"La bohème" (tariama "La bo-EM") - tai keturių veiksmų italų opera. Muziką parašė Giacomo Puccini. Libretą parašė Luigi Illica ir Giuseppe Giacosa.

Operoje pasakojama apie XIX a. Paryžiuje gyvenusio neturtingo poeto ir tokios pat neturtingos siuvėjos meilės romaną. Opera sukurta pagal Henri Murgerio knygą "Scenos iš bohemiečių gyvenimo" (pranc. Scènes de la vie de bohème).

Arturo Toscanini dirigavo pirmąjį "Bohemos" spektaklį 1896 m. vasario 1 d. Teatro Regio teatre Turine, Italijoje. 1965 m. opera buvo ekranizuota, o 1996 m. Brodvėjuje pastatytas miuziklas "Rent."

Siužetas trumpai

Veiksmas vyksta XIX a. Paryžiaus lotynų kvartale. Opera pasakoja apie jaunų menininkų – savotiškos bohemos – kasdienybę: meilę, draugystę, skurdą ir netektį. Pagrindinis romano siužetas sukasi apie poetą Rodolfo ir siuvėją Mimì, kurių santykiai prasideda stipria aistra, bet galiausiai tragiškai nutrūksta dėl ligos ir gyvenimo sunkumų. Šalia jų – dailininkas Marcello, jo buvusi mylimoji Musetta, bei draugai Schaunard ir Colline, kurių kasdienės kelionės per džiaugsmus ir vargus sukuria gyvą bohemišką panoramą.

Veikėjai ir balsų tipai

  • Rodolfo – poetas (tenoras)
  • Mimì – siuvėja (soprano)
  • Marcello – dailininkas (baritonas)
  • Musetta – šokėja / dainininkė, Marcello mylimoji (soprano)
  • Schaunard – muzikantas (baritonas)
  • Colline – filosofas (bosas)

Muzika ir žymiausi numeriai

Puccini muzika pasižymi lyrizmu, jautrumu ir dramatiška orkestro spalva. Operoje yra keletas itin žinomų epizodų, kurie tapo klasikinio repertuaro šedevrais:

  • "Che gelida manina" – Rodolfo arija (I veiksmas), viena garsiausių tenoro arijų operoje;
  • "O soave fanciulla" – duetas Rodolfo ir Mimì po jų susitikimo (I veiksmas);
  • "Quando me'n vo'" (Musetta's Waltz) – Musettos žavus valsas (II veiksmas), dažnai atliekamas kaip koncertinis numeris;
  • Gyvos ansamblio scenos ir draugų įžanginės partijos, kurios perteikia šilumą, humoro jausmą ir skurdžiaus kasdienybės dinamiką.

Orkestro ir vokalinės linijos Puccini kuriamos taip, kad užtikrintų emocinį intensyvumą ir natūralų pokalbio ritmą tarp veikėjų.

Premjera, priėmimas ir įtaka

Premjera 1896 m. Turine (dirigavo Arturo Toscanini) sulaukė didelio dėmesio ir greitai tapo viena populiariausių operų pasaulyje. Nuo tada La bohème nuolat rodo pagrindiniuose pasaulio operos teatruose; jos trukmė priklauso nuo režisūros ir tempiamų dalių, bet dažniausiai spektakliai trunka apie 2–2,5 val.

Opera ne tik įtakojo XX a. scenos meną, bet ir tapo pagrindu įvairioms adaptacijoms: ji buvo ekranizuota (minima 1965 m. ekranizacija), o siužetas ir temų leitmotyvai įkvėpė 1996 m. Brodvėjuje pastatytą miuziklą Rent, kurį sukūrė jaunų menininkų gyvenimo istorija šiuolaikiniame Niujorke.

Kodėl opera mėgstama

La bohème vilioja žiūrovus autentiška šiluma, paprastomis, bet giliomis žmogaus emocijomis ir nepertraukiamu muzikinės įtampės augimu. Puccini gebėjimas susieti melodiją su drama ir realistinis siužeto atvaizdavimas daro šią operą prieinamą tiek klasikų mylėtojams, tiek naujiems žiūrovams.