Wozzeck (Woyzeck) — Albano Bergo opera: siužetas, muzika, reikšmė
Wozzeck — Albano Bergo opera: išsamus siužetas, muzikinė analizė ir kultūrinė reikšmė. Sužinokite apie Bergą, Sprechgesang ir operos modernumą.
Austrų kompozitoriaus Albano Bergo (1885-1935) opera "Wozzeck". Ji buvo sukurta 1914-1922 m., o pirmą kartą atlikta 1925 m.
Šią operą Bergas parašė prieš tą laikotarpį, kai savo kūryboje pradėjo naudoti serializmą. Jo mokytojas Schoenbergas dar nebuvo sukūręs dvylikos tonų sistemos. Wozzeck'o muzikoje skamba Mahlerio tradicijai būdinga tonali muzika, tačiau yra ir atonalios muzikos (muzikos, kuri nesiremia jokia tonacija), taip pat melodijų, kurios remiasi visa tonų skale. Tuo metu, kai buvo parašyta, muzika skambėjo labai moderniai. Bergas taip pat neįprastai rašo balsams: kartais jie turi pusiau kalbėti, pusiau dainuoti (tai vadinama Sprechgesang).
Opera sukurta pagal vokiečių dramaturgo Georgo Büchnerio pjesę "Woyzeck". Vojažekas buvo neįprasta drama, nes joje pasakojama ne apie svarbų žmogų, pavyzdžiui, karalių ar dievą, o apie vargšą žmogų, kuris nėra labai protingas ir iš kurio kiti žmonės tyčiojasi bei piktnaudžiauja. Kai Bergas beveik po šimtmečio parašė operą, tai vis dar buvo neįprasta istorija operai. Operų herojai paprastai būdavo svarbūs žmonės, o dirbantiems žmonėms dažniausiai tekdavo komiški vaidmenys: jie dažniausiai būdavo tarnai. Tačiau Wozzeckas yra paprastas žmogus, kuris negali padėti tam, kas su juo vyksta. Dramoje tai kartais vadinama "antiherojumi".
Siužetas
Opera pasakoja apie paprastą kareivį Wozzecką ir jo tragišką likimą. Pagrindiniai veiksmai trumpai:
- Wozzeckas gyvena su mylimąja Marie ir jų vaiku. Jis kenčia nuo socialinio priešiškumo, materialinių sunkumų ir psichologinio spaudimo.
- Jį išnaudoja ir žemina karininkai bei gydytojas: Wozzeckas dalyvauja moksliniame eksperimente ir yra nuolankiai verčiamas juoktis bei elgtis kvailai.
- Marie užmezga romaną su karinio būrio vadu (Drum Major), o jos neištikimybė dar labiau sujaukia Wozzecko psichiką.
- Apimtas pavydo ir beviltiškumo, Wozzeckas nužudo Marie; vėliau jis bando pasprukti nuo kaltės ir gėdos — pjesėje/operos pabaigoje jis miršta (vandenyje arba paniręs į save), o drama baigiasi niūria šeimos ir visuomenės kritika.
Muzika ir forma
Bergas savo operoje derina skirtingas muzikines tradicijas. Nors jis dar nebuvo priėmęs visiško serializmo, Wozzeck pasižymi modernia, kartais atonalia kalba, taip pat momentais primenančia vėlyvąjį romantizmą. Svarbūs muzikiniai bruožai:
- Mišri stilistika: Bergas naudoja tradicines instrumentines formas (pavyzdžiui, dainų, šokių fragmentus, fugą ar pasacagliją) ir pritaiko jas moderniai harmonijai bei ekspresyvumui.
- Motyvinė plastika: pasikartojantys trumpi motyvai (muzikinės ląstelės) susieja dramatines scenas ir simbolizuoja veikėjų vidines būsenas.
- Sprechgesang: vokalinė technika, kurioje solistai dažnai „pusiau kalba, pusiau dainuoja“, naudojama emociniam intensyvumui ir kalbai artimam išraiškos būdui.
- Orkestravimas: spalvingas ir išradingas orkestro panaudojimas — Bergas pasitelkia smulkias instrumentalines spalvas, kontrastus tarp orkestro ir balsų bei gausią perkusiją, kad atskleistų pistinės atmosferos bei socialinio spaudimo elementus.
