Albanas Bergas – Austrijos kompozitorius, dvylikos tonų muzikos ir operų kūrėjas
Albanas Bergas — Austrijos kompozitorius, dvylikos tonų kūrėjas, autorius operų "Wozzeck" ir "Lulu"; modernioji atonališka muzika su netikėta romantikos gaida.
Albanas Bergas (gimė 1885 m. vasario 9 d. Vienoje, mirė 1935 m. gruodžio 24 d. Vienoje) - austrų kompozitorius. Albanas Bergas ir Antonas Webernas buvo Arnoldo Šenbergo mokiniai. Visi trys kompozitoriai savaip pakeitė XX a. pradžios muzikos komponavimo stilių. Jie užaugo tuo metu, kai dauguma kompozitorių vis dar rašė romantinę muziką, tačiau A. Šenbergas ir jo mokiniai pradėjo rašyti atonalią muziką (muziką, kurioje nėra jokios tonacijos), o vėliau - dvylikos tonų muziką, kurioje visos 12 oktavos natų yra vienodos svarbos. Nors Bergas parašė daug dvylikos tonų muzikos, jis vis tiek sugebėjo kartais ją paversti gana romantiška, labiau nei Šenbergas ar Webernas. Svarbiausi jo kūriniai - dvi operos "Wozzeck" ir "Lulu" bei Koncertas smuikui.
Gyvenimas ir karjera
Albanas Bergas gimė ir gyveno Vienoje, kur vystėsi ir jo muzikinis kelias. Jis tapo vienu iš svarbiausių Antrojo Vienos mokyklos atstovų, mokydamasis pas Arnoldo Šenbergą kartu su Antonu Webernu. Nors Bergas nepriklausė konservatyviai akademinei tradicijai, jo kūryba buvo glaudžiai susijusi su moderniaisiais avangardiniais procesais, vykusiais XX a. pradžioje.
Muzikos stilius ir technika
Bergas pradėjo nuo atonalių idėjų, o vėliau taikė ir dvylikos tonų (dodekafoninio) metodo principus. Tačiau jo požiūris į dvylikos tonų techniką nebuvo dogmatiškas: jis dažnai leido sau įterpti tonacinius fragmentus, melodines linijas, harmonines atskaitas ar net liaudiškus motyvus, taip sukuriant emocingą ir išraiškingą muzikos kalbą. Jo muzikoje yra ryški ekspresionistinė nuotaika, naudojamas Sprechstimme (kalbamo dainavimo) būdas, leitmotyvų ir tradicinių formų adaptacija šiuolaikiniam kontekstui.
Pagrindiniai kūriniai
- Wozzeck – opera pagal Georgo Büchnerio dramatinį tekstą. Kūrinys yra vienas žymiausių ekspresionistinės operos pavyzdžių, savo premjera (1925 m.) sukėlęs didelį susidomėjimą ir įtakojęs XX a. operos raidą. Opera pasižymi stipria psichologine nuotaika ir unikaliu sceniniu išraiškos stiliumi.
- Lulu – opera pagal Franko Wedekindo pjeses („Erdgeist“ ir „Die Büchse der Pandora“). Bergas paliko šį kūrinį nevisiškai užbaigtą mirus 1935 m.; vėliau ją užbaigė kompozitorius ir muzikas Friedrichas Cerha, todėl opera pilnu formatu debiutavo tik keliasdešimt metų po autoriaus mirties. Lulu pasižymi sudėtinga dodekafonine tekstūra ir aštriu socialiniu bei psichologiniu kontekstu.
- Koncertas smuikui – paskutinis Bergo visiškai baigtas kūrinys (1935 m.), skirtas pagerbti mirusią jauną moterį ir dažnai vadinamas dedikacija „paminklui angeliui“ (skirta Manon Gropius). Koncertas buvo atliktas jau po kompozitoriaus mirties ir greitai tapo vienu žinomiausių XX a. smuiko repertuaro kūrinių dėl savo lyrizmo, dramatiškų kontrastų ir taiklaus dvylikos tonų metodo naudojimo.
- Be didžiųjų sceninių kūrinių, Bergas parašė ir reikšmingų kamerinės bei vokalinės muzikos pavyzdžių – pavyzdžiui, Lyrinę suitią (Lyric Suite), kantatas bei dainų ciklus, kurie atskleidžia jo gebėjimą derinti intensyvų emocinį turinį su sudėtinga harmonine sistema.
Poveikis ir palikimas
Bergas laikomas vienu iš jautriausių ir ekspresyviausių Antrojo Vienos mokyklos kūrėjų. Jo muzika sujungė modernią techniką ir gilų emocinį išraiškingumą, todėl ji pritraukė tiek avangardo, tiek platesnės klausytojų publikos dėmesį. Dėl to jo operos ir koncertai dažnai yra nuolat įtraukiami į koncertų ir operos teatrų repertuarus visame pasaulyje.
