Laikrodininko analogija: Paley, teleologinis argumentas ir kritika
Laikrodininko analogija: Paley ir teleologinis argumentas — istorija, Darvino kritika ir šiuolaikinės diskusijos apie protingą dizainą bei Dievo egzistenciją.
Laikrodininko analogija yra teleologinis argumentas. Paprasčiau tariant, jis teigia, kad, kadangi yra projektas, turi būti ir dizaineris. Ši analogija svarbi natūraliojoje teologijoje, kur ji naudojama siekiant įrodyti Dievo egzistavimą ir pagrįsti protingo dizaino idėją. Williamas Paley (1743-1805) savo 1802 m. išleistoje knygoje "Natūralioji teologija" pateikė vieną iš geriausiai žinomų šios analogijos paaiškinimų: "Kiekvienas, radęs lauke kišeninį laikrodį, supras, kad jis buvo suprojektuotas protingai. 1859 m. Čarlzas Darvinas pateikė dar vieną tokio sudėtingumo paaiškinimą; pasak Č. Darvino, šis sudėtingumas yra nuolatinio prisitaikymo rezultatas. Tačiau Paley nebuvo pirmasis, kuris naudojo šią analogiją. Už tai paprastai laikomas Bernard'as le Bovier de Fontenelle'is, panaudojęs ją 1686 m. išleistame veikale "Pokalbiai apie pasaulių daugialypiškumą."
Laikrodininko analogija kritikuojama trimis pagrindiniais aspektais:
- Filosofinė kritika — Hume'o argumentai ir silpnos analogijos problema.
Davidas Hume'as (ypač dialoguose apie natūralią religiją) teigė, kad analogija tarp žmonių pagamintų daiktų (pvz., laikrodžio) ir visatos yra silpna. Žmogaus sukurtų įrankių ir gamtos reiškinių panašumas yra paviršutiniškas: žmogaus daiktai yra specialiai sukurti tam tikram tikslui, tuo tarpu visata gali būti sudėtinga dėl visiškai kitų priežasčių. Hume'as taip pat pabrėžė, jog net jei priimtume, kad visata turi "autorių", tai neįrodytų jo galios, gerumo ar vienumo (t. y. tai galėtų būti netobulas, daugikurys ar net piktybinis kūrėjas). Be to, jis atkreipė dėmesį į episteminius ribotumus — ar turime teisę generalizuoti iš mažo rato pavyzdžių (žmonių mechanizmų) į didžiausią objektą (visatą)?
- Mokslo paaiškinimas — evoliucijos ir natūralios atrankos mechanizmai.
Paley rašė prieš Darvino teoriją; Darvinas vėliau parodė, kad sudėtingas biologinis prisitaikymas gali kilti etapais per mutacijas, paveldimumą ir natūralią atranką. Šis mechanizmas paaiškina, kaip iš paprastesnių dalių gali išsivystyti sudėtingi organai ar elgsenos be protingo projekto. Moderni biologija papildė šį aiškinimą įrodymais apie evoliucijos eigą, fosilijų sekas, genetiką ir kūno dalių palaipsninius tarpusavio ryšius. Teleologijos šalininkai kartais atsako reikalavimu skirti "statinio dizaino" nuo "procesinio paaiškinimo" — tačiau daugumai mokslininkų natūrali atranka yra pakankamas ir empiriškai patikrintas paaiškinimas.
Tai nereiškia, kad neretai kyla diskusijų: idėja apie "irreducible complexity" (negriaučiama sudėtingumas), propaguojama kai kurių protingo dizaino šalininkų, buvo ginčijama ir daugeliu atvejų paneigta atliekant atkūrimo ir evoliucinius modelius.
- Epistemologinės ir teologinės problemos — blogas dizainas, begalybės regresija ir prielaida apie dizainerį.
Laikrodininko analogija leidžia taktą persimesti į klausimus, kurių ji neatsako: jeigu organizmai rodo dizainą, kodėl jie turi trūkumų (pvz., nereikalingos struktūros, pasikartojantys klaidų mechanizmai, skausmingos biologinės grėsmės)? Tokie "blogo dizaino" pavyzdžiai leidžia manyti arba, kad dizaineris nėra visagalis/visiškai geras, arba kad nėra jokio dizainerio. Taip pat kyla klausimas apie regressum: jeigu sudėtingumą paaiškina vyresnis dizaineris, kas paaiškina tą dizainerį? — tai gali vesti į begalinę dizainerių grandinę arba reikalauti papildomų premisų.
