Lotynų muzika: Lotynų Amerikos populiariosios muzikos istorija ir stiliai
Atraskite Lotynų muzikos istoriją, stilius ir įtaką – nuo Karibų ritmų iki Šiaurės Amerikos populiarumo; kultūrų mišiniai, tradicijos ir šiuolaikinės tendencijos.
Lotynų muzika - tai populiarioji Lotynų Amerikos muzika. Praktiškai tai apima ispanakalbius Karibų jūros regiono gyventojus. Daugelį lotynų muzikos kūrinių lydi dainos ispanų kalba, tačiau svarbu paminėti, kad lotynų muzikoje taip pat naudojamos portugalų, įvairios indėnų ir afrikietiškos kalbos bei dialektai.
Lotynų muzika yra pasaulio muzikos, kuri yra visų šalių populiariosios ir tradicinės muzikos mokslas, dalis. Jos poveikis jaučiamas ne tik Lotynų Amerikoje – stipri lotynų muzikos įtaka matoma ypač Šiaurės Amerikoje, taip pat Europoje ir kitose pasaulio dalyse per emigraciją, transliacijas ir globalių atlikėjų bendradarbiavimus.
Aptariant lotynų muziką, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Vieta: kilmės šalis, o kartais ir regionas.
- Buvusi Europos kolonijinė valstybė ir jos politika – kolonizacijos istorija stipriai formavo kultūrinius ir muzikinus procesus.
- Buvusių aborigenų (indėnų genčių) kultūra ir tradicijos, kurios dažnai persipynusios su kitomis įtakomis.
- Iš Afrikos atvežtų vergų kultūra – ritmai, perkusija ir vokaliniai būdai, kurie tapo esmine daugumos stilių dalimi.
- Muzikinis stilius. Pavyzdžiui, bažnytinė muzika skirsis nuo meninės, o populiarioji muzika skirsis nuo tradicinės. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime populiariajai muzikai.
Istorinės šakos ir sintezė
Lotynų muzikos ištakos — kompleksinis Europos, Afrikos ir vietinių Amerikos kultūrų susiliejimas. Ispanijos ir Portugalijos kolonizacija atnešė muzikinę harmoniją, instrumentus (gitara, violos), bažnytinę tradiciją. Afrikos vergai atnešė sudėtingus ritmus ir perkusinius instrumentus, o indėnų bendruomenės prisidėjo melodijomis, instrumentais (pvz., fleitos, smuikais) ir ritmais. Dėl to susiformavo tokios unikalios formos kaip tango, samba, cumbia, bolero, mariachi, salsa, bossa nova ir kt.
Pagrindiniai stiliai ir pavyzdžiai
Lotynų muzika apima daugybę regioninių stilių. Svarbiausi iš jų:
- Salsa – kilusi iš Kubos ritmų ir Niujorko scenos, su ryškia pučiamųjų ir perkusijos linija.
- Merengue ir bachata – kilę iš Dominikos Respublikos, populiarūs šokių ritmai.
- Cumbia – kilusi Kolumbijoje, išplito per visą Pietų Ameriką, turinti daugybę regioninių variacijų.
- Samba ir bossa nova – Brazilijos stiliai: samba yra kasdienis šokių ir karnevalų ritmas, bossa nova – lėtesnė, dainavimo ir gitaros tradicija, tapusi tarptautine.
- Tango – kilęs Argentinoje ir Urugvajuje, išsiskiria pasiutusiai emocingu bandoneono skambesiu.
- Reggaeton – kilęs iš Puerto Riko, maišo hiphopą, dancehallą ir lotynų ritmus; XX–XXI a. tapo viena populiariausių žanrų jaunimo auditorijoje.
- Mariachi, norteño, banda – Meksikos regioninės pop tradicijos su styginių ir pučiamųjų instrumentais.
- Afro-Peruvian muzika (pvz., festejo, landó) – pabrėžia Afrikos ritmines tradicijas Peru kontekste.
Instrumentai ir ritmai
Perkusija yra lotynų muzikoje kertinis elementas: congas, bongos, timbales, cajón (ypač Peru), marakos, claves. Ritminiai modeliai, pavyzdžiui, clave Kubos muzikoje, suteikia pagrindinę pulso struktūrą. Styginiai instrumentai (gitara, tres, cuatro, bandoneon, charango) bei pučiamieji (trimitai, trombonai) dažnai derinami su perkusija. Dažnai naudojama sinokopa, call-and-response vokalinė struktūra ir improvizacija, ypač salsos ir son tradicijose.