Be to, Bergo kūryba ir jo požiūris į dvylikos tonų metodą tapo pavyzdžiu daugeliui vėlesnių kompozitorių – jis parodė, kad griežta technika gali būti derinama su asmenine ekspresija ir dramaturginiu pojūčiu.
Rekomenduojama klausyti
Norint susipažinti su Bergu, verta pradėti nuo jo didžiųjų operų (net jei tai reiškia klausyti įrašų arba žiūrėti pastatymus), taip pat nuo Koncertas smuikui ir Lyrinės suitos. Šie kūriniai geriausiai atskleidžia jo meninę plotmę: nuo drąsių ekspresionistinių išsireiškimų iki jautrios, beveik romantiškos melodinės linijos, kurią jis sugebėjo išlaikyti net ir taikydamas modernias kompozicines priemones.
Albano Bergo statula.
Gyvenimas
Ankstyvieji metai
Bergas užaugo Vienos centre. Jo šeima turėjo daug pinigų, tačiau 1900 m. mirus Bergo tėvui gyvenimas tapo daug sunkesnis. Bergui ne itin gerai sekėsi mokykloje. Be to, jis užmezgė romaną su virtuvės tarnaite, su kuria susilaukė dukters.
Jis domėjosi muzika, grojo fortepijonu ir buvo pradėjęs kurti, tačiau mokyklos egzaminų rezultatai nebuvo tokie geri, kad galėtų įstoti į muzikos konservatoriją. Jis nesidomėjo verslu, kaip jo tėvas. Jis gavo neapmokamą darbą. Tada, 1904 m., pradėjo mokytis pas Šenbergą. Tai buvo pirmas kartas, kai jam buvo suteiktos tinkamos muzikos pamokos. Po dvejų metų jo motina paveldėjo šiek tiek pinigų, todėl Bergas galėjo atsisakyti neapmokamo darbo ir susitelkti į muziką.
Šenbergas jį mokė harmonijos, kontrapunkto ir muzikos teorijos, t. y. visų dalykų, kuriuos reikia išmanyti norint gerai kurti. Bergas pas jį mokėsi nuo 1904 iki 1911 m. Pirmieji jo kūriniai - fortepijoninė sonata ir styginių kvartetas. Čia jis jau rado jam tinkantį modernų stilių. Jis rašė harmonijas, kurios atrodė tarsi plūduriuojančios. Dažnai rašė kelių dalių kūrinius, kuriuos jungė bendra tema. Taip pat mėgo temas, kurios skamba apverstos aukštyn kojomis, arba palindromus, kai melodija skamba taip pat tiek pirmyn, tiek atgal. Jis sutiko merginą, vardu Helene, ir 1910 m. jie susituokė.
Suaugusiojo amžius
Bergas mėgo klausytis įvairios muzikos. Tuo jis skyrėsi nuo Šenbergo ar Weberno. Bergas domėjosi prancūzų kompozitoriais, tokiais kaip Debussy, taip pat džiazu. Jam patiko šiuolaikinis teatras ir dramaturgo Bertolto Brechto bei kompozitoriaus Kurto Veilio politiniai kūriniai.
Bergas buvo labai dėkingas Šenbergui už viską, ko iš jo išmoko, bet vis tiek jo bijojo. Schoenbergas rašė jam daug laiškų, kuriuose prašė atlikti tam tikrus darbus už jį (pvz., atlikti jo orkestrinių kūrinių aranžuotes fortepijonui) ir dažnai jį kritikavo. Tik 1920-aisiais, kai Bergas tapo gerai žinomas, Šenbergas pradėjo jam rašyti labiau kaip lygiaverčiam draugui.
Bergas parašė penkias orkestrines pjeses. Tai vienas pirmųjų svarbių kūrinių, kuriuos jis parašė be Šenbergo pagalbos. Muzikoje yra modernių akordų, kurie Vienos publikai turėjo skambėti labai šokiruojančiai. 1913 m. kovo 31 d. Šenbergas Vienoje surengė koncertą, kuriame skambėjo kelios Bergo dainos. Klausytojai pradėjo muštis, teko kviesti policiją. Kai Šenbergas parašė Bergui kritiką dėl jo muzikos, Bergas prarado pasitikėjimą savimi. Pamažu jis vėl ėmė labiau pasitikėti savimi. Jis parašė Tris orkestrines pjeses op. 6. Muzika skamba visai kaip Mahlerio. Čia daug muzikinių idėjų, kurios perauga viena į kitą ir sukuria turtingą skambesį.
