Lotynų muzika

Lotynų muzika - tai populiarioji Lotynų Amerikos muzika. Praktiškai tai apima ispanakalbius Karibų jūros regiono gyventojus. Daugelį lotynų muzikos kūrinių lydi dainos ispanų kalba.

Lotynų muzika yra pasaulio muzikos, kuri yra visų šalių populiariosios ir tradicinės muzikos mokslas, dalis. Taip pat jos dalis yra lotynų muzikos įtaka kitose pasaulio dalyse, ypač Šiaurės Amerikoje.

Aptariant lotynų muziką šios temos yra labai svarbios:

Vieta: kilmės šalis, o kartais ir regionas.
Buvusi Europos kolonijinė valstybė ir jos politika
Buvusių aborigenų (indėnų genčių) kultūra
Iš Afrikos atvežtų vergų kultūra
Muzikinis stilius. Pavyzdžiui, bažnytinė muzika skirsis nuo meninės, o populiarioji - nuo populiariosios. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime populiariajai muzikai.

Taigi Peru ir Brazilijos muzikos skirtumus lemia arba lemia šie kilmės vietos skirtumai:

Tango

Konjungo iš vakarų Kubos: ispanų, afrikiečių ir indėnų kilmės instrumentai

Europos įtaka

Europos, ypač Ispanijos, įtaka lotynų muzikai yra tokia:

Muzikinis užrašas. Tai ne tik leidžia muziką groti visoms norinčioms grupėms, bet ir leidžia kompozitoriams užsidirbti pragyvenimui. Savo ruožtu tai skatina muzikantus imtis pastangų užrašyti muziką ir ją išleisti. Išleista muzika taip pat suteikia galimybę sužinoti apie muziką, kuri nebėra reguliariai grojama.
Europos muzikos instrumentai. Visose Pietų Amerikos ir daugelyje Karibų jūros salų ispaniška gitara yra labiausiai paplitęs instrumentas. Be to, plačiai paplitusios tokios gitaros atmainos kaip kubietiška tres ir puertorikietiška quattro. Kiti svarbūs instrumentai yra kornetas (vėliau - trimitas), fortepijonas, kontrabosas, smuikas ir kiti instrumentai.
Sistemingas kompozitorių, muzikantų ir dainininkų mokymas prasidėjo pirmojoje Kubos katedroje (Santjago de Kuboje). Sistemingo mokymo idėja šiandien plačiai naudojama siekiant tam tikro vienodumo, kad grupė galėtų pakeisti muzikantą kitu, kuris galėtų atlikti panašų kūrinį.

Afrikos įtaka

Afrikos įtaka daugiausia susijusi su jorubų, dahomėjų ir kongo tautomis šiame didžiajame žemyne. Jos reikšmė Lotynų Amerikos šalyje priklauso nuo į tą šalį įvežtų vergų skaičiaus. Nuo XIX a. vidurio iki pabaigos vergai buvo išlaisvinami įvairiais laikotarpiais. Lotynų muzikoje jo įtaka buvo

Perkusija: dauguma perkusijos rūšių, ypač būgnai. Kuboje iš pradžių buvo apie 100 skirtingų būgnų rūšių. Dabar naudojami tik trys: konga būgnai, bongos ir timbales. Pirmieji du yra afrikietiškos kilmės. Kiti afrikietiškų mušamųjų instrumentų pavyzdžiai yra clavés ir shekeres.
Dar svarbiau yra tai, kad beveik visose afrolatinistinėse grupėse ar orkestruose mušamiesiems instrumentams skiriama daugiau dėmesio. Įprasta, kad dešimties ar dvylikos muzikantų conjunto pusė jų groja mušamaisiais instrumentais, ir net styginiai instrumentai būna grojami ne lankais, o plunksnomis.
Muzikoje ir dainoje skambutis ir atsakas yra įprastas dalykas. Garsus pavyzdys - filme "Kasablanka" Samas ir grupė dainoje "Knock On Wood":
CALL: Who's got trouble?
ATSAKYMAS: We've got trouble!
KLAUSIMAS: Kiek problemų?
ATSAKYMAS: Per daug problemų!
Kaip ispanai atnešė katalikų bažnyčią, taip vergai atnešė savo afrikietiškas religijas, kurios šiandien vadinamos įvairiais vardais. Žodis santería reiškia katalikų šventųjų ir afrikietiškų dvasių susijungimą, todėl, pavyzdžiui, afrikietiška orisha (dvasia) Babalú yra katalikų šventojo San Lazaro atitikmuo. Jorubų religija Kuboje paprastai vadinama regla de ocha, o braziliška tos pačios religijos versija vadinama conbomblé.
Muzikoje tai svarbu dėl to, kad senovės religijos nebuvo vien tik tikėjimų rinkinys. Jos buvo gyvenimo centras neapibrėžtame pasaulyje. Vergai savo tikėjimus, šokius, muziką, instrumentus ir apeigas
atsinešdavo su savimi mintyse. Ten, kur jų šeimininkai leido, jie atgamino paliktą kultūrą. Nuo to laiko ji maitina afrolatiniečių šalių populiariąją muziką.

