Vrangelio kalnai - aukšti kalnai JAV, Aliaskos rytuose. Didžioji kalnų grandinės dalis yra Vrangelo ir Sent Eliaso nacionaliniame parke ir draustinyje. Vrangelo kalnus suformavo ugnikalniai ir su jais susijusi vėlyvojo cenozojaus ugnikalninė veikla; daugelyje vietų lava ir pelenai užgožė ankstesnes nuosėdas ir sukūrė masyvias uolienų sankaupas. Tarp žinomų viršūnių yra Blekberno ir Sanfordo kalnai, kurie yra vieni aukštesnių ugnikalniškos kilmės viršūnių Jungtinėse Valstijose. Kalnų grandinės pavadinimas kilo nuo Vrangelo kalno, kuris yra vienas didžiausių skydinių ugnikalnių pasaulyje. Tai taip pat vienintelis kalnas grandinėje, kuris reguliariai rodo aktyvumo požymius ir laikomas aktyviu ugnikalniu.
Geologija
Vrangelio kalnai susiformavo sudėtingų litosferos procesų metu: čia veikia subdukcijos zonos ir regioninių tektoninių plokščių (inkl. Yakutat mikroplokštės ir Šiaurės Amerikos plokštės) sąveika, kuri sukėlė intensyvią magmatinę veiklą. Ugnikalnių tipai grandinėje varijuoja — vyrauja daugiausia bazaltinės ir andezitinės lavos, o kai kurios viršūnės yra dideli skydiniai ugnikalniai, kitos — sudėtiniai (stratovulkanai). Vulkaninė veikla vyko nuo plioceno iki holoceno, todėl kai kurios viršūnės yra geologiškai jaunos ir vis dar turi fumarolinius ar terminius požymius.
Vulkanai ir aukščiausi kalnai
Vrangelio grandinėje yra kelios galingos viršūnės, kurių aukščiai siekia ir viršija 4 000 metrų. Be Vrangelo kalno, reikšmingos yra Blekberno ir Sanfordo viršūnės — jos formuoja didelę ir įspūdingą kalnų masyvą, kurį išryškina aštrūs ledynų karpomi slėniai ir stačios uolų sienos. Dėl ugnikalninės kilmės kai kurios viršūnės turi platų pėdsaką lavai ir pelenams, o kitos — storas glaciarines nuosėdas.
Klimatas, ledynai ir ekologija
Vrangelio kalnai kartu su gretimais Sent Eliaso kalnais sudaro didelius ledynų laukus ir aukštainių ledynų tinklą. Stiprūs kalnų ledynai modeliuoja reljefą, formuoja uolas ir slėnius bei maitina žemiau tekančias upes. Dėl aukštų viršūnių ir artumo Ramiojo vandenyno drėgnoms oro masėms, pietinės ir vakarų šlaitai gauna daug kritulių, o kalnai patys užstoja šiltą drėgną orą iš Ramiojo vandenyno. Dėl to į šiaurę nuo Vrangelio kalnų esančios vietovės žiemą gali būti ypač šaltos — tai viena iš vienašalio klimato priežasčių, dėl kurios kai kuriuose regionuose pasireiškia vieni šalčiausių žiemų Šiaurės Amerikoje.
Apsauga ir žmogaus veikla
Dėl savo gamtinių vertybių ir geologinio unikalaus pobūdžio didelė dalis Vrangelio kalnų yra saugoma Vrangelo ir Sent Eliaso nacionaliniame parke ir draustinyje. Ši teritorija yra svarbi moksliniams tyrimams (geologija, vulkanologija, klimato ir glaciologijos studijos), taip pat pritraukia alpinistus ir keliautojus, ieškančius atokių ir nelengvai pasiekiamų kraštovaizdžių. Žmogaus pastangos čia dažniausiai susijusios su parkų valdymu, saugomų teritorijų priežiūra, pavojų (pvz., ugnikalnių pelenų, šlaito nuošliaužų) stebėjimu bei ribota turizmo infrastruktūra tam, kad būtų saugomi jautrūs ekosistemos elementai.
Svarbu: Vrangelio kalnai yra dinamiška geologinė zona — ugnikalninė ir tektoninė veikla kinta per ilgus laiko tarpsnius, todėl šis regionas tebėra reikšmingas tiek geologams, tiek gamtos mylėtojams.


