Vesterlundas 2 (tarptautinis pavadinimas Westerlund 2) yra didžiulis, labai jaunas ir masyvus superžvaigždžių telkinys. Amžius įvertintas maždaug vienu–dviem milijonais metų; telkinys iš dalies uždengtas dujomis ir dulkių debesimis, todėl didžioji jo šviesa sklinda infraraudonaisiais ir rentgeno diapazonais. Jame randamos keletos karščiausių, ryškiausių ir masyviausių žinomų žvaigždžių grupės, o visa sistema yra nutolusi maždaug 20 000 šviesmečių (apie 6 kpc) Pieno kelio galaktikoje, esant Pieno kelio spiraliniame tiltoje, kur susitelkia aktyvi žvaigždžių formacija.
Sudėtis ir struktūra
Klasteryje yra keliolika O tipo pagrindinės sekos žvaigždžių, tarp jų labai masyvūs ir trumpaamžiai egzemplioriai. Bent trys iš jų yra užtemdomosios dvinarės sistemos — tai suteikia galimybę tiksliau nustatyti žvaigždžių mases ir spindulius stebint užtemimus. Telkinyje taip pat gausu prieš pagrindinės sekos (young stellar objects, YSO) žvaigždžių — tai rodo, kad starų formavimasis vyksta intensyviai ir dar gali tęstis. Be to, klasteryje aptiktos dvi Wolf‑Rayet žvaigždės, kurios yra labai masyvios, karštos ir intensyviai išmeta medžiagą per stiprias žvaigždžių vėjyngas.
Aplinkos ypatybės ir gretimos žvaigždės
Branduolyje matomos kelios retos, itin karštos žvaigždės, kurios stipriai jonizuoja aplinkines dujas ir sukuria ryškią H II sritį (RCW 49). Iš karto už telkinio ribų, maždaug 30 lankinių sekundžių atstumu (apie 1,1 pc projekcijoje), randama masyvi užtemstanti dvinarė žvaigždė WR20a — viena iš ryškiausių ir įtakingiausių šio regiono komponentų; ji dažnai matoma kaip ryški geltona dėmė pravertus vaizdus optiniuose ar infraraudonųjų spindulių vaizduose.
Stebėjimai ir mokslinė reikšmė
Vesterlundas 2 yra gerai ištirtas įvairiais ilgio bangų diapazonais: optinė, infraraudonoji ir rentgeno astronomija (pvz., Hubble, Spitzer, Chandra ir žemės observatorijų duomenys) atskleidžia klasterio sudėtį, masių pasiskirstymą ir jaunų žvaigždžių aktyvumą. Dėl didelio pritemdymo optinėje srityje daugiausia informacijos gaunama infraraudonaisiais ir rentgeno spinduliais, kurie leidžia „prožvelgti“ per dulkių šydą.
Mokslininkams Vesterlundas 2 svarbus kaip natūralus bandymų poligonas studijuoti masyvių žvaigždžių formavimąsi, daugiavardžių sistemų (dvynių ir užtemdančių dvejetų) evoliuciją bei žvaigždžių vėjų ir spinduliuotės poveikį aplinkinei dujinio ir dulkinio apvalkalo dinamikai. Tokie klasteriai taip pat padeda suvokti, kaip masyvios žvaigždės formuoja supernovų protus ir kaip jų produktyvūs elementai grąžinami į tarpžvaigždinę terpę.
Istorija
Kaip matyti iš pavadinimo, Westerlund 2 (lietuviškai dažnai vartojamas pavadinimas Vesterlundas 2) pirmą kartą buvo atrastas šio švedų astronomo Bengto Westerlundo šeštajame dešimtmetyje, tačiau išsamus žvaigždžių kiekio, masių ir struktūros įvertinimas bei šio regiono reikšmė buvo nustatyti tik vėlesniais dešimtmečiais, naudojant modernias observacijas įvairiais bangų diapazonais.
Vesterlundas 2 išlieka aktyviai tiriamas objektas — nauji duomenys apie mases, daugiavardes sistemas ir klasterio bendrą masę padeda geriau suprasti masyvių žvaigždžių formavimosi procesus Pieno kelyje ir kitose galaktikose.