Forma ir struktūra
Bergas suskirstė operą į tris veiksmus, kiekvieną susidedantį iš penkių scenų — struktūra aiški ir lanksčiai naudojama dramaturgijai. Tokia tvarka leido suderinti fragmentišką Büchnerio pjesės medžiagą į nuoseklesnę operinę formą, atskleidžiant veikėjų vystymąsi ir teminius motyvus.
Vaidmenys ir orkestracija
- Pagrindiniai personažai: Wozzeckas, Marie, Drum Major (būrio vadas) — jų tarpusavio santykiai yra operos ašis.
- Orkestras yra svarbus pasakojimo instrumentas: Bergas neretai naudoja orkestrą kaip psichologinį komentarą, o ne vien tik foną veiksmui.
Premjera ir priėmimas
Wozzeck premjera įvyko 1925 m. ir sukėlė didelį susidomėjimą — operą dirigavo Erich Kleiber (Berlyne). Nors pradžioje kai kurie klausytojai ir kritikai buvo suglumę dėl jos naujoviškumo ir griežtesnės muzikos kalbos, labai greitai kūrinys buvo pripažintas reikšmingu žingsniu XX a. operos raidoje. Dėl savo drąsios tematikos ir muzikinės kalbos Wozzeck tapo vienu svarbiausių tarpukario operos kūrinių.
Reikšmė
Wozzeck laikoma lūžio tašku operos istorijoje dėl kelių priežasčių:
- Ji perkelia į operą modernias socialines ir psichologines temas — atskleidžia vargšų, mažiau privilegijuotų žmonių gyvenimo tragiškumą ir visuomenės abejingumą.
- Stilistiniu požiūriu opera jungia vėlyvąjį romantizmą su ankstyvuoju modernizmu ir atonalia raiška, parodydama galimybes operos žanrui XX a. pradžioje.
- Albano Bergo darbas įkvėpė vėlesnius kompozitorius eksperimentuoti su vokalo technika, motyvine struktūra ir dramaturginėmis formomis.
Kontekstas ir Büchnerio įtaka
Georgo Büchnerio Woyzeck yra fragmentiška, nedaug scenų turinti drama, todėl Bergas turėjo interpretuoti ir tvarkyti medžiagą pats — jis sudarė veiksmų tvarką, parinko motyvus ir sukūrė nuoseklią operinę struktūrą, išlaikydamas originalios pjesės socialinę kritiką ir psichologinį intensyvumą. Dėl šio kūrybinio proceso opera yra tiek Bergui būdingas muzikinis pareiškimas, tiek ištikima Büchnerio draminės vizijos interpretacija.
Kam rekomenduojama
Wozzeck tinka klausytojams, kuriems įdomios:
- dramatiškos, psichologiškai įtemptos istorijos;
- modernios XX a. muzikos kalbos ir naujoviškos vokalo technikos;
- socialinės problematikos atspindys scenoje.
Apibendrinant, Wozzeck — tai vienas reikšmingiausių Albano Bergo kūrinių, kuris savo laiku atrodė radikaliai naujas ir iki šiol išlieka aktualus dėl temų, muzikos išraiškos ir drąsios dramaturgijos.
Georgas Büchneris
Operos istorija
I veiksmas
1 scena (siuita): Wozzeckas dirba kirpėju. Jam skutant kapitoną, kapitonas sako Wozzeckui, kad, jo nuomone, Wozzeckas gyvena blogai, nes susilaukė vaiko su moterimi (Marie) nebūdamas su ja susituokęs. Wozzeckas atsako, kad jam sunku būti geram, nes jis yra vargšas. Jis primena kapitonui, kad Jėzus sakė: "Leiskite mažutėliams ateiti pas mane" (Morkaus 10, 14). Kapitoną ši pastaba suglumina.
2 scena (Rapsodija ir medžioklės daina): Wozzeckas ir jo draugas Andresas saulei leidžiantis pjauna lazdas. Wozzeckas turi baisių vizijų: jis mato, kaip gęstanti saulė apima pasaulį liepsnose.
3 scena (maršas ir lopšinė): Kareiviai žygiuoja prie Marijos kambario. Jos kaimynė Margret sako Marijai, kad ji bloga, nes flirtuoja su kareiviais. Tada ateina Wozzeckas ir pasakoja Marijai apie baisius regėjimus, kuriuos jis turėjo.
4 scena (Passacaglia): Daktaras sako Wozzeckui, kad jis neturėtų kosėti gatvėje (Büchneris rašė: "šlapintis gatvėje"). Jis sako, kad atlieka medicininį eksperimentą. Wozzeckas toks paprastas, kad juo patiki. Gydytojas džiaugiasi išgirdęs apie baisias Wozzecko vizijas.