Šiuolaikinės tendencijos ir globalizacija
Per pastaruosius dešimtmečius lotynų muzika tapo globaliu fenomenu. Atlikėjai kaip Shakira, Carlos Santana, Gloria Estefan ar XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje iškilę reggaeton/latin trap atlikėjai (pvz., Daddy Yankee, Bad Bunny) padėjo žanrams pasiekti plataus vartojimo rinkas. Skaitmeninės platformos (srautinis klausymas), tarptautiniai festivaliai ir latino bendruomenių diaspora Šiaurės Amerikoje bei Europoje dar labiau išplėtė klausytojų ratą. Daug žanrų taip pat vystosi hibridiškai — lotynų ritmai jungiasi su elektronine muzika, hiphopu, popu ir kitomis pasaulinėmis tendencijomis.
Peru ir Brazilija — palyginimas kaip pavyzdys
Taigi Peru ir Brazilijos muzikos skirtumus lemia arba lemia šie kilmės vietos skirtumai:
- Kalba ir kolonijinė patirtis: Brazilijoje dominuoja portugalų kalba ir Portugalijos kultūrinė įtaka; daugelyje kitų Lotynų Amerikos šalių, įskaitant Peru, dominuoja ispanų kalba ir Ispanijos palikimas.
- Indėnų palikimas: Peru turi stiprias Andų tradicijas (fletos, charango, specifiniai melodiniai modeliai), kurios formuoja vietinę muziką.
- Afrikietiškos įtakos pobūdis: Brazilijoje mokama samba ir kiti žanrai yra glaudžiai susiję su masyviu afrikietišku paveldu; Peru taip pat turi ryškias afro-Peruvian tradicijas (pvz., cajón ir festejo), tačiau jos vystėsi skirtingame kultūriniame kontekste.
- Regioniniai žanrai: Brazilijoje atsirado tokie pasauliniai fenomenai kaip samba, bossa nova ir MPB; Peru pasižymi unikaliais Andų ir afro-Peruvian žanrais bei stipriomis regioninėmis tradicijomis.
Apibendrinant: lotynų muzika yra plati, dinamiška ir nuolat besikeičianti sritis, kurioje tradicijos ir modernios tendencijos susipina. Ji atspindi istorinius migracijos, kolonizacijos ir kultūrinių mainų procesus bei išlieka svarbiu socialinio ir meninio identiteto išraiškos kanalu regionuose ir globaliai.
Tango
Konjungo iš vakarų Kubos: ispanų, afrikiečių ir indėnų kilmės instrumentai
Europos įtaka
Europos, ypač Ispanijos, įtaka lotynų muzikai yra tokia:
- Muzikinis užrašas. Tai ne tik leidžia muziką groti visoms norinčioms grupėms, bet ir leidžia kompozitoriams užsidirbti pragyvenimui. Savo ruožtu tai skatina muzikantus imtis pastangų užrašyti muziką ir ją išleisti. Išleista muzika taip pat suteikia galimybę sužinoti apie muziką, kuri nebėra reguliariai grojama.
- Europos muzikos instrumentai. Visose Pietų Amerikos ir daugelyje Karibų jūros salų ispaniška gitara yra labiausiai paplitęs instrumentas. Be to, plačiai paplitusios tokios gitaros atmainos kaip kubietiška tres ir puertorikietiška quattro. Kiti svarbūs instrumentai yra kornetas (vėliau - trimitas), fortepijonas, kontrabosas, smuikas ir kiti instrumentai.
- Sistemingas kompozitorių, muzikantų ir dainininkų mokymas prasidėjo pirmojoje Kubos katedroje (Santjago de Kuboje). Sistemingo mokymo idėja šiandien plačiai naudojama siekiant tam tikro vienodumo, kad grupė galėtų pakeisti muzikantą kitu, kuris galėtų atlikti panašų kūrinį.
Afrikos įtaka
Afrikos įtaka daugiausia susijusi su jorubų, dahomėjų ir kongo tautomis šiame didžiajame žemyne. Jos reikšmė Lotynų Amerikos šalyje priklauso nuo į tą šalį įvežtų vergų skaičiaus. Nuo XIX a. vidurio iki pabaigos vergai buvo išlaisvinami įvairiais laikotarpiais. Lotynų muzikoje jo įtaka buvo
- Perkusija: dauguma perkusijos rūšių, ypač būgnai. Kuboje iš pradžių buvo apie 100 skirtingų būgnų rūšių. Dabar naudojami tik trys: konga būgnai, bongos ir timbales. Pirmieji du yra afrikietiškos kilmės. Kiti afrikietiškų mušamųjų instrumentų pavyzdžiai yra clavés ir shekeres.
Dar svarbiau yra tai, kad beveik visose afrolatinistinėse grupėse ar orkestruose mušamiesiems instrumentams skiriama daugiau dėmesio. Įprasta, kad dešimties ar dvylikos muzikantų conjunto pusė jų groja mušamaisiais instrumentais, ir net styginiai instrumentai būna grojami ne lankais, o plunksnomis. - Muzikoje ir dainoje skambutis ir atsakas yra įprastas dalykas. Garsus pavyzdys - filme "Kasablanka" Samas ir grupė dainoje "Knock On Wood":
CALL: Who's got trouble?
