žiauraus elgesio yra konstitucinės reikšmės klausimai, o ne vien administraciniai dalykai. Tai paskatino didesnį visuomenės ir teisinės bendruomenės dėmesį kalėjimų reformoms visoje šalyje.

Apibendrinant, patikėtinių (trusty) sistema — nors ir buvusi praktiška kai kuriomis sąlygomis — tapo platforma sisteminiam smurtui, neteisybei ir konstitucinių teisių pažeidimams. 1974 m. teismo sprendimas buvo svarbus žingsnis šių problemų sprendime ir kalinių teisių apsaugos stiprinime.