5 scena (Rondo): Marija žavisi būgnų meistru prie savo kambario. Jis nori ją mylėti. Iš pradžių ji nusisuka nuo jo, bet paskui pasiduoda, ir jie kartu skuba į lauką.
II veiksmas
1 scena (Sonata-Allegro): Marija liepia savo vaikui eiti miegoti ir tuo pat metu grožisi auskarais, kuriuos jai padovanojo būgnininkas. Atvyksta Wozzeckas. Jis klausia jos, iš kur ji gavo auskarus. Ji atsako, kad juos rado. Vozekas nežino, ar ja tikėti, bet duoda jai pinigų ir išeina. Marija žino, kad jos elgesys neteisingas.
2 scena (Fantazija ir fuga 3 temomis): Daktaras skuba gatve pro Kapitoną, kuris liepia jam sulėtinti tempą. Daktaras išgąsdina Kapitoną, galvodamas apie bjaurias ligas, kuriomis jis gali susirgti. Atėjęs Vozekas jį erzina sakydamas, kad Marija myli kitą.
3 scena (Largo): Wozzeckas apie tai kalba su Marie. Ji prisipažįsta, kad turi vaikiną. Wozzeckas supyksta. Jis jau ruošiasi ją mušti, kai ji jį sustabdo, sakydama, kad net jos tėvas niekada nedrįso jos mušti. Ji sako: "Geriau peilis mano pilve nei tavo rankos ant manęs". Taip Wozzeckas sugalvoja keršto idėją.
4 scena (Scherzo): Wozzeckas mato Mariją, minioje šokančią su būgnų majoru. Andresas klausia Wozzecko, kodėl jis sėdi vienas. Girtuoklis sako pamokslą, tada prie Vozzeko prieina idiotas ir sako, kad jaučia kraujo kvapą.
5 scena (Rondo): Naktį kareivinėse Wozzeckas negali užmigti. Jis neleidžia Andresui užmigti. Įeina būgnų majoras. Jis yra girtas. Jis išverčia Vozeką iš lovos, kad šis su juo susigrumtų.
III veiksmas
1 scena (Išradimas pagal temą): Naktį savo kambaryje Marija skaito sau Bibliją. Ji nori, kad jai būtų atleista.
2 scena (Vienos natos išradimas (B)): Wozzeckas ir Marie vaikšto miške prie tvenkinio. Marija nori išeiti, bet Vozekas ją sulaiko. Mėnulis šviečia ryškiai raudonai. Vozekas ryžtasi pasakyti, kad jei jis negali turėti Marijos, tai niekas kitas negali, ir jis ją nudobia.
3 scena (Išradimas pagal ritmą): Žmonės šoka užeigoje. Įeina Wozzeckas ir, pamatęs Margret, šoka su ja ir pasikelia ją ant kelių. Jis ją įžeidinėja, o paskui paprašo padainuoti dainą. Ji dainuoja, bet tada pastebi kraują ant jo rankos ir alkūnės; visi pradeda ant jo šaukti, ir Vozekas išbėga lauk.
4 scena (6 natų akordo išradimas): Wozzeckas grįžta į vietą, kur nužudė Mariją. Wozzeckas mano, kad peilis, kuriuo jis nužudė Marie, įrodys, jog jis yra žudikas. Jis išmeta peilį į tvenkinį. Kai vėl pasirodo kruvinai raudonas mėnulis, jis eina į tvenkinį, norėdamas nuplauti kraują nuo savo kūno, bet nuskęsta. Pro šalį einantys kapitonas ir daktaras išgirsta, kaip Vozis dejuoja, ir išsigandę skuba šalin.
Intermezzo (Invencija tonacijoje (d-moll)): Šis interliudas veda į finalą.
5 scena (Invencija aštuntinės natos moto perpetuo, quasi toccata): Kitą rytą grupė vaikų žaidžia saulėje. Žmonės vieni kitiems pasakoja, kad rastas Marijos kūnas. Visi vaikai nubėga pažiūrėti. Marie ir Wozzecko berniukas žaidė ant žaislinio arkliuko. Jis sustoja ir bėga paskui kitus vaikus prie tvenkinio.
