Caedwalla of Wessex
Caedwalla, dar rašomas Cædwalla (apie 659-689 m.), buvo Vesekso karalius nuo maždaug 685 m. iki savo abdikacijos 688 m. Jo vardas kilęs iš britų vardo Cadwallon. Jis buvo galingas karalius ir karo vadas. Jo pastangomis Veseksas tapo trečiąja karalyste po Nortumbrijos ir Mersijos septyniose anglosaksų heptarchijos karalystėse. Kedvalla buvo pagonių karalius, kovojęs už krikščionybę ir ją propagavęs.
Ankstyvoji karjera
Caedwalla gimė apie 659 m. Jis buvo Cenberht (Coenbryht) sūnus ir Mul brolis. Jie priklausė karališkiesiems Gewissae namams. Caedwalla buvo Cerdiko palikuonis. Jo tėvas, Vesekso pakamaris, buvo nužudytas 661 m., kai Caedwallai buvo maždaug dveji metai. Jo šeima rado prieglobstį didžiajame Vealdo miške. Caedwalla, matyt, buvo vienas iš tų, kurie po Cenwalho mirties bandė pretenduoti į Vesekso teritoriją. Tačiau 680 m. Centvinas jį ištrėmė iš Vesekso. Per tą laiką jis subūrė aplink save būrį karių. 685 m. Čedvalas "pradėjo siekti karalystės" (arba norėjo tapti karaliumi). Jis ne kartą puolė Saseksą ir nužudė karalių Ethelwalthą. Du Sasekso ealdormonai išvijo Caedwallą iš tos karalystės. Vis dar neturėdamas žemės, Caedwalla vėl atkreipė dėmesį į Veseksą. Tais pačiais metais Kentvinas pasitraukė į vienuolyną ir atsisakė Vesekso sosto.
Vesekso karalius
686 m. Caidvalla galėjo pasiskelbti karaliumi. Likę Vesekso žemvaldžiai jam nesipriešino ir išsaugojo savo teritorijas. Per trejus metus, kol Caidvalla valdė Veseksą, jis nuolat kariavo. Jis ir jo brolis Mulas 686 m. nusiaubė Kentą. Pajungęs Kentą savo valdžiai, jis paliko savo brolį Mulą valdyti Kentą kaip karalių. Tą pačią vasarą jis užpuolė Saseksą ir nužudė karalių Berhthuną. 687 m. Kento vyrai sukilo prieš Mulą ir jis su dvylika savo bendražygių buvo sudegintas. Netrukus jie atkūrė savo karališkąją liniją soste. Kedvalla įsiveržė antrą kartą ir pats valdė Kentą. Kitą kartą Kedvalla įsiveržė į Vaito salą. Karalius Arvaldas buvo nužudytas. Prieš įvykdydamas egzekuciją, Kaedvalla leido dviem jauniems Vaito ateliams, Arvaldo broliams, atsiversti į krikščionybę. Tuomet jis pradėjo žudyti visus gyventojus ir pakeisti juos naujakuriais iš Vesekso. Nors jis vis dar buvo pagonis, keletą didelių valdų Vaito saloje jis padovanojo vyskupui Vilfridui. Per karą Vaito saloje Čedvalas buvo sunkiai sužeistas. Sužeidimas jam atrodė mirtinas. Tačiau jam pavyko užkariauti didžiąją dalį pietryčių Anglijos. 688 m. jis atsisakė Vesekso sosto. Jis galėjo keliauti į Romą, kur 689 m. Velykų dieną popiežius Sergijus jį pakrikštijo. Maždaug po dešimties dienų, balandžio 20 d., jis mirė ir buvo palaidotas Romoje. Jis sukūrė precedentą po jo sekusiems Vakarų Saksonijos karaliams, kurie valdė visą pietryčių Angliją.
Iki pat gyvenimo pabaigos Kedvalla liko pagonis. Jis buvo vyskupo Vilfrido draugas ir kartais save vadino Bažnyčios gynėju. Jis suteikė žemę vienuolynui steigti abatui Ecgbaldui Hoo vietovėje Kente. Jo autoritetą Surėjuje įrodo žemės suteikimas vienuolynui Farnhame. Savo bandymus pašalinti visus jutus iš Vaito salos jis laikė krikščionybės karu prieš pagonis. Išvykdamas iš Anglijos į piligriminę kelionę į Romą, jis sustojo Kalė (Calais) ir paaukojo pinigų bažnyčios statybai. Tą patį jis darė ir Lombardų dvare prieš išvykdamas į Romą. Cedvalą pakeitė Ine.