Pirmojo pasaulinio karo metais Bergas kurį laiką praleido kariuomenės mokymo stovykloje. Ši patirtis turėjo būti jo mintyse, kai jis rašė operą "Wozzeck". Ši opera labai išgarsėjo. Joje buvo daug naujų idėjų. Joje pasakojama ne apie didį herojų, o apie paprastą žmogų, su kuriuo blogai elgiasi žmonės. Muzika taip pat labai skiriasi nuo iki tol skambėjusios operos muzikos. Nors ji buvo tokia moderni, sulaukė didelės sėkmės ir išgarsino Bergą visame pasaulyje. Ji davė jam daugiau pinigų, kurie kartu su nedideliu mokytojavimu leido didžiąją laiko dalį skirti kompozicijai.
Šlovės metai
"Wozzecke" yra šiek tiek dvylikos tonų muzikos, tačiau kituose jo kūriniuose dvylikos tonų sistema yra daug svarbesnė. Jis parašė Lyrinę siuitą styginių kvartetui ir Kamerinį koncertą (Kammerkonzert), kuriame formą sudaro matematinės taisyklės. Savo muzikoje jis mėgo slėpti įvairius dalykus, pavyzdžiui, mėgstamus skaičius ar žmonių vardų raides. Tai tarsi slapti kodai, todėl vėlesniais metais muzikantai praleido daug laiko bandydami išsiaiškinti, ką norėjo pasakyti Bergas.
1928 m. Bergas pradėjo kurti savo antrąją ir paskutinę operą: Lulu. Apie šią operą jis galvojo daugelį metų. 1905 m. jis matė pjesę "Pandoros skrynia" ("Die Büchse des Pandora"). Wedekindas joje vaidino Džeką Išplėšėją. Žmonės manė, kad pjesė yra nepadori, tačiau ji vis tiek tapo labai populiari, ypač po 1918 m., kai Vokietijoje nebeliko cenzūros. Prie operos jis dirbo iki 1934 m. Vėliau darbą nutraukė, kad parašytų Koncertą smuikui. Išgirdęs apie liūdną pažįstamos jaunos merginos Manon Gropius mirtį nuo poliomielito, koncertą paskyrė jos atminimui. Jis rašė: "Angelo atminimui". Manon motina Alma buvo Gustavo Mahlerio žmona.
Mirtis
Netrukus po to, kai baigė Koncertą smuikui, Bergui įgėlė vabzdys. Susidarė pūlinys, jis buvo skubiai nugabentas į ligoninę, bet mirė. Koncertas dar nebuvo atliktas. Jis nebaigė "Lulu". Trečiasis veiksmas buvo tik trumpai nubraižytas partitūroje (nurodant pagrindines natas, bet ne tiksliai, ką groja kiekvienas instrumentas). Kai opera buvo parodyta pirmą kartą, III veiksmas buvo tik suvaidintas pantomima, skambant kitai Bergo muzikai. Bergo našlė Helene nenorėjo, kad operą užbaigtų kas nors kitas, todėl III veiksmas taip ir nebuvo atliktas iki pat Helene mirties 1976 m. Jį užbaigė Frydrichas Čerha ir 1977 m. jis buvo atliktas, nors teisme buvo bandoma sustabdyti jo atlikimą.
Svarbiausi darbai
- Kammerkonzert (1925) fortepijonui, smuikui ir 13 pučiamųjų instrumentų
- Wozzeck
- Lulu
- "Lyric Suite
- Septynios ankstyvosios dainos
- Koncertas smuikui
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Albanas Bergas?
A: Albanas Bergas buvo austrų kompozitorius, gimęs 1885 m. vasario 9 d. Vienoje ir miręs 1935 m. gruodžio 24 d. Vienoje.
K: Kas buvo Bergo mokytojai?
A: Bergo mokytojai buvo Arnoldas Šenbergas, Antonas Webernas ir kiti.
K: Kaip Bergas, Webernas ir Schoenbergas pakeitė XX a. pradžios muzikos komponavimo stilių?
A: Šie trys kompozitoriai pakeitė muzikos komponavimo stilių kurdami atonalią muziką (muziką, kurioje nėra jokios tonacijos), o vėliau - dvylikos tonų muziką, kurioje visos 12 oktavos natų yra vienodos svarbos.
K: Kuo skiriasi Bergo dvylikos tonų muzika nuo Šenbergo ar Weberno muzikos?
A: Nors Bergas parašė daug dvylikos tonų muzikos, jis vis tiek sugebėjo ją kartais priversti skambėti gana romantiškai, labiau nei Šenbergas ar Webernas.
K: Kokie yra svarbiausi Bergo kūriniai?
A: Svarbiausi Bergo kūriniai yra dvi operos "Wozzeck" ir "Lulu" bei Koncertas smuikui.
K: Kokiu laikotarpiu muziką rašė daugelis to meto kompozitorių?
A: Daugelis to meto kompozitorių rašė muziką romantizmo laikotarpiu.
K: Kas yra atonalioji muzika?
A: Atonali muzika - tai muzika, neturinti tonacijos.
Ieškoti