Operos istorija
1914 m. Bergas pamatė Büchnerio pjesę "Woyzeck". Tai buvo pirmas kartas, kai ši pjesė buvo parodyta Vienoje. Pjesė buvo reklamuojama kaip "Wozzeck", nes žmonės negalėjo perskaityti Büchnerio rašysenos. Todėl Berg'as šią rašybą panaudojo savo operoje.
Bergas iš karto suprato, kad nori pjesę paversti opera. Büchneris, kuris mirė 1837 m., būdamas 23 metų, paliko pjesę nebaigtą. Bergas paėmė penkiolika pjesės scenų ir iš jų sukūrė trijų veiksmų operą. Kiekvienai scenai jis sukūrė tam tikros formos muziką, kad muzika vystytųsi labai organizuotai. Jis pats pakeitė libretą.
Nors Bergas pradėjo kurti operą 1914 m., Pirmojo pasaulinio karo metais jis tarnavo kariuomenėje, todėl iki 1917 m. neturėjo laiko tęsti darbo. Operą baigė 1922 m. balandį. Pirmąjį spektaklį Berlyno valstybinėje operoje 1925 m. gruodžio 14 d. dirigavo Erichas Kleiberis. Ji greitai išgarsėjo ir buvo atliekama visuose didžiuosiuose Europos operos teatruose. Ji buvo tokia sėkminga, kad Bergas galėjo pragyventi iš už ją uždirbtų pinigų.
Muzikinis stilius
"Wozzeck" buvo pirmoji didelė opera, parašyta moderniu XX a. stiliumi. Daug muzikos yra atonali (ne bet kokios tonacijos), todėl Berg'as sugebėjo tai panaudoti, kad išreikštų Wozzeck'o beprotybę. Kartais muzika tampa labiau tonali, ypač kai pasakojama apie meilę ir žmogiškumą. Be to, kai kurią muziką apie kareivius jis grindžia liaudies dainomis, kurias traktuoja savaip.
Kita jo naudojama muzikinė technika - leitmotyvas, kai tam tikri personažai ar dalykai susiejami su tam tikromis temomis ar muzikinėmis idėjomis. Ši technika gali būti labai naudinga norint įteigti tam tikrus dalykus. Pavyzdžiui, leitmotyvas skirtas auskarams, kuriuos būgnų majoras padovanojo Marijai. Kai majoras mylisi su Marie, girdime šį leitmotyvą. Muzika leidžia mums suprasti, kad jis neverčia jos mylėti jo, bet kad ji nori. Kitoje vietoje karinė muzika mums sako, kad Marie galvoja apie būgnų majorą.
Kitas leitmotyvas - akordas, kurį girdime, kai Wozzeckas operos pradžioje kalba apie "tokius vargšus kaip mes". Šis akordas skamba ir kitose operos dalyse, kai veikėjai nėra pakankamai stiprūs, kad pakeistų savo gyvenimo situaciją.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas sukūrė operą "Wozzeck"?
A: Operą "Wozzeck" sukūrė austrų kompozitorius Albanas Bergas (1885-1935).
K: Kada ji buvo atlikta pirmą kartą?
A: Pirmą kartą "Wozzeck" buvo parodyta 1925 m.
K: Kokio tipo muzika skamba joje?
A: "Wozzeck" muzikoje yra Mahlerio tradicijos tonaliosios muzikos, taip pat šiek tiek atonalios muzikos ir melodijų, pagrįstų visa tonų skale.
K: Kaip Bergas rašė balsams?
A: Berg'as balsams rašė neįprastai, kartais reikalaudamas, kad jie pusiau kalbėtų, pusiau dainuotų (vadinamasis Sprechgesang).
K: Kuo paremta "Wozzeck" istorija?
A: Opera sukurta pagal vokiečių dramaturgo Georgo Büchnerio pjesę "Woyzeck".
K: Kuo ši istorija neįprasta operai?
A: Ši istorija neįprasta operai, nes joje daugiausia dėmesio skiriama vargšui žmogui, kuris nėra labai protingas ir iš kurio kiti žmonės tyčiojasi bei piktnaudžiauja, o ne svarbiems personažams, tokiems kaip karaliai ar dievai, kurie paprastai sutinkami operose.
Klausimas: Kokio tipo personažai veikia šioje istorijoje?
A: Šioje istorijoje veikia vadinamasis antiherojus, t. y. veikėjas, kuris dėl susiklosčiusių aplinkybių negali padėti tam, kas jam atsitinka.
Ieškoti