Gates prieš Collier (1974) — Parchman kalinių teisių precedentas
Gates prieš Collier (1974) – Parchman bylos precedentas: teisinis lūžis, uždraudęs žiaurias bausmes ir pakeitęs kalinių teisių bei Aštuntosios pataisos supratimą.
Gates v. Collier, 501 F.2d 1291 (5th Circle 1974), buvo svarbi byla, kurią išsprendė Jungtinių Valstijų federalinis teismas, vadinamas Penktosios apygardos apeliaciniu teismu. Byla buvo susijusi su Misisipės valstijos kalėjimo (paprastai vadinamo "Parchman") kalinių teisėmis.
Byla Gates prieš Collier tapo reikšmingu precedentu kalinių teisėse. Teismas nustatė, kad Parchman kalėjime taikomos praktikos ir sankcijos, įskaitant tam tikras fizines bausmes, pasikartojančius smurtus, neteisėtą gyventojų valdymą per "trusty" (kalinys‑prižiūrėtojas) sistemą ir sisteminį piktnaudžiavimą valdžia, sudaro žiaurias ir neįprastas bausmes, kurios prieštarauja JAV Konstitucijos Aštuntajai pataisai. Sprendimas taip pat parodė, kad federaliniai teismai yra pasirengę prižiūrėti valstybinių kalėjimų sąlygas ir priimti nurodymus dėl teisių apsaugos įgyvendinimo.
Faktai
Pareiškėjai — Parchman kalėjimo kaliniai — pateikė ieškinį dėl pločio ir sisteminio elgesio su kaliniais, tarp kurių buvo:
- fizinės bausmės, tokios kaip plakimas, mušimas ir kitoks smurtas;
- trusty sistemos leidimas kai kuriems kaliniams vykdyti tvarką ir bausmes prieš kitus kalinius be tinkamo valdžios priežiūros;
- prievarta, priverstinis sunkus darbas ir netinkamos darbo sąlygos;
- prasta medicininė priežiūra, netvarkingos gyvenimo sąlygos ir segmentinė rasinė segregacija disciplinos bei gyvenimo tvarkoje;
- disciplininių veiksmų trūkumas arba neatitikimas elementarioms procedūroms ir garantijoms.
Teisinis sprendimas ir nurodymai
Penktosios apygardos apeliacinis teismas sprendime nurodė, kad dauguma aptartų praktikos formų pažeidžia Konstituciją, ypač Aštuntąją pataisą, draudžiančią žiaurias ir neįprastas bausmes. Teismas pripažino, kad:
- korporalinės bausmės ir savivalė per trusty sistemą negali būti toleruojamos;
- valstybės pareiga yra užtikrinti, kad kaliniai nebūtų uždaroje aplinkoje atiduoti į kitų kalinių rankas vykdyti bausmes;
- reikalinga skubi teisinė intervencija — teismas pavedė įvykdyti įpareigojimus ir priėmė injunksijas, kuriomis reikalauta pakeisti tvarką, nutraukti neteisėtas bausmes ir pagerinti sąlygas.
Konkrečios priemonės, įtvirtintos sprendimu
- trusty sistemos panaikinimas arba griežtas jos suvaržymas ir tiesioginė administracijos atsakomybė už saugumą;
- draudimas taikyti fizines bausmes, įskaitant plakimą bei kitas kūno bausmes;
- darbų, disciplinos ir priverstinių sąlygų reguliavimas taip, kad būtų laikomasi teisių ir žmogaus orumo standartų;
- reikšmingesnė medicininės, higieninės ir kitų būtinų paslaugų priežiūra;
- procesinės garantijos kaliniams disciplininiuose klausimuose (pvz., galimybė apginti save, pateikti skundus, gauti teisingą nagrinėjimą).
Poveikis ir reikšmė
Gates v. Collier suformavo praktiką, pagal kurią federaliniai teismai aktyviai sprendžia kalinių teisių problemas ir leidžia įsikišti, kai valstybės veiksmai arba kalėjimų administravimo polinkiai pažeidžia konstitucines garantijas. Byla turėjo praktinių pasekmių:
- Parchman kalėjimo trusty sistema buvo sudrebinta ir galutinai pakeista arba panaikinta;
- įvyko plataus profilio kalėjimų sąlygų gerinimas ne vien tik Misisipėje, bet ir kituose regionuose, kur egzistavo panašios praktikos;
- teisminiai nurodymai (injunckijos, sprendimai dėl pertvarkymo) tapo dažnesni kaip priemonė užtikrinti kalinių teises.
Ilgalaikė reikšmė
Byla laikoma vienu iš kertinių momentų JAV kalėjimų teisėje, nes ji aiškiai nubrėžė ribą tarp teisėtos administracijos priemonių ir neteisėtų, žiaurių praktikų. Nors kiekviena konkreti reforma reikalavo papildomų žingsnių ir priežiūros, Gates v. Collier suteikė teisinį pagrindą tolimesnėms permainoms ir padėjo sukurti precedentus, kuriais remiantis vėliau sprendžiamos panašios bylos bei nustatomos standartinės kalėjimų priežiūros ir elgesio su kaliniais taisyklės.
Ši byla primena, kad konstitucinės teisės galioja ir už kalėjimų sienų: net ir atėmus laisvę, asmenys turi teisę į orumą, saugumą ir pagrindines teises, o teismai — pareigą užtikrinti, kad valstybės institucijos šių teisių nepažeistų.
Įprastinė kalėjimo stovykla Parchmane
Fonas
Aštuntojoje Konstitucijos pataisoje sakoma, kad valstybė negali niekam taikyti žiaurių ir neįprastų bausmių.
Parchmanas atidarytas 1903 m. Kalėjime veikė programa, vadinama "patikima sistema". Tai buvo sistema, pagal kurią vieni kaliniai turėjo daugiau teisių ir laisvių nei kiti. Jie taip pat turėjo valdžią kitų kalinių atžvilgiu.
Misisipės gubernatorius Džeimsas K. Vardamanas teigė, kad kalėjimas buvo valdomas "kaip efektyvi vergų plantacija". Patikėtiniai turėjo ginklus ir jiems buvo leidžiama šaudyti į kalinius, kurie nusižengdavo. Kitos bausmės buvo skausmingos ir griežtos. Kalėjime taip pat buvo segreguojami (atskiriami) juodaodžiai ir baltaodžiai kaliniai.
Daugelį metų vyko protestai dėl pilietinių teisių pažeidimų Parchmane. Galiausiai pilietinių teisių advokatas Rojus Haberis pradėjo rinkti įrodymus apie piktnaudžiavimą. Keturi kaliniai, kurių advokatas buvo R. Haberis, pateikė ieškinį federaliniam teismui, teigdami, kad sąlygos kalėjime buvo žiaurios ir neįprastos. Jie teigė, kad kalėjimo prižiūrėtojai ir sargybiniai tyčia bausdavo ir kankindavo kalinius skausmingais ir žeminančiais būdais.
Žemesnės instancijos teismo sprendimas
Kalinių ieškinys, Gates v. Collier, 349 F. Supp. 881 (1972 m.), pirmiausia buvo pateiktas federaliniam teismui, vadinamam Jungtinių Valstijų Misisipės valstijos N. D. apygardos teismo Grinvilio skyriumi. Šis teismas priėmė kaliniams palankų sprendimą. Teismas nustatė, kad Parchmano patikėtiniai ir sargybiniai skyrė daug žiaurių ir neįprastų bausmių, pvz:
- Muštynės
- Šaudymas į kalinius arba aplink juos, kartais pataikant į juos.
- Kalinių drabužių paėmimas
- ventiliatorių įjungimas į kalinius, kai jie buvo nuogi ir šlapi.
- Neduoti kaliniams maisto, čiužinių ar higienos reikmenų.
- kalinių prirakinimas antrankiais prie tvorų ar grotų
- Kalinių tramdymas gyvuliais
- priversti kalinius ilgai stovėti.