Vietinių tautų įtaka

Į vakarus nuo Andų muziką akivaizdžiai įtakoja vietinės indėnų tautos. Išskirtiniai yra Peru panovių dūdmaišiai ir fleitos, taip pat ir populiariausi jų ritmai. Ekvadore pasitaiko fleitos formų, tačiau didžiąją dalį muzikos įtakoja europietiškas valsas (kaip pasillo) ir įvairūs afrolatiniški stiliai iš Karibų jūros regiono. Čilėje skamba cueca, pradėta naudoti 1824 m. Tai buvo "populiariausias Čilės orkestras". Nepaisant to, vietinių indėnų tautų įtaka lotynų muzikai yra daug mažiau pastebima nei europietiškos ir afrikietiškos muzikos įtaka. Yra išlikę dešimtys liaudies ritmų, tačiau paprastai jie beveik neturėjo įtakos už konkrečios vietovės ribų, tuo tarpu ispanų ir afrikiečių tautų įtaka pastebima beveik visur. Netgi Argentinoje garsiajame tango naudojamas ritminis įtaisas, vadinamas cinquillo. Tai sinkopuotas ritmas, panašus į kubietiškos habaneros ritmą, Sinkopavimas ir poliritmai yra neabejotini Afrikos požymiai. Argentinoje yra nemažai indiškos kilmės liaudies melodijų ir ritmų, tačiau tango yra dominuojantis, o kiti ritmai - ne.

po 1970 m. JAV.

Meksikiečių kilmės dainininkė Lydia Mendoza (1916-2007) tapo pirmąja Amerikoje gimusia ispane, kuri įrašė dainą ispanų kalba (1928 m.). XX a. 9 dešimtmečio pradžioje ispanakalbiai, įrašinėjantys muziką, buvo retas reiškinys. XX a. septintajame dešimtmetyje populiariausios lotynų muzikos formos tuo metu buvo tejano muzika (JAV pietuose, Meksikoje), ispanų liaudies muzika (Ispanijoje), salsa (Puerto Rike), cumbia (Pietų Amerikoje) ir bachata (Dominikos Respublikoje).

XX a. septintajame dešimtmetyje bolero tapo populiariu muzikos žanru Puerto Rike. Puerto Riko dainininkas Hectoras Lavoe tapo vienu iš svarbiausių jo muzikantų. Jungtinėse Amerikos Valstijose kalbėti ispaniškai nebuvo labai mėgstama ir daugelis ispanakalbių buvo diskriminuojami dėl to, kad kalbėjo ispaniškai. Dėl to daugelis vaikų ir jaunuolių pirmenybę teikė angliškai muzikai, pavyzdžiui, rokenrolui, ir stengėsi nekalbėti ispaniškai už namų ribų. XX a. aštuntajame dešimtmetyje pradėjo populiarėti lotynų muzika. Amerikiečių muzikos žurnalas "Billboard" įtraukė keletą lotynų muzikos kategorijų. Tarp jų - Top Lotynų Amerikos albumai, Regioniniai Meksikos albumai, Tropikų albumai ir Lotynų popmuzikos albumų topas. Dėl šios priežasties lotynų muzikos įrašais susidomėjo jaunesnės kartos. Tačiau aštuntojo dešimtmečio pabaigoje populiariausiu lotynų muzikos žanru tapo laisvoji muzika. Laisvojo stiliaus muzika retai buvo įrašinėjama ispanų kalba. Taip buvo dėl to, kad tuo metu buvo nepopuliaru kalbėti ispaniškai.

