AlegsaOnline.com

Eleonora Kastilijos (1241–1290) — Anglijos karalienė, Edvardo I žmona

Eleonora Kastilijos (1241–1290) — Edvardo I žmona, Anglijos karalienė: jos gyvenimas, vaidmuo politikoje, kryžiaus žygiai ir įtaka Viduramžių karališkajai šeimai.

Autorius: Leandro Alegsa

29-09-2025

Eleonora Kastilijos (1241 m. – 1290 m. lapkričio 28 d.) buvo Anglijos karaliaus Edvardo I karalienė ir nuo 1279 m. iki savo mirties — Pontijaus grafienė. Ji gimė Kastilijoje kaip karaliaus Ferdinando III ir Pontijaus kunigaikštienės Juanos (Juana de Ponthieu) dukra, kilusi iš vienos įtakingiausių Iberos pusės valdovų šeimų.

Ankstyvieji metai ir santuoka

Edvardas ir Eleonora susituokė 1254 m. lapkričio 1 d. Las Huelgas vienuolyne, Burgoso mieste. Po santuokos į Angliją kartu atkeliavo didelė Eleonoros palyda — giminaičiai ir dvaro tarnautojai. Anglijos karalius Henrikas III skyrė daug lėšų ir privilegijų Eleonoros giminei bei parengė didelį išlaikymą naujai karalienei; tai kai kurių visuomenės sluoksnių akyse kėlė nepasitenkinimą, nors Eleonora pati negalėjo to kontroliuoti.

Politika ir karai

1264–1267 m. prasidėjęs Antrasis baronų karas labai paveikė karališkąją šeimą. Eleonora visada parėmė savo vyrą — princą Edvardą (vėliau Edvardą I). Per konfliktą Edvardas buvo paimtas į nelaisvę Liueso mūšyje, o Eleonora tuo metu garbingai ir saugiai buvo laikoma Vestminsteriorūmuose. Konflikto laikotarpiu ji išlaikė ištikimybę karališkajai valdžiai, rūpinosi dvaro reikalais ir prisidėjo prie lojalios frakcijos stiprinimo.

Kryžiaus žygiai ir grįžimas į Angliją

1270 m. Edvardas ir Eleonora kartu vyko į Aštuntąjį kryžiaus žygį kartu su savo dėde Liudviku IX iš Prancūzijos. Liudvikas mirė Kartaginoje, o žygio dalyviai žiemą praleido Sicilijoje. Vėliau pora atvyko į Akrą Palestinoje, kur Edvardas dalyvavo mūšiuose ir derybose dėl krikščioniškųjų pozicijų regione. Jie išvykę iš Palestinos 1272 m. rugsėjį, o tų pačių metų gruodį Sicilijoje sužinojo apie Henriko III mirtį. Edvardas ir Eleonora sugrįžo į Angliją; 1274 m. rugpjūčio 19 d. abu kartu buvo karūnuoti.

Vėlesnis gyvenimas, šeima ir palikimas

Po sugrįžimo Eleonora liko ištikima Edvardui kaip žmona ir patarėja. Ji tapo Pontijaus grafiene 1279 m., paveldėjusi teisę į Ponthieu iš savo motinos; tai suteikė jai savarankišką turto ir titule poziciją žemyninėje Europoje. Porai gimė daugybė vaikų — daugelis jų mirė kūdikystėje ar vaikystėje, tačiau tarp palikuonių buvo ir vėlesnis Anglijos karalius (Edvardas II).

Eleonora buvo žinoma dėl religingumo, išlaidavimo labdarai, remiamų vienuolynų ir ligoninių, taip pat dėl rūpinimosi savo namų ūkiu ir valdomis. Ji buvo populiari tarp dvaro narių dėl savo jautrumo ir padorumo, nors jos prancūzakalbiška aplinka kartais sukeldavo pavydą angliškajai bajorijai.

Mirtis ir memorialai

Eleonora mirė 1290 m. lapkričio 28 d. Anglijoje. Po jos mirties karalius Edvardas I įsakė pastatyti iškilmingus paminklus — vadinamuosius "Eleonoros kryžius" (Eleanor Cross), kurie žymėjo kiekvieną tašką, kur sustojo jos laidojimo procesija iš Lincolnshire į Vestminsterį. Dalis šių kryžių išliko iki šių dienų, o Eleonoros kapas yra Vestminsterio abatijoje, kur ji palaidota kaip Anglijos karalienė.