ATSAKYMAS: We've got trouble!
KLAUSIMAS: Kiek problemų?
ATSAKYMAS: Per daug problemų! - Kaip ispanai atnešė katalikų bažnyčią, taip vergai atnešė savo afrikietiškas religijas, kurios šiandien vadinamos įvairiais vardais. Žodis santería reiškia katalikų šventųjų ir afrikietiškų dvasių susijungimą, todėl, pavyzdžiui, afrikietiška orisha (dvasia) Babalú yra katalikų šventojo San Lazaro atitikmuo. Jorubų religija Kuboje paprastai vadinama regla de ocha, o braziliška tos pačios religijos versija vadinama conbomblé.
Muzikoje tai svarbu dėl to, kad senovės religijos nebuvo vien tik tikėjimų rinkinys. Jos buvo gyvenimo centras neapibrėžtame pasaulyje. Vergai savo tikėjimus, šokius, muziką, instrumentus ir apeigas
atsinešdavo su savimi mintyse. Ten, kur jų šeimininkai leido, jie atgamino paliktą kultūrą. Nuo to laiko ji maitina afrolatiniečių šalių populiariąją muziką.
Vietinių tautų įtaka
Į vakarus nuo Andų muziką akivaizdžiai įtakoja vietinės indėnų tautos. Išskirtiniai yra Peru panovių dūdmaišiai ir fleitos, taip pat ir populiariausi jų ritmai. Ekvadore pasitaiko fleitos formų, tačiau didžiąją dalį muzikos įtakoja europietiškas valsas (kaip pasillo) ir įvairūs afrolatiniški stiliai iš Karibų jūros regiono. Čilėje skamba cueca, pradėta naudoti 1824 m. Tai buvo "populiariausias Čilės orkestras". Nepaisant to, vietinių indėnų tautų įtaka lotynų muzikai yra daug mažiau pastebima nei europietiškos ir afrikietiškos muzikos įtaka. Yra išlikę dešimtys liaudies ritmų, tačiau paprastai jie beveik neturėjo įtakos už konkrečios vietovės ribų, tuo tarpu ispanų ir afrikiečių tautų įtaka pastebima beveik visur. Netgi Argentinoje garsiajame tango naudojamas ritminis įtaisas, vadinamas cinquillo. Tai sinkopuotas ritmas, panašus į kubietiškos habaneros ritmą, Sinkopavimas ir poliritmai yra neabejotini Afrikos požymiai. Argentinoje yra nemažai indiškos kilmės liaudies melodijų ir ritmų, tačiau tango yra dominuojantis, o kiti ritmai - ne.
po 1970 m. JAV.
Meksikiečių kilmės dainininkė Lydia Mendoza (1916-2007) tapo pirmąja Amerikoje gimusia ispane, kuri įrašė dainą ispanų kalba (1928 m.). XX a. 9 dešimtmečio pradžioje ispanakalbiai, įrašinėjantys muziką, buvo retas reiškinys. XX a. septintajame dešimtmetyje populiariausios lotynų muzikos formos tuo metu buvo tejano muzika (JAV pietuose, Meksikoje), ispanų liaudies muzika (Ispanijoje), salsa (Puerto Rike), cumbia (Pietų Amerikoje) ir bachata (Dominikos Respublikoje).
XX a. septintajame dešimtmetyje bolero tapo populiariu muzikos žanru Puerto Rike. Puerto Riko dainininkas Hectoras Lavoe tapo vienu iš svarbiausių jo muzikantų. Jungtinėse Amerikos Valstijose kalbėti ispaniškai nebuvo labai mėgstama ir daugelis ispanakalbių buvo diskriminuojami dėl to, kad kalbėjo ispaniškai. Dėl to daugelis vaikų ir jaunuolių pirmenybę teikė angliškai muzikai, pavyzdžiui, rokenrolui, ir stengėsi nekalbėti ispaniškai už namų ribų. XX a. aštuntajame dešimtmetyje pradėjo populiarėti lotynų muzika. Amerikiečių muzikos žurnalas "Billboard" įtraukė keletą lotynų muzikos kategorijų. Tarp jų - Top Lotynų Amerikos albumai, Regioniniai Meksikos albumai, Tropikų albumai ir Lotynų popmuzikos albumų topas. Dėl šios priežasties lotynų muzikos įrašais susidomėjo jaunesnės kartos. Tačiau aštuntojo dešimtmečio pabaigoje populiariausiu lotynų muzikos žanru tapo laisvoji muzika. Laisvojo stiliaus muzika retai buvo įrašinėjama ispanų kalba. Taip buvo dėl to, kad tuo metu buvo nepopuliaru kalbėti ispaniškai.
