Palestina: Levanto regionas, Šventoji žemė ir šiandieninė geopolitika

Palestina yra Artimųjų Rytų regionas. Ji geografiškai priklauso Levante, plyti tarp Jordano upės ir Viduržemio jūros. Per tūkstantmečius šioje teritorijoje gyvavo ir savo kultūras kūrė įvairios tautos: filistinai, finikiečiai, arabai ir kitos. Regionas dažnai vadinamas Šventąja žeme, nes čia susikūrė ir vystėsi pagrindinės abraominės religijos — judaizmas ir krikščionybė (taip pat ši teritorija turi didelę reikšmę islamui).

Istorinis kontekstas

Per istoriją teritorija keitė valdovus: čia veikė kanaaniečiai, izraelitai, finikiečiai, vėliau regioną valdė asirai, babiloniečiai, persai, graikai, romėnai ir bizantiečiai, o nuo XVI a. jis ilgai buvo Osmanų imperijos dalis. Po Pirmojo pasaulinio karo kontro­lė perėjo Britų mandatai laikotarpiui, iš kurio vėliau susiformavo dabartinės geopolitinės ribos, o XX amžiaus įvykiai — 1948 m. Arabų–izraelio karas, 1967 m. Šešių dienų karas, 1990–2000 m. taikos derybos ir kiti konfliktai — smarkiai pakeitė gyventojų išsidėstymą ir administracinę kontrolę.

Religinė ir kultūrinė reikšmė

Daugelis regiono miestų yra šventi abraominėms religijoms. Jeruzalė yra itin svarbi judaizmui, krikščionybei ir islamui; Betliejus — krikščionybės istoriniu požiūriu; Nazaretas ir Hebronas yra taip pat laikomi reikšmingais religiniais centrais. Šių miestų šventos vietos pritraukia piligrimus ir turistus iš viso pasaulio.

Šiuolaikinė geopolitika

Šiandien teritorija administraciniu ir politiniu požiūriu yra sudėtinga. Oficialiai čia veikia Izraelis, o Palestiniečiai siekia nepriklausomos Palestinos valstybės. Palestinos teritorijos dažniausiai apibrėžiamos kaip Vakarų Krantas ir Gazosruožas, tačiau reali kontrolė jose yra skirtinga: dalis Vakarų Kranto yra valdoma Palestinos vadovybės (Palestinos Nacionalinės administracijos arba Palestinos valdžios — angl. Palestinian Authority), kai kuriomis dalimis kontroliuoja Izraelis; Gazos ruožą nuo 2007 m. faktiškai valdo Hamas, o regionas patiria izoliaciją ir blokadą. Tarptautinėje diplomatijoje Palestinos valstybės statusas yra prieštaringas — 2012 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja suteikė Palestinai stebėtojos valstybės (non-member observer state) statusą, tačiau visiška nepriklausomybė ir pasienio sprendimai lieka neišspręsti.

Ginčai dėl teritorijų, saugumo, nustatant sienas, prieglobsčio teisės ir pabėgėlių sugrįžimo yra pagrindiniai trinties šaltiniai. Taip pat svarbūs klausimai — izraelio gyvenviečių plėtra Vakarų Krante, Jeruzalės statusas ir prieiga prie šventų vietų. Derybos kartais vyksta per tarptautines tarpininkes (pvz., Oslo susitarimai), tačiau ilgalaikio politinio sprendimo iki šiol nėra pasiekta.

Kalbos, gyventojai ir pavadinimo kilmė

Pagrindinė regiono kalba šiandien yra arabų kalba; taip pat plačiai vartojamos hebrajų kalba Izraelyje ir kitos kalbos imigrantų bendruomenėse. Teritorijoje gyvena įvairūs etniniai ir religinių grupių junginiai — žydai, arabai (musulmonai, krikščionys), samariejai ir kt.

Dėl pavadinimo kilmės dažnai kyla painiava. Terminas „Palestine“ anglų kalboje kilęs iš graikų ir lotynų pavadinimų (palyg. graik. Palaistinē, lot. Palaestina), kurie istorijoje buvo siejami su filistinais (Philistines). Angliškai „Philistine“ reiškia filistiną, tačiau šie du žodžiai nėra visiškai tapatūs: „Philistine/filistinas“ — istorinė tauta, o „Palestine/Palestina“ — geografinis ir politinis pavadinimas, kuris per amžius keitė savo reikšmę. Filistinai buvo jūros tautų grupės dalis, įsikūrę palei pakrantę maždaug XII–XI a. pr. Kr.; jie nebuvo romėnai (romėnai) ir jų kalba tiksliai nėra pilnai žinoma. Arabų kalba regione išplito maždaug VII a. po mūsų eros, kai į regioną atėjo arabų valdyba ir islamo kultūra.

Trumpas santrauka

Palestina yra istorinis ir religingas Levanto regionas, kuriame susikerta daugelio civilizacijų pėdsakai. Dabartinė politinė padėtis yra kompleksiška: teritorija yra dalinai administruojama skirtingų institucijų, o sprendimas dėl ilgalaikės valstybingumo formos ir sienų tebėra tarptautinių derybų objektas.

Palestinos valstybė

Palestinos valstybė, dar vadinama tiesiog Palestina, yra de jure suvereni valstybė Artimuosiuose Rytuose, kurios sostinė yra Jeruzalė. Ją pripažįsta 141 JT narė. Nuo 2012 m. ji yra Jungtinių Tautų narė stebėtoja ne narė. Tai prilygsta de facto arba netiesioginiam valstybingumo pripažinimui.

Palestinos valstybė teigia, kad Vