Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijos šeštoji pataisa

Tekstas

Teisės

Konsultuoti

Viena iš svarbiausių suteiktų teisių yra teisė į teisinę pagalbą. Ji tokia svarbi, kad su ja susijusi kita teisė. Visiems, kurie negali sau leisti mokėti už teisinę pagalbą, valstybės lėšomis bus paskirtas advokatas. Visose federalinėse, valstijų ir vietos teisingumo sistemose galioja nuostatos, pagal kurias nepasiturintiems kaltinamiesiems skiriamas advokatas. Paskirtas advokatas padeda kaltinamajam visose teisėsaugos institucijų apklausose. Jie padeda kaltinamajam teisminio nagrinėjimo etape, priimant nuosprendį ir pirminį apeliacinį skundą, jei priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Teisinės sistemos, įskaitant JAV teisinę sistemą, yra sudėtingos ir paprastam žmogui sunkiai suprantamos. Turėti advokatą yra labai svarbu siekiant padėti kaltinamajam įveikti teisinius procesus. Advokatas pataria savo klientui, kaltinamajam, dėl jo teisių ir paaiškina visus baudžiamojo proceso procesus. Advokatas gina kaltinamojo konstitucines teises. Advokatas taip pat gali vesti derybas su prokuratūra ir teismu dėl kaltinimo pripažinimo.

Greitas teismo procesas

Teisė į greitą teismą atsirado 1166 m. Klarendono asesoriaus sprendimu. Jame sakoma, kad plėšikams, žmogžudžiams ir vagims teisingumas turi būti įvykdytas "pakankamai greitai". Tie, kurie rašė Teisių bilį, nenorėjo, kad kaltinamieji ilgą laiką būtų kalinami be teismo. Jie nenorėjo, kad kaltinamajam būtų sutrikdytas gyvenimas, ypač kai penktoji ir šeštoji pataisos įtvirtina nekaltumo prezumpciją. Be to, kuo ilgiau atidedamas teismo procesas, tuo didesnė tikimybė, kad įrodymai gali būti prarasti, o liudytojai pamiršti arba jų neįmanoma rasti. Teisė į greitą bylos nagrinėjimą neprasideda tol, kol asmuo nėra suimtas arba jam nepateikti oficialūs kaltinimai. Vyriausybė gali tirti nusikaltimą (neviršydama taikomo senaties termino) tiek laiko, kiek mano, kad tai būtina. Ji nėra įpareigota pateikti kaltinamąjį aktą per tam tikrą laikotarpį. Prokuratūra gali atsisakyti bet kokių nagrinėjamų kaltinimų ir vėliau vėl pradėti tyrimą, nepažeisdama Šeštosios pataisos. Jeigu kaltinamasis pateikia ieškinį, kad buvo pažeistos jo teisės į greitą bylos nagrinėjimą, teismas gali nagrinėti delsimo priežastis, bet kokią kaltinamajam padarytą žalą ar žalą ir tai, kiek toli prokuratūra buvo pažengusi baudžiamajame procese. Jei atsakovas nepakankamai anksti pareikš savo teisę į greitą bylos nagrinėjimą, jis gali prarasti savo reikalavimą. Kaltinamieji, kurie sukelia nereikalingą delsimą, taip pat praranda teisę į reikalavimą dėl greito proceso. Jei kaltinamojo patraukimas į teismą užtrunka ilgiau nei vienerius metus nuo suėmimo, tai leidžia daryti prielaidą, kad galėjo būti pažeista Šeštosios pataisos teisė į greitą bylos nagrinėjimą. Vyriausybė gali prieštarauti, jei turi svarbių arba įtikinamų delsimo priežasčių. Prokuratūros prašymai skirti papildomo laiko gali būti patenkinti, jei jie yra pagrįsti. Tačiau jeigu jų nepateikiama arba teismas mano, kad priežastys nėra įtikinamos, jis gali atmesti kaltinamąjį aktą, panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį arba išnagrinėti kitas gynybos priemones, kurių gali siekti gynyba.