Dešimtajame dešimtmetyje išpopuliarėjo tokie atlikėjai kaip Selena, Gloria Estefan, Luis Miguel ir Thalía. Jie padėjo populiarinti lotynų muziką ir lotynų muzikos įrašus mažiems vaikams ir suaugusiesiems. Selena tapo populiariausia Jungtinių Valstijų lotynų muzikos atlikėja. 1995 m., būdama 23 metų, ji buvo nužudyta. Ji tapo pirmąja ir vienintele lotynų atlikėja, kurios albumas, kuriame daugiausia skambėjo ispaniška muzika, užėmė pirmąją vietą "Billboard200reitinge. Mirties metu ji konkuravo su Maiklu Džeksonu ir Džanet Džekson su savo albumu "Dreaming of You" (1995 m.), kurio pirmaisiais metais buvo parduota 3 000 000 kopijų. Dešimtojo dešimtmečio viduryje ir pabaigoje išpopuliarėjo Enrique Iglesias, Shakira, Marc Anthony, Ricky Martin ir Jennifer Lopez.
2000-aisiais lotynų muzikos pardavimai ėmė mažėti. Tejano muzika ėmė tapti nepopuliari, nors 1999 m. "Billboard" žurnalas "Tejano muzikos karalienę" Seleną paskelbė geriausia dešimtmečio lotynų muzikos atlikėja. Šakira, Rikis Martinas ir Dženifer Lopez ir toliau populiarėjo, jų singlai ir albumai užėmė pirmąsias vietas "Billboard 200" reitinge. Lotynų muzikos scenoje populiarūs išliko Marcas Anthony, Aventura, Don Omaras ir Enrique Iglesias. 2010-aisiais šiame dešimtmetyje išpopuliarėjo Prince'as Royce'as, Pitbullis, Romeo Santosas ir Wisin & Yandel. Jennifer Lopez, Ricky Martin ir Shakira perėjo į anglišką muziką, išleisdami keletą ispaniškų leidinių. 2010-aisiais išpopuliarėjo bachata muzika dėl Prince Royce ir Romeo Santos. O reggaetonas nuo 2000-ųjų vidurio ir toliau dominavo lotynų muzikos radijo stotyse. Nuo 2012 m. Selena tebėra geriausiai parduodama lotynų muzikos atlikėja - visame pasaulyje parduota 60 000 000 kopijų. Jennifer Lopez užima antrąją vietą su 55 000 000 000 visame pasaulyje parduotų kopijų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra lotynų muzika?
A: Lotynų muzika - tai populiari muzikos forma, kurią groja Lotynų Amerikos, įskaitant ispanakalbius Karibų jūros regiono gyventojus. Ją dažnai lydi dainavimas ispanų kalba.
K: Kas yra pasaulio muzikos mokslas?
A: Pasaulio muzikos studijos apima visų šalių tradicinės ir populiariosios muzikos tyrinėjimą ir supratimą.
K: Kokią įtaką lotynų muzika daro kitose pasaulio dalyse?
A: Lotynų muzikos įtaka kitose pasaulio dalyse, ypač Šiaurės Amerikoje, yra didelė.
K: Į kokias svarbias temas reikia atsižvelgti aptariant lotynų muziką?
A: Svarbios temos, į kurias reikia atsižvelgti aptariant lotyniškąją muziką, yra kilmės vieta (šalis ir kartais regionas), buvusi Europos kolonijinė valdžia ir jos politika, buvusių vietinių gyventojų kultūra, iš Afrikos atvežtų vergų kultūra ir muzikos stilius.
Klausimas: Kokią įtaką šie kilmės vietos skirtumai daro skirtingų Lotynų Amerikos šalių muzikai?
A: Kilmės vietos skirtumai gali daryti įtaką skirtingų Lotynų Amerikos šalių muzikai arba lemti jos skirtumus. Pavyzdžiui, Peru muzika gali skirtis nuo Brazilijos muzikos dėl unikalios kultūrinės ir istorinės patirties įtakos.
Klausimas: Kurios rūšies muzika mums labiausiai rūpi šiame straipsnyje?
A: Šiame straipsnyje daugiausia kalbame apie populiariąją muziką.
K: Kuo skiriasi bažnytinė, meninė ir populiarioji muzika Lotynų Amerikoje?
A: Bažnytinė, meninė ir populiarioji muzika Lotynų Amerikoje yra skirtingų stilių. Pavyzdžiui, bažnytinė muzika gali būti labiau formali ir religinė, o populiarioji muzika gali būti energingesnė ir labiau šokanti.
Ieškoti