Be to, argumentas iš dizaino linkęs remtis antropomorfiniais lyginimais (priskiriant gamtai žmogaus projekto bruožus) ir gali būti traktuojamas kaip logiškai dviprasmiškas — jis neparodo būtino ir vienintelio paaiškinimo, o tik siūlo vieną iš galimų. Statistiniai ir probabilistiniai kritikai taip pat teigia, kad sudėtingumo egzistavimas savaime nėra patikimas įrodymas apie sąmoningą agentą: sudėtingumo atsiradimas gali būti natūralių procesų rezultatas arba gali būti itin retas, bet vis dėlto įmanomas atsitiktinumas (ypač jei svarstoma apie daugialypius visatus ir atrankos efektus).
Modernios variacijos ir diskusijos
Laikrodininko analogija su laiku pasikeitė: dalis šalininkų pereina prie "fine-tuning" (švelnaus sureguliavimo) argumento — esą fundamentalių fizikos konstantų tinkamumas gyvybei rodo protingą dizainą. Šis variantas susiduria su panašiomis kritikos formomis: galimi natūralūs paaiškinimai (pvz., multivisataus hipotezė), problemos dėl statistinės reikšmės ir filosofinės interpretacijos.
Apibendrinant: Paley laikrodininko analogija istoriniu požiūriu buvo svarbi ir įtakojo religijos bei filosofijos diskursus. Tačiau nuo Darvino laikų ir ypač XX—XXI a. vystantis biologijai ir filozofijai, analogija susidūrė su rimta kritika — tiek moksline (natūralios atrankos paaiškinimai), tiek filosofine (silpnos analogijos, regresijos ir blogo dizaino problemos). Dėl to ji tebėra ginčytina: kai kam ji išlieka intuitive priemone mintims apie paskirtį ir tvarką, o kitiems — nepakankamu argumentu dievybės ar sąmoningo projekto įrodymui.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Stebėtojo bokšto analogija?
A: Laikrodininko analogija yra teleologinis argumentas, teigiantis, kad kadangi yra projektas, turi būti ir projektuotojas.
K: Kas yra prigimtinė teologija?
A: Natūralioji teologija yra teologijos šaka, kuri, siekdama suprasti Dievo egzistavimą ir prigimtį, naudojasi protu ir gamtos pasaulio tyrimais.
K: Kas sugalvojo analogiją su laikrodininku?
A: Paprastai laikoma, kad Bernard'as le Bovier de Fontenelle'is savo 1686 m. išleistame veikale "Pokalbiai apie pasaulių daugialypumą" pirmasis panaudojo laikrodininko analogiją. Viljamas Paleis (William Paley) pateikė vieną žinomiausių jos paaiškinimų 1802 m. išleistoje knygoje "Natūralioji teologija".
Klausimas: Kaip laikrodininko analogija pagrindžia protingo dizaino idėją?
A: Laikrodininko analogija paremia protingo projekto idėją, nes leidžia manyti, kad gyvos būtybės yra panašiai sudėtingos kaip kišeninis laikrodis ir turi būti protingo dizainerio kūrinys.
K: Kokia yra pagrindinė kritika, nukreipta prieš laikrodininko analogiją?
A: Trys pagrindiniai kritikos punktai, kuriais kritikuojama laikrodininko analogija, yra šie: tai yra analogija, o ne įrodymas, ji neatspindi biologinių organizmų sudėtingumo ir kelia klausimą, kas sukūrė dizainerį.
Klausimas: Koks yra alternatyvus Čarlzo Darvino nagrinėjamo sudėtingumo paaiškinimas?
Atsakymas: Pasak Čarlzo Darvino, analogijoje su Laikrodininku pabrėžtas sudėtingumas yra nuolatinio prisitaikymo rezultatas.
Klausimas: Kuo skiriasi analogija su Laikrodininku nuo protingo dizaino teorijos?
A: Laikrodininko analogija yra teleologinis argumentas, kuriuo teigiama, kad egzistuoja protingas projektuotojas, o protingo dizaino teorija yra šiuolaikinė mokslinė teorija, kuria teigiama, kad tam tikrus gamtos pasaulio bruožus galima paaiškinti ne natūraliomis priežastimis, o protinga priežastimi.
Ieškoti