Dešimtajame dešimtmetyje išpopuliarėjo tokie atlikėjai kaip Selena, Gloria Estefan, Luis Miguel ir Thalía. Jie padėjo populiarinti lotynų muziką ir lotynų muzikos įrašus mažiems vaikams ir suaugusiesiems. Selena tapo populiariausia Jungtinių Valstijų lotynų muzikos atlikėja. 1995 m., būdama 23 metų, ji buvo nužudyta. Ji tapo pirmąja ir vienintele lotynų atlikėja, kurios albumas, kuriame daugiausia skambėjo ispaniška muzika, užėmė pirmąją vietą "Billboard200reitinge. Mirties metu ji konkuravo su Maiklu Džeksonu ir Džanet Džekson su savo albumu "Dreaming of You" (1995 m.), kurio pirmaisiais metais buvo parduota 3 000 000 kopijų. Dešimtojo dešimtmečio viduryje ir pabaigoje išpopuliarėjo Enrique Iglesias, Shakira, Marc Anthony, Ricky Martin ir Jennifer Lopez.

2000-aisiais lotynų muzikos pardavimai ėmė mažėti. Tejano muzika ėmė tapti nepopuliari, nors 1999 m. "Billboard" žurnalas "Tejano muzikos karalienę" Seleną paskelbė geriausia dešimtmečio lotynų muzikos atlikėja. Šakira, Rikis Martinas ir Dženifer Lopez ir toliau populiarėjo, jų singlai ir albumai užėmė pirmąsias vietas "Billboard 200" reitinge. Lotynų muzikos scenoje populiarūs išliko Marcas Anthony, Aventura, Don Omaras ir Enrique Iglesias. 2010-aisiais šiame dešimtmetyje išpopuliarėjo Prince'as Royce'as, Pitbullis, Romeo Santosas ir Wisin & Yandel. Jennifer Lopez, Ricky Martin ir Shakira perėjo į anglišką muziką, išleisdami keletą ispaniškų leidinių. 2010-aisiais išpopuliarėjo bachata muzika dėl Prince Royce ir Romeo Santos. O reggaetonas nuo 2000-ųjų vidurio ir toliau dominavo lotynų muzikos radijo stotyse. Nuo 2012 m. Selena tebėra geriausiai parduodama lotynų muzikos atlikėja - visame pasaulyje parduota 60 000 000 kopijų. Jennifer Lopez užima antrąją vietą su 55 000 000 000 visame pasaulyje parduotų kopijų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra lotynų muzika?

A: Lotynų muzika - tai populiari muzikos forma, kurią groja Lotynų Amerikos, įskaitant ispanakalbius Karibų jūros regiono gyventojus. Ją dažnai lydi dainavimas ispanų kalba.

K: Kas yra pasaulio muzikos mokslas?

A: Pasaulio muzikos studijos apima visų šalių tradicinės ir populiariosios muzikos tyrinėjimą ir supratimą.

K: Kokią įtaką lotynų muzika daro kitose pasaulio dalyse?

A: Lotynų muzikos įtaka kitose pasaulio dalyse, ypač Šiaurės Amerikoje, yra didelė.

K: Į kokias svarbias temas reikia atsižvelgti aptariant lotynų muziką?

A: Svarbios temos, į kurias reikia atsižvelgti aptariant lotyniškąją muziką, yra kilmės vieta (šalis ir kartais regionas), buvusi Europos kolonijinė valdžia ir jos politika, buvusių vietinių gyventojų kultūra, iš Afrikos atvežtų vergų kultūra ir muzikos stilius.

Klausimas: Kokią įtaką šie kilmės vietos skirtumai daro skirtingų Lotynų Amerikos šalių muzikai?

A: Kilmės vietos skirtumai gali daryti įtaką skirtingų Lotynų Amerikos šalių muzikai arba lemti jos skirtumus. Pavyzdžiui, Peru muzika gali skirtis nuo Brazilijos muzikos dėl unikalios kultūrinės ir istorinės patirties įtakos.

Klausimas: Kurios rūšies muzika mums labiausiai rūpi šiame straipsnyje?

A: Šiame straipsnyje daugiausia kalbame apie populiariąją muziką.

K: Kuo skiriasi bažnytinė, meninė ir populiarioji muzika Lotynų Amerikoje?

A: Bažnytinė, meninė ir populiarioji muzika Lotynų Amerikoje yra skirtingų stilių. Pavyzdžiui, bažnytinė muzika gali būti labiau formali ir religinė, o populiarioji muzika gali būti energingesnė ir labiau šokanti.