Eleonoros gyvenimas paliko ryškų pėdsaką Anglijos viduramžių istorijoje: ji buvo svarbi dinastinė jungtis tarp Anglijos ir Kastilijos, aktyvi karališkosios šeimos narė, patronė religinių institucijų ir motina, kurios atminimui Edvardas skyrė brangius monumentus.

Daugybė karalienės Eleonoros ir karaliaus Edvardo I vaikų

1255 m. gegužę Bordo, Prancūzijoje, gimė negyva dukra (be vardo).
Katherine, (iki 1264 m. birželio 17 d. - 1264 m. rugsėjo 5 d.) ir palaidotas Vestminsterio abatijoje. Gyveno mažiau nei metus.
Joana: dukra, gimusi 1265 m. sausį, palaidota Vestminsterio abatijoje iki 1265 m. rugsėjo 7 d. Gyveno mažiau nei metus.
Jonas (1266 m. liepos 13 d. - 1271 m. rugpjūčio 3 d.) gimė Valingforde, mirė globojamas senelio Ričardo, Kornvalio grafo, ir buvo palaidotas Vestminsterio abatijoje. Gyveno 5 metus.
Henrikas Anglijos, gimęs prieš 1268 m. gegužės 6 d. ir miręs 1274 m. spalio 16 d. Gyveno 6 metus.
Eleonora, (1269 m. birželio 18 d. - 1298 m. rugpjūčio 29 d.). Palaidota 1298 m. spalio 12 d. Buvo susižadėjusi su Alfonsu III Aragoniečiu, kuris mirė 1291 m., nespėjus susituokti, o 1293 m. ištekėjo už Baro grafo Henriko III, nuo kurio susilaukė vieno sūnaus ir dviejų dukterų. Gyveno 29 metus.
Duktė, (1271 m. gegužės 28 d. Palestina - 1271 m. rugsėjo 5 d.). Kai kuriuose šaltiniuose ji vadinama Julijana, tačiau nėra jokių įrodymų apie jos vardą. Gyveno mažiau nei 1 metus.
Joana Akro (1272 m. balandžio 7 d. - 1307 m. balandžio 7 d.). Ji ištekėjo (1) 1290 m. už Gilberto de Clare'o, 6-ojo Hertfordo grafo, kuris mirė 1295 m., ir (2) 1297 m. už Ralfo de Monthermerio, 1-ojo barono Monthermerio. Iš kiekvienos santuokos ji turėjo po keturis vaikus. Gyveno 35 metus.
Alfonsas, Česterio grafas, gimė 1273 m. lapkričio 24 d., mirė 1284 m. rugpjūčio 19 d., palaidotas Vestminsterio abatijoje. Šiuolaikiniai populiarūs rašytojai jam kartais suteikia Česterio grafo titulą, tačiau nėra jokių įrodymų, kad šis ar kitas titulas jam kada nors priklausė. Gyveno 11 metų.
Margaret Plantagenet, (1275 m. kovo 15 d. - po 1333 m.). 1290 m. ji ištekėjo už Jono II Brabanto, kuris mirė 1318 m. Jie turėjo vieną sūnų. Gyveno 58 metus.
Berengarija, (1276 m. gegužės 1 d. - prieš 1278 m. birželio 27 d.), palaidota Vestminsterio abatijoje. Gyveno 2 metus
Dukra, mirė netrukus po gimimo Vestminsteryje, 1278 m. sausio 3 d. arba apie 1278 m. sausio 3 d. Nėra duomenų apie jos vardą. Gyveno mažiau nei metus
Marija iš Vudstoko, (1279 m. kovo 11 d. - 1332 m. gegužės 29 d.), benediktinių vienuolė, gyvenusi Amesberyje, Viltšyre (Anglija), kur tikriausiai ir palaidota. Gyveno 53 metus.
Sūnus, gimęs 1280 arba 1281 m., kuris mirė netrukus po gimimo. Jo vardo duomenų nėra. Gyveno mažiau nei metus.
Elžbieta iš Rudlano (1282 m. rugpjūčio 7 d. - 1316 m. gegužės 5 d.). Ji ištekėjo (1) 1297 m. už Jono I, Olandijos grafo, (2) 1302 m. už Humphrey de Bohun, 4-ojo Herefordo grafo ir 3-iojo Esekso grafo. Gyveno 34 metus.
Anglijos Edvardas II, dar žinomas kaip Edvardas iš Kernarvono (1284 m. balandžio 25 d. - 1327 m. rugsėjo 21 d.). 1308 m. jis vedė Izabelę Prancūzijos. Gyveno 43 metus.