Viešas teismo procesas

Ši teisė į viešą teismo procesą kilo iš Anglijos bendrosios teisės. Ji atspindi tuo metu jaučiamą priešiškumą ir įtarumą slaptiems teismo procesams, tokiems kaip Ispanijos inkvizicija, Prancūzijos Lettre de cachet ar Anglijos Žvaigždžių rūmai. Teisių bilieto kūrėjai manė, kad vieši teismo procesai padės užkirsti kelią teisėjų ir prokurorų korupcijai. Taip pat buvo manoma, kad tai gali sumažinti liudytojų, duodančių melagingus parodymus, skaičių. Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad teisė į viešą teismą taikoma federalinei, valstijų ir vietos valdžiai. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Nors visuomenė ir spauda yra suinteresuotos Pirmąja pataisa dėl viešo teismo proceso, tam tikromis aplinkybėmis kaltinamasis atsisako savo teisės į viešą teismo procesą. Tais atvejais, kai nepagrįstas viešumas gali pakenkti kaltinamojo bylai, visuomenės galimybė dalyvauti teismo procese gali būti apribota.

Nešališka žiuri

Teisė į prisiekusiųjų teismą visada priklausė nuo kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Smulkiems nusikaltimams, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams, prisiekusiųjų reikalavimas netaikomas. Net ir tais atvejais, kai kaltinamieji padaro kelis nesunkius nusikaltimus, o bendra laisvės atėmimo bausmė gali viršyti šešis mėnesius, teisė į prisiekusiųjų teismą neegzistuoja. Be to, Jungtinėse Valstijose, išskyrus sunkius nusikaltimus (pvz., nužudymą), nepilnamečiai paprastai yra teisiami nepilnamečių teisme, o tai sumažina leistiną bausmę, tačiau praranda teisę į prisiekusiųjų teismą.

Iš pradžių Aukščiausiasis Teismas laikėsi nuomonės, kad Šeštojoje pataisoje įtvirtinta teisė į prisiekusiųjų teismą reiškia teisę į "prisiekusiųjų teismą, kaip jis buvo suprantamas ir taikomas bendrojoje teisėje. Tai apima visus esminius elementus, kaip jie buvo pripažįstami šioje šalyje ir Anglijoje priimant Konstituciją. Todėl buvo nuspręsta, kad prisiekusiuosius turi sudaryti dvylika asmenų ir kad nuosprendžiai turi būti vienbalsiai, kaip buvo įprasta Anglijoje.

Kai pagal Keturioliktąją pataisą Aukščiausiasis Teismas išplėtė teisę į prisiekusiųjų teismą kaltinamiesiems valstijų teismuose, jis iš naujo išnagrinėjo kai kuriuos standartus. Buvo nuspręsta, kad dvylika prisiekusiųjų tapo "istoriniu atsitiktinumu" ir kad pakaktų šešių prisiekusiųjų, tačiau bet koks mažesnis skaičius atimtų iš atsakovo teisę į prisiekusiųjų teismą. Šeštoji pataisa reikalauja vienbalsiškumo federaliniame prisiekusiųjų teisme. Tačiau Aukščiausiasis Teismas yra nusprendęs, kad Keturioliktosios pataisos Tinkamo proceso nuostata, nors ir reikalauja, kad valstijos užtikrintų prisiekusiųjų teismą sunkių nusikaltimų atveju, neapima visų prisiekusiųjų teismo proceso elementų Šeštosios pataisos prasme. Taigi valstijos neprivalo reikalauti vienbalsio prisiekusiųjų sutikimo.

Konfrontuoti su liudytojais

Šeštojoje pataisoje įtvirtinta konfrontacijos išlyga suteikia kaltinamajam teisę stoti prieš savo kaltintojus. Ji leidžia gynybai ginčyti kaltinimo liudytojų parodymus. Ji taip pat suteikia galimybę prisiekusiesiems nuspręsti, ar liudytojas yra kaip nors nesąžiningas. Tai taikoma teisme ir ne teisme duotiems parodymams. Teismas gali neleisti pakartotinai apklausti liudytojų tuo pačiu klausimu arba persekioti liudytoją. Tačiau jei teisėjas per griežtai apriboja kryžminę liudytojo apklausą, gali būti pažeista kaltinamojo šeštosios pataisos teisė į akistatą su liudytojais.

Pripažįstant ne teisme duotus parodymus, dažnai vadinamus girdėtais įrodymais, taip pat gali būti užkirstas kelias kaltinamajam susidurti su savo kaltintojais. Yra keletas išimčių. Pavyzdžiui, jei liudytojas yra nepasiekiamas ir ankstesniame teismo procese liudijo prieš kaltinamąjį, o kaltinamasis galėjo apklausti liudytoją, parodymų nuorašas gali būti naudojamas kaip įrodymas.

Privaloma sąlyga taip pat leidžia kaltinamajam pateikti gynybai palankius liudytojų parodymus.