Alberto Giacometti — šveicarų XX a. skulptorius, tapytojas ir grafikas

Alberto Giacometti — šveicarų XX a. skulptorius, tapytojas ir grafikas. Atraskite jo plonas, įspūdingas figūras, siurrealistines įtakas ir kūrybos istoriją.

Alberto Džakometis (Alberto Giacometti, itališkas tarimas: [alˈbɛrto dʒakoˈmetti]; 1901 m. spalio 10 d. – 1966 m. sausio 11 d.) buvo šveicarų skulptorius, tapytojas, piešėjas ir grafikas. Jis gimė kūrybiškoje šeimoje: tėvas Giovanni ir motina Annetta Džakometių namuose menas buvo kasdienybė, o tėvas buvo pripažintas postimpresionistinis dailininkas.

Būdamas dešimties metų jis pradėjo piešti pieštuku ir kreidelėmis ir siųsti savo piešinius krikštatėviui Amjetui. Vėliau pradėjo dirbti aliejiniais dažais; pirmąją veido nuotrauką nutapė būdamas 12 m. Kaip modelius dažnai naudojo savo brolius ir seseris, o vėliau – artimus žmones ir gatvės praeivius.

1915 m. jis išvyko į evangelikų mokyklą Schiers. Mokyklą baigė 1919 m. Dailės įgūdžius gilino Ženevoje, kur įstojo į École des Arts Industriels. Jaunystėje daug keliavo – lankėsi Venecijoje, Paduvoje, Florencijoje ir Romoje, kur susidomėjo klasikiniu ir senovės kultūrų menu. Jam reikšmingai įtaką padarė studijuotos Egipto meno kolekcijos, taip pat traukė Afrikos ir Okeanijos tautų skulptūra. XX a. pradžios įvairovė ir modernizmas skatino eksperimentuoti – jis daug dėmesio skyrė siurrealizmo idėjoms; kaip pavyzdžiai minėtini "Pakabintas kamuolys" ir "Rūmai 4 val. ryto".

Gyvenimas Paryžiuje ir kūrybinė raida

Nuo 1922 m. Džakometis daugiausia gyveno ir dirbo Paryžiuje, kuris tapo svarbia jo kūrybos ir kontakto su avangardo menininkais vieta. Jis nuolat keliavo ir reguliariai lankydavosi gimtajame Borgonovo mieste, kur ilsėjosi ir dirbo prie portretų bei skulptūrų. Per savo karjerą jis nuolat keitė technikas ir eksperimentavo su masteliais: nuo mažų bronzinių figūrėlių iki didesnių kompozicijų.

Antrojo pasaulinio karo laikotarpis ir vėlesnis pripažinimas

1940 m. Giacometti kartu su broliu Diego išvyko į pietų Prancūziją, kad išvengtų nacių invazijos. 1941 m. jis grįžo į Paryžių ir tęsė darbą sunkiais karo metais. Po karo jo meninė kalba susitelkė į žmogaus figūros tyrimą, ypač į žmogaus buvimo, izoliacijos ir egzistencinės padėties perteikimą. Daugiau nei vienas kritikas laiko jį vienu svarbiausių XX a. skulptorių: jo kūrybai ypatingą įtaką darė tokie meno krypčių elementai kaip kubizmas ir siurrealizmas, tačiau galutinį stilių jis išugdė savaime, gilindamasis į formos ir erdvės santykį.

Stilius, tematika ir darbo metodas

Giacometti žinomas dėl savo labai sverto ir ištempto žmogaus figūros vaizdavimo: figūros dažnai atrodo siauros, plonos ir „ištemptos“ vertikalia kryptimi. Tai – ne vien estetinė priemonė, bet ir bandymas perteikti subjektyvų pastebėjimo įspūdį, buvimo kitų akivaizdoje jausmą bei egzistencinį trapumą. Jis daug dirbo su moliu ir gipsu, nuolat perdarinėjo formas, o galutiniai darbai dažnai buvo liejami bronzoje pasibaigusiems variantams. Giacometti darbai taip pat pasižymi stipriu lygio ir faktūros jutimu: paviršiai paliekami grubūs, o šviesa ir šešėliai dar labiau pabrėžia formą ir erdvę.

Svarbi jo praktikos dalis buvo ilgų sesijų metu modeliavimas iš tiesioginio stebėjimo – dažnai modeliuodamas vieną ir tą patį asmenį jis bandydavo užfiksuoti ne tik išorinę išvaizdą, bet ir „esybę“ ar buvimą laike. Brolis Diego buvo vienas nuolatiniausių Giacometti modelių ir vėliau – pagalbininkų studijoje, tad jų ryšys buvo svarbus kūrybiniam procesui.

Žymūs kūriniai, parodos ir paveldas

Tarp žymiausių Giacometti kūrinių yra plati figūrų galerija – nuo mažų bronzinių skulptūrų iki didelių figūrinių kompozicijų. Jo atpažįstami motyvai: vaikštantis žmogus, stovinti ar sėdinti moteris, portretai su stipria linija ir erdvės jausmu. Giacometti darbai eksponuoti daugelyje didžiųjų muziejų ir kolekcijų visame pasaulyje, įskaitant Nacionalinius ir tarptautinius muziejus Paryžiuje, Niujorke ir Londone.

Po mirties Giacometti reputacija dar labiau sustiprėjo: jo skulptūros tapo itin vertinamos kolekcininkų ir institucijų. Vienas įtakingiausių aukciono rekordų parodė didžiulį susidomėjimą jo darbu – jo kūriniai pasiekė aukštas rinkos kainas ir tapo modernaus meno simboliu. Giacometti įtaka jauniems skulptoriams ir menininkams išlieka reikšminga, o jo darbai ir toliau nagrinėjami meno teorijoje, parodose bei moksliniuose tyrimuose.

Mirimas

Alberto Giacometti mirė 1966 m. sausio 11 d. Jo kūryba ir idėjos paliko ilgalaikį pėdsaką XX a. meno istorijoje, o jo tyrimai apie figūrą, erdvę ir žmogaus buvimą vis dar įkvepia menininkus ir žiūrovus.

Šiame tekste pateikta informacija apibendrina Giacometti gyvenimą, pagrindines įtakos sritis ir kūrybos ypatybes, taip pat pabrėžia jo reikšmę moderniam skulptūros menui.

Klausimai ir atsakymai

K: Kada gimė Alberto Džakometis?

K: Kas buvo jo tėvai?

Klausimas: Kokia meno rūšimi užsiėmė jo tėvas?

K: Kur jis mokėsi 1915 m.?

K: Kokie meno stiliai darė įtaką jo kūrybai?

K: Kur jis keliavo ieškodamas įkvėpimo?

K: Kada jis su broliu Diego grįžo į Paryžių po to, kai pabėgo nuo nacių invazijos?

Paieška pagal raidę