- nuteistųjų laikymas stresinėse padėtyse (skausmingose padėtyse).
Teismas nusprendė, kad kalėjimas pažeidė kalinio teises pagal pirmąją, šeštąją, aštuntąją ir keturioliktąją Konstitucijos pataisas. Teismas nurodė kalėjimui atlikti daug įvairių pakeitimų, kad šie pažeidimai būtų pašalinti. Teismas taip pat nurodė kalėjimui nutraukti pasitikėjimo sistemą.
Penktosios apygardos sprendimas
Misisipės valstija apskundė šį sprendimą Penktosios apygardos apeliaciniam teismui. Tačiau Penktoji apygarda taip pat pritarė ankstesniam žemesnės instancijos teismo sprendimui. Federalinis teisėjas Williamas C. Keady rašė, kad Parchmano ūkis pažeidė "šiuolaikinius padorumo standartus. Jis nurodė nedelsiant nutraukti visas antikonstitucines sąlygas ir praktiką.
Penktosios apygardos teismas nusprendė, kad Parchmanas kaliniams taikė žiaurias ir neįprastas bausmes. Taip buvo pažeistos jų teisės būti saugomiems įstatymų, kurie taikomi ir kaliniams.
Poveikis
Po teismo sprendimo "Parchman" turėjo nutraukti savo patikimą sistemą. Jis taip pat nustojo skirstyti kalinius.
Po teismo sprendimo kitos valstybės, kurios naudojo patikimą sistemą, taip pat turėjo jos nebenaudoti. Tarp šių valstijų buvo Arkanzasas, Alabama, Luiziana ir Teksasas.
Šis sprendimas taip pat sukūrė keletą svarbių precedentų. Vienas iš jų yra tas, kad net kaliniai turi teisę būti apsaugoti nuo žiaurių ir neįprastų bausmių. Amerikiečių konstitucinės teisės nesibaigia, kai asmuo patenka į kalėjimą. Šiuo sprendimu taip pat buvo apribotos bausmių, kurias gali taikyti kalėjimai, rūšys.
Susiję puslapiai
- Žiaurios ir neįprastos bausmės
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Gates prieš Collier?
A.: Gates prieš Collier buvo svarbi byla, kurią sprendė Penktosios apygardos apeliacinis teismas ir kuri buvo susijusi su Misisipės valstijos kalėjimo kalinių teisėmis.
K: Ką nustatė byla Gates prieš Collier?
A.: Gates prieš Collier buvo pirmoji byla, kurioje nustatyta, kad daugelis fizinių bausmių kaliniams yra žiaurios ir neįprastos bausmės ir pažeidžia Jungtinių Valstijų Konstitucijos aštuntąją pataisą.
K.: Kodėl Gates v. Collier byla yra svarbi?
A.: Gates prieš Collier yra svarbi byla kalinių teisėms, nes joje buvo nustatyta, kad fizinės bausmės kaliniams prieštarauja Konstitucijai, ir tai buvo pirmas kartas, kai Aukščiausiasis Teismas pradėjo prižiūrėti, kaip šalyje veikia kalėjimai.
Klausimas: Kuris teismas priėmė sprendimą byloje Gates prieš Collier?
A: Penktosios apygardos apeliacinis teismas sprendė Gates prieš Collier bylą.
K: Koks buvo Gates prieš Collier bylos rezultatas?
A.: Gates prieš Collier bylos rezultatas buvo tas, kad fizinės bausmės kaliniams buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.
K: Kuris kalėjimas buvo Gates prieš Collier bylos centre?
A: Misisipės valstijos kalėjimas, dar žinomas kaip "Parchman", buvo Gates prieš Collier bylos centras.
K: Kokio pobūdžio bausmės kaliniams buvo uždraustos Gates v. Collier byloje?
A.: Gates prieš Collier uždraudė daugybę fizinių bausmių kaliniams, nes jos buvo laikomos žiauriomis ir neįprastomis bausmėmis, pažeidžiančiomis aštuntąją pataisą.
Ieškoti