Eleonora Kastilijos gimė Kastilijos karaliui Ferdinandui III ir jo žmonai karalienei Joanai Pontierei 1240 m. pradžioje. Mirus tėvui, į sostą įžengė
jos patėvis brolis Alfonsas X, kuris kartu su karaliumi Henriku III susitarė dėl jos vedybų. Ispanijoje 1254 m., būdama 10-12 metų, ji ištekėjo už karaliaus Henriko sūnaus Edvardo, kuriam tuo metu buvo tik 15 metų. Ji išvyko su savo vyru, Anglijos lordu Edvardu, kuris 1270 m. vadovavo svarbiam kryžiaus žygiui. Vestuvių proga jos patėvis brolis Edvardui padovanojo Gaskonijos regioną. Per Eleonorą Edvardas taip pat gavo Montrėjaus ir Pontjė žemes. Kai Eleonora pirmą kartą persikėlė į Angliją, karalius Henrikas III "įsakė įrengti jos apartamentus "pagal kastilietišką madą", kad ji jaustųsi patogiau". [1] 1264 m. prasidėjus karui ji buvo perkelta į Prancūziją dėl savo saugumo ir grįžo tik maždaug po metų. 1270 m. ji kartu su Edvardu išvyko į 8-ąjį kryžiaus žygį į Šventąją Žemę ir grįžo 1274 m. rugpjūčio 19 d., kad būtų karūnuota. Kadangi Eleonora buvo užsienietė, daugelis jos pavaldinių jos nemėgo. 1290 m. lapkričio 28 d. Eleonora mirė nuo karštinės, palikusi Edvardui rašyti: "Aš ją labai mylėjau jai esant gyvai... . Nenustosiu jos mylėti ir dabar, kai ji mirė."

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Eleonora Kastilijos?

A: Eleonora Kastilijos buvo Anglijos karaliaus Edvardo I karalienė ir Pontijaus grafienė nuo 1279 m. iki savo mirties 1290 m.

K: Kur Eleonora ir Edvardas susituokė?

A: Eleonora ir Edvardas susituokė 1254 m. lapkričio 1 d. Las Huelgas vienuolyne, Burgoso mieste.

K: Kodėl iš pradžių žmonės nemėgo Eleonoros?

A: Iš pradžių žmonės nemėgo Eleonoros, nes Anglijos karalius Henrikas III išleido daug pinigų jos giminaičiams, todėl žmonės jos nemėgo.

K: Kurią pusę Eleonora palaikė per Antrąjį baronų karą?

A: Per Antrąjį baronų karą Eleonora palaikė savo vyrą Edvardą.

K: Kur Edvardas ir Eleonora vyko į Aštuntąjį kryžiaus žygį?

A: Edvardas ir Eleonora išvyko prisijungti prie Edvardo dėdės Liudviko IX Prancūzijos į Aštuntąjį kryžiaus žygį, žiemą jie praleido Sicilijoje, o paskui išvyko į Akrą Palestinoje.

K: Kas žuvo per Aštuntąjį kryžiaus žygį ir ką Edvardas ir Eleonora veikė po to?

A: Per Aštuntąjį kryžiaus žygį mirė Liudvikas IX, o Edvardas ir Eleonora 1272 m. rugsėjį išvyko iš Palestinos. Tų pačių metų gruodį Sicilijoje jie sužinojo apie Henriko III mirtį ir grįžo į Angliją.

K: Kada Edvardas ir Eleonora buvo karūnuoti kartu?

A: Edvardas ir Eleonora buvo karūnuoti kartu 1274 m. rugpjūčio 19 d., grįžę į Angliją iš Aštuntojo kryžiaus žygio.