Zuiderzeewerken (Zuiderzės statiniai) – Nyderlandų užtvankų ir polderių sistema
Zuiderzės statiniai: inžinerijos stebuklas – Afsluitdijk užtvankos ir polderių sistema, pakeitusi Nyderlandų krantus, žemės ūkį ir potvynių apsaugą.
Zuiderzeewerken (Zuiderzės statiniai) – tai didelio masto XX a. inžinerinis projektas Nyderlanduose, apimantis užtvankų, melioracijos ir vandens drenažo sistemų kūrimą bei didelių plotų polderių atstatymą iš jūros. Idėjos ir planai buvo kuriami jau nuo XVII a., o didesnė politinė ir finansinė parama susiklostė po didelio 1916 m. potvynio, kai Olandijos parlamentas galiausiai ėmėsi priemonių projektui įgyvendinti (oficialūs teisės aktai ir detalūs planai buvo priimti vėlesniaisiais metais). Projekto iniciatoriumi ir vienu iš pagrindinių idėjų autorių buvo inžinierius-politikas Cornelis Lely. Dabar Zuiderzeewerken dažnai minima tarp svarbiausių šiuolaikinės inžinerijos darbų regione.
Uždarymas ir IJsselmeer
Pirmasis didelis etapas buvo didžiųjų užtvankų ir pylimų statyba, kad pylimai atskirtų Pietų jūrą (olandiškai Zuiderzė) nuo Šiaurės jūros. Didžiausias šių darbų elementas – Afsluitdijk ("uždarymo pylimas"). Jo ilgis – 32 km (19,9 mylios). Kai 1932 m. Afsluitdijk buvo baigtas, Pietų jūra buvo uždaryta ir pamažu virto gėlavandžiu ežeru, pavadintu IJsselmeer. Tai pakeitė salinumo režimą, srovės ir žuvininkystės sąlygas, taip pat leido pradėti polderių formavimą.
Polderiai ir drenažas
Norint susigrąžinti žemę iš ežero, buvo statomi papildomi pylimai, užtvaros ir pumpavimo stotys – reikėjo išpumpuoti esantį vandenį. Nauja atgauta žemė vadinama polderiu. Polderiai suteikė didelius papildomus žemės ūkio plotus, leido kurti naujas gyvenvietes ir pramonines teritorijas bei pagerino apsaugą nuo potvynių, nes sumažėjo atvira jūrinei įtakai palankių erdvių.
Tradiciškai drenažui buvo naudojami vėjo malūnai; vėliau įrengtos mechaninės siurblinės (pvz., Lely siurblinė ir kitos elektrinės stotys) užtikrino pastovų polderių nusausinimą ir leidžia valdyti gruntinių vandenų lygį.
Afsluitdijk, šliuzai ir laivybos sprendimai
Afsluitdijk abiejuose galuose turi vartus ir šliuzus. Šiuos vartus galima atidaryti, kad praleisti laivus, o šliuzai taip pat reguliuoja vandens lygį Ijsselmeerio ir jūros pusėje. Šliuzų sistema leidžia išleisti perteklių vandenį iš Ijsselmeerio – tai būtina, nes ežeras nuolat papildomas gėlu vandeniu iš upių (ypač iš IJssel upės) ir iš polderių, kurie vis dar aktyviai nusausinami. Be tinkamos vandens reguliacijos ežeras greitai prisipildytų ir galėtų užlietų apylinkes.
Privalumai ir poveikiai
- Saugumas nuo potvynių: konstrukcijos ženkliai sumažino populiarių pakrančių teritorijų potvynių riziką.
- Žemės ūkis ir urbanizacija: sukurta gausiai naujos žemės ūkiui, gyvenvietėms ir miestams (pvz., vėliau polderiai tapo pagrindu Nyderlandų provincijos Flevoland formavimuisi).
- Drinking water ir ekonomika: IJsselmeer tapo svarbiu gėlo vandens rezervuaru, padedančiu tiek vandens tiekimui, tiek laivybai, žuvininkystei ir turizmui.
- Aplinkos poveikis: pasikeitė ekosistemos – sumažėjo jūrinių, padidėjo gėlavandenių buveinių plotai; tai turėjo tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių vietinei faunai ir žvejybai.
Inžinerija ir vėlesni darbai
Zuiderzeewerken buvo sudėtingas daugiamečių inžinerinių sprendimų rinkinys: planavimas, dirvožemio stabilizavimas, užtvarų statyba, siurblių, kelių ir tiltų tinklų įrengimas. Afsluitdijk tapo ir svarbia transporto arterija – per jį eina greitkelis A7. XX i. pabaigoje ir XXI a. pradžioje Afsluitdijk bei susiję objektai buvo modernizuojami: stiprinamos apsaugos nuo audrų, atnaujinama infrastruktūra, įrengiamos spragos laukiniams gyvūnams ir vandens mainams atkurti.
Santrauka
Zuiderzeewerken – tai ne tik specifinių užtvankų ar polderių statyba, bet ir plataus masto kraštovaizdžio ir socialinio-ekonominio pertvarkymo programa. Ji sumažino potvynių pavojų, sukūrė naują žemę žemės ūkiui ir miestų plėtrai, pakeitė aplinkos sąlygas ir iki šiol yra pavyzdys, kaip inžinerija gali žymiai paveikti šalies santykį su vandeniu.
32 kilometrų ilgio Afsluitdijkas (Afsluitdijk) skiria IJsselmeer nuo Šiaurės jūros ir saugo tūkstančius km² sausumos. Šiame paveikslėlyje Šiaurės jūra yra vandens telkinys kairėje pusėje
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Zuiderzeewerken?
A: Zuiderzeewerken - tai užtvankų, melioracijos ir vandens drenažo darbų sistema Nyderlanduose XX amžiuje.
K: Kada pirmą kartą buvo pradėti planuoti šie darbai?
A.: Darbų planai buvo parengti dar 1600 m.
K: Dėl kokio įvykio Olandijos parlamentas galiausiai sutiko už juos sumokėti?
1916 m. įvykęs labai didelis potvynis privertė Olandijos parlamentą sutikti už juos sumokėti.
K: Kokia didžiausia užtvanka pastatyta įgyvendinant šį projektą?
A: Didžiausia pagal šį projektą pastatyta užtvanka vadinasi Afsluitdijk ("uždarymo pylimas"), kurio ilgis - 32 km (19,9 mylios).
K.: Kaip atkirsta Pietų jūra sukūrė naują vandens telkinį?
Atsakymas: 1932 m. baigus statyti Pietų jūrą, atsirado naujas ežeras, vadinamas IJsselmeer.
K: Kaip vyksta žemės melioracija?
A: Melioracija apima daugiau užtvankų statybą ir viduje esančio vandens išpumpavimą, kad būtų galima sukurti naują žemę žemės ūkiui ir geresnei apsaugai nuo potvynių, nes dėl to ežeras tampa mažesnis.
K: Kokią paskirtį atlieka vartai ir šliuzai abiejuose Afsluitdijk galuose?
Atsakymas: Abiejose Afsluitdijk pusėse esantys vartai ir šliuzai tarnauja dviem tikslams - per šliuzus pro juos įplaukia laivai, o per šliuzus išplaukia vanduo, kad nekiltų potvynių dėl į ežerą nutekančių upių ir polderių.
Ieškoti