Gates prieš Collier

Fonas

Aštuntojoje Konstitucijos pataisoje sakoma, kad valstybė negali niekam taikyti žiaurių ir neįprastų bausmių.

Parchmanas atidarytas 1903 m. Kalėjime veikė programa, vadinama "patikima sistema". Tai buvo sistema, pagal kurią vieni kaliniai turėjo daugiau teisių ir laisvių nei kiti. Jie taip pat turėjo valdžią kitų kalinių atžvilgiu.

Misisipės gubernatorius Džeimsas K. Vardamanas teigė, kad kalėjimas buvo valdomas "kaip efektyvi vergų plantacija". Patikėtiniai turėjo ginklus ir jiems buvo leidžiama šaudyti į kalinius, kurie nusižengdavo. Kitos bausmės buvo skausmingos ir griežtos. Kalėjime taip pat buvo segreguojami (atskiriami) juodaodžiai ir baltaodžiai kaliniai.

Daugelį metų vyko protestai dėl pilietinių teisių pažeidimų Parchmane. Galiausiai pilietinių teisių advokatas Rojus Haberis pradėjo rinkti įrodymus apie piktnaudžiavimą. Keturi kaliniai, kurių advokatas buvo R. Haberis, pateikė ieškinį federaliniam teismui, teigdami, kad sąlygos kalėjime buvo žiaurios ir neįprastos. Jie teigė, kad kalėjimo prižiūrėtojai ir sargybiniai tyčia bausdavo ir kankindavo kalinius skausmingais ir žeminančiais būdais.

Žemesnės instancijos teismo sprendimas

Kalinių ieškinys, Gates v. Collier, 349 F. Supp. 881 (1972 m.), pirmiausia buvo pateiktas federaliniam teismui, vadinamam Jungtinių Valstijų Misisipės valstijos N. D. apygardos teismo Grinvilio skyriumi. Šis teismas priėmė kaliniams palankų sprendimą. Teismas nustatė, kad Parchmano patikėtiniai ir sargybiniai skyrė daug žiaurių ir neįprastų bausmių, pvz:

• Muštynės
• Šaudymas į kalinius arba aplink juos, kartais pataikant į juos.
• Kalinių drabužių paėmimas
• ventiliatorių įjungimas į kalinius, kai jie buvo nuogi ir šlapi.
• Neduoti kaliniams maisto, čiužinių ar higienos reikmenų.
• kalinių prirakinimas antrankiais prie tvorų ar grotų
• Kalinių tramdymas gyvuliais
• priversti kalinius ilgai stovėti.
• nuteistųjų laikymas stresinėse padėtyse (skausmingose padėtyse).

Teismas nusprendė, kad kalėjimas pažeidė kalinio teises pagal pirmąją, šeštąją, aštuntąją ir keturioliktąją Konstitucijos pataisas. Teismas nurodė kalėjimui atlikti daug įvairių pakeitimų, kad šie pažeidimai būtų pašalinti. Teismas taip pat nurodė kalėjimui nutraukti pasitikėjimo sistemą.

Penktosios apygardos sprendimas

Misisipės valstija apskundė šį sprendimą Penktosios apygardos apeliaciniam teismui. Tačiau Penktoji apygarda taip pat pritarė ankstesniam žemesnės instancijos teismo sprendimui. Federalinis teisėjas Williamas C. Keady rašė, kad Parchmano ūkis pažeidė "šiuolaikinius padorumo standartus. Jis nurodė nedelsiant nutraukti visas antikonstitucines sąlygas ir praktiką.

Penktosios apygardos teismas nusprendė, kad Parchmanas kaliniams taikė žiaurias ir neįprastas bausmes. Taip buvo pažeistos jų teisės būti saugomiems įstatymų, kurie taikomi ir kaliniams.

Poveikis

Po teismo sprendimo "Parchman" turėjo nutraukti savo patikimą sistemą. Jis taip pat nustojo skirstyti kalinius.

Po teismo sprendimo kitos valstybės, kurios naudojo patikimą sistemą, taip pat turėjo jos nebenaudoti. Tarp šių valstijų buvo Arkanzasas, Alabama, Luiziana ir Teksasas.

Šis sprendimas taip pat sukūrė keletą svarbių precedentų. Vienas iš jų yra tas, kad net kaliniai turi teisę būti apsaugoti nuo žiaurių ir neįprastų bausmių. Amerikiečių konstitucinės teisės nesibaigia, kai asmuo patenka į kalėjimą. Šiuo sprendimu taip pat buvo apribotos bausmių, kurias gali taikyti kalėjimai, rūšys.

Susiję puslapiai

• Žiaurios ir neįprastos bausmės