Kurt Weill – vokiečių–amerikiečių kompozitorius, Brechto ir miuziklų autorius
Kurt Weill – įtakingas vokiečių–amerikiečių kompozitorius: Brechto pjesių muzikos autorius ir Niujorko miuziklų kūrėjas, jungęs klasiką, džiazą ir sceninį eksperimentą.
Kurt Julian Weill (1900 m. kovo 2 d. Dessau - 1950 m. balandžio 3 d. Niujorke) - vokiečių kompozitorius, vėliau tapęs amerikiečiu. Nors buvo įgijęs klasikinės muzikos kompozitoriaus išsilavinimą, jis parašė daug populiaraus, džiazo stiliaus dainų. Jis ypač prisimenamas dėl muzikos, kurią rašė vokiečių dramaturgo Bertolto Brechto pjesėms, taip pat dėl miuziklų, kuriuos rašė gyvendamas Niujorke. Jis taip pat rašė simfonijas ir kamerinę muziką, ypač karjeros pradžioje.
Gyvenimas ir karjera
Kurt Weill gimė 1900 m. Dessau mieste. Įgijęs klasikinio kompozitoriaus išsilavinimą Vokietijoje, jis greitai susidomėjo miesto kabaretų, džiazo ir populiariosios muzikos ritmais, kuriuos pradėjo jungti su akademine kompozitoriaus patirtimi. 1920–1930 m. Weill sukūrė reikšmingą kūrybinį pelnytą Europoje, kur įgavo pripažinimą už gebėjimą derinti teatralumą, ironiją ir populiarią melodiką.
Bendradarbiavimas su Brechtu ir žymūs vokiečių kūriniai
- Die Dreigroschenoper (1928) – „Trys skratinės operos“ (plačiai žinoma kaip The Threepenny Opera): iš čia kilusi daina „Mack the Knife“ (vok. „Mackie Messer“), tapusi džiazo ir popmuzikos standartų dalimi;
- Mahagonny Songspiel ir Aufstieg und Fall der Stadt Mahagonny – kūriniai, nagrinėjantys moralės ir materializmo problemas;
- Die sieben Todsünden („Septyni mirtingi nuodėmės“), parašytas su Brechtu, jungia teatro, baleto ir kabareto elementus.
Perėjimas į Ameriką ir miuziklai
Sparčiai augant politinei įtampai Vokietijoje, Weill 1933 m. paliko šalį. Galiausiai jis apsigyveno Jungtinėse Valstijose, kur prisitaikė prie amerikietiškos muzikos industrijos ir kūrė teatro bei Brodvėjaus muziką. Amerikos etapui priskiriami tokie žymūs miuziklai ir sceniniai kūriniai kaip:
- Lady in the Dark (1941) – muzika Brodvėjaus spektakliui;
- One Touch of Venus (1943) – miuziklas, sukėlęs populiarumą kelioms dainoms;
- Street Scene (1947) – „amerikietiškoji opera“, kurioje atsispindi JAV miesto gyvenimo tematikos;
- Lost in the Stars (1949) – muzikinė drama pagal Alan Patono kūrinį, kuri atkreipė dėmesį į rasės ir moralės klausimus.
Stilius ir reikšmė
Weillo muzika pasižymi žanrų maišymu – klasikinės kompozicijos metodai derinami su džiazo ritmais, kabareto maniera ir populiarumo elementais. Jo kūryboje dažnai dominuoja socialiniai, politiniai ir moraliniai klausimai, o muzika skirta ne tik pramogai, bet ir kritikai bei refleksijai. Jo gebėjimas kurti įsimintinas melodijas, kurios gali egzistuoti tiek scenoje, tiek kaip atskiros dainos, užtikrino ilgalaikį jo kūrinių gyvavimą.
Asmeninis gyvenimas ir palikimas
Weillo kūrybą garsino ir jo dažna bendradarbė bei žmona, aktorė ir dainininkė Lotte Lenya, kuri atliko daug jo dainų ir prisidėjo prie jų populiarinimo. Kurt Weill mirė 1950 m. Niujorke. Jo muzika ir šiandien reguliariai atliekama pasaulio teatruose bei koncertų salėse; kai kurios dainos, ypač „Mack the Knife“, tapo džiazo standartais ir buvo įrašytos daugelio žymių atlikėjų.
Žymiausi kūriniai (santrauka)
- Die Dreigroschenoper (The Threepenny Opera) – 1928
- Aufstieg und Fall der Stadt Mahagonny – 1930
- Die sieben Todsünden – 1933
- Lady in the Dark – 1941
- One Touch of Venus – 1943
- Street Scene – 1947
- Lost in the Stars – 1949
Kurt Weill išlieka svarbiu tiltu tarp Europos tarpukario teatro tradicijų ir modernios amerikietiškos muzikos scenos — jo kūryba ir toliau įkvepia režisierius, atlikėjus ir klausytojus visame pasaulyje.
