Gates v. Collier, 501 F.2d 1291 (5th Circle 1974), buvo svarbi byla, kurią išsprendė Jungtinių Valstijų federalinis teismas, vadinamas Penktosios apygardos apeliaciniu teismu. Byla buvo susijusi su Misisipės valstijos kalėjimo (paprastai vadinamo "Parchman") kalinių teisėmis.

Byla Gates prieš Collier tapo reikšmingu precedentu kalinių teisėse. Teismas nustatė, kad Parchman kalėjime taikomos praktikos ir sankcijos, įskaitant tam tikras fizines bausmes, pasikartojančius smurtus, neteisėtą gyventojų valdymą per "trusty" (kalinys‑prižiūrėtojas) sistemą ir sisteminį piktnaudžiavimą valdžia, sudaro žiaurias ir neįprastas bausmes, kurios prieštarauja JAV Konstitucijos Aštuntajai pataisai. Sprendimas taip pat parodė, kad federaliniai teismai yra pasirengę prižiūrėti valstybinių kalėjimų sąlygas ir priimti nurodymus dėl teisių apsaugos įgyvendinimo.

Faktai

Pareiškėjai — Parchman kalėjimo kaliniai — pateikė ieškinį dėl pločio ir sisteminio elgesio su kaliniais, tarp kurių buvo:

  • fizinės bausmės, tokios kaip plakimas, mušimas ir kitoks smurtas;
  • trusty sistemos leidimas kai kuriems kaliniams vykdyti tvarką ir bausmes prieš kitus kalinius be tinkamo valdžios priežiūros;
  • prievarta, priverstinis sunkus darbas ir netinkamos darbo sąlygos;
  • prasta medicininė priežiūra, netvarkingos gyvenimo sąlygos ir segmentinė rasinė segregacija disciplinos bei gyvenimo tvarkoje;
  • disciplininių veiksmų trūkumas arba neatitikimas elementarioms procedūroms ir garantijoms.

Teisinis sprendimas ir nurodymai

Penktosios apygardos apeliacinis teismas sprendime nurodė, kad dauguma aptartų praktikos formų pažeidžia Konstituciją, ypač Aštuntąją pataisą, draudžiančią žiaurias ir neįprastas bausmes. Teismas pripažino, kad:

  • korporalinės bausmės ir savivalė per trusty sistemą negali būti toleruojamos;
  • valstybės pareiga yra užtikrinti, kad kaliniai nebūtų uždaroje aplinkoje atiduoti į kitų kalinių rankas vykdyti bausmes;
  • reikalinga skubi teisinė intervencija — teismas pavedė įvykdyti įpareigojimus ir priėmė injunksijas, kuriomis reikalauta pakeisti tvarką, nutraukti neteisėtas bausmes ir pagerinti sąlygas.

Konkrečios priemonės, įtvirtintos sprendimu

  • trusty sistemos panaikinimas arba griežtas jos suvaržymas ir tiesioginė administracijos atsakomybė už saugumą;
  • draudimas taikyti fizines bausmes, įskaitant plakimą bei kitas kūno bausmes;
  • darbų, disciplinos ir priverstinių sąlygų reguliavimas taip, kad būtų laikomasi teisių ir žmogaus orumo standartų;
  • reikšmingesnė medicininės, higieninės ir kitų būtinų paslaugų priežiūra;
  • procesinės garantijos kaliniams disciplininiuose klausimuose (pvz., galimybė apginti save, pateikti skundus, gauti teisingą nagrinėjimą).

Poveikis ir reikšmė

Gates v. Collier suformavo praktiką, pagal kurią federaliniai teismai aktyviai sprendžia kalinių teisių problemas ir leidžia įsikišti, kai valstybės veiksmai arba kalėjimų administravimo polinkiai pažeidžia konstitucines garantijas. Byla turėjo praktinių pasekmių:

  • Parchman kalėjimo trusty sistema buvo sudrebinta ir galutinai pakeista arba panaikinta;
  • įvyko plataus profilio kalėjimų sąlygų gerinimas ne vien tik Misisipėje, bet ir kituose regionuose, kur egzistavo panašios praktikos;
  • teisminiai nurodymai (injunckijos, sprendimai dėl pertvarkymo) tapo dažnesni kaip priemonė užtikrinti kalinių teises.

Ilgalaikė reikšmė

Byla laikoma vienu iš kertinių momentų JAV kalėjimų teisėje, nes ji aiškiai nubrėžė ribą tarp teisėtos administracijos priemonių ir neteisėtų, žiaurių praktikų. Nors kiekviena konkreti reforma reikalavo papildomų žingsnių ir priežiūros, Gates v. Collier suteikė teisinį pagrindą tolimesnėms permainoms ir padėjo sukurti precedentus, kuriais remiantis vėliau sprendžiamos panašios bylos bei nustatomos standartinės kalėjimų priežiūros ir elgesio su kaliniais taisyklės.

Ši byla primena, kad konstitucinės teisės galioja ir už kalėjimų sienų: net ir atėmus laisvę, asmenys turi teisę į orumą, saugumą ir pagrindines teises, o teismai — pareigą užtikrinti, kad valstybės institucijos šių teisių nepažeistų.