Kurtas Veilis (Kurt Weill)
Gyvenimas ir darbas
Ankstyvieji metai
Kurtas Weillas užaugo religingoje žydų šeimoje. Paauglystėje jis pradėjo kaupti patirtį dirbdamas Dessau teatre, kur daug ko išmoko iš teatro dirigento Alberto Bingo. Būdamas 20 metų išvyko studijuoti į Berlyno muzikos mokyklą, kur mokėsi pas kompozitorių Humperdincką. Ten jam nepatiko, todėl netrukus pradėjo trejus metus mokytis pas kompozitorių Busoni. Busoni buvo geras jo mokytojas ir skatino jį atidžiai studijuoti kontrapunktą, kad taptų geru kompozitoriumi. Tada jis supažindino Weillį su muzikos leidykla "Universal", kuri ateinančius dešimt metų leido visą jo muziką.
Karjera Vokietijoje
1924 m. Busoni mirė. Weillas pradėjo dirbti su dramaturgu Georgu Kaiseriu, kuris rašė ekspresionistinio stiliaus pjeses. Kartu jie parašė operą "Protagonistas" ("Der Protagonist", 1926 m.), kuri išgarsino Weillį. Kitais metais jis dirbo su Bertoltu Brechtu. Kartu jie parašė penkias dainas, kurios netrukus išsirutuliojo į "Songspiel" pavadinimu "Mahagonny". 1927-1929 m. Brechtas ir Weillas parašė naują kūrinį - operą "Mahagonny miesto iškilimas ir žlugimas" ("Aufstieg und Fall der Stadt Mahagonny"), kurioje vėl panaudojo penkias "Songspiel" dainas.
1924 m. jis susipažino su dainininke ir aktore Lotte Lenya. Su ja susituokė 1926 m., 1933 m. išsiskyrė, o 1937 m. vėl vedė.
1928 m. jis parašė muziką Brechto pjesei, kuri turėjo išgarsėti visame pasaulyje. Ji vadinosi "Dreigroschenoper" ("Trijų karalių opera"). Ji buvo sukurta pagal 1728 m. Džono Gejaus (John Gay) parašytą operą "Elgetos opera". "Trijų karalių operoje" skamba daina, kuri tapo garsiausia Weillio daina "Mack the Knife". 1930 m. Weillas nustojo dirbti su Brechtu dėl politinių nesutarimų. Brechtas vis labiau domėjosi komunizmu, o Veilas nenorėjo būti "komunistų kompozitorius".
Berlyne Weillas dėstė kompoziciją keliems jauniems kompozitoriams. Jis taip pat rengė daug radijo laidų. Iki 1929 m. jis buvo pakankamai žinomas kompozitorius, kad galėtų pragyventi tik iš savo kūrinių.
Ištremti
1933 m. kovo mėn. Weillui teko bėgti iš nacistinės Vokietijos. Kaip garsus ir populiarus žydų kompozitorius, jis buvo nacių valdžios taikinys, kuri kritikavo ir net trukdė rodyti jo vėlesnius sceninius kūrinius, tokius kaip "Aufstieg und Fall der Stadt Mahagonny", "Die Bürgschaft" (1932 m.) ir "Der Silbersee" (1933 m.). Pirmiausia jis išvyko į Paryžių, kur kartu su Jeanu Cocteau pradėjo darbą, tačiau jis nebuvo baigtas. Kartu su Brechtu parašė dar vieną kūrinį - baletą Septynios mirtinos nuodėmės. 1934 m. baigė Simfoniją Nr. 2 - paskutinį grynai orkestrinį kūrinį, kurį Amsterdame ir Niujorke dirigavo Bruno Walteris.
Amerikos metai
1935 m. Weillas su žmona Lotte Lenya išvyko į Ameriką. Likusią gyvenimo dalį jis praleido rašydamas amerikiečių scenai. 1943 m. jis tapo natūralizuotu Jungtinių Valstijų piliečiu. Jis manė, kad didžiąją dalį jo kūrinių Vokietijoje sunaikino naciai. Jis daugiau niekada nekalbėjo vokiškai, išskyrus tuos atvejus, kai rašė į Izraelį pabėgusiems tėvams.
Weillas pakeitė savo muzikos stilių. Jis rašė populiariai, bendradarbiaudamas su tokiais autoriais kaip Ira Gershwin. Parašė operą "Gatvės scena", už kurią gavo apdovanojimą. Dalyvavo politiniuose judėjimuose, ragindamas Ameriką įsitraukti į karą.
Weillas mirė 1950 m. Niujorke nuo širdies ligos.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Kurtas Julianas Veilis (Kurt Julian Weill)?
A: Kurtas Julianas Veilis buvo vokiečių kompozitorius, vėliau tapęs amerikiečiu.
K: Kokio tipo muziką jis kūrė?
A: Jis kūrė klasikinę muziką, populiarias ir džiazines dainas, simfonijas, kamerinę muziką ir miuziklus.
K: Kada jis gyveno Niujorke?
A: Niujorke jis gyveno vėlesniais savo karjeros metais.
K: Kuo jis ypač įsiminė?
A: Jis ypač prisimenamas dėl muzikos, kurią parašė vokiečių dramaturgo Bertolto Brechto pjesėms.
K: Kada gimė Kurtas Julianas Veilis?
A: Kurtas Julianas Weillas gimė 1900 m. kovo 2 d.
K: Kada jis mirė?
A: Mirė 1950 m. balandžio 3 d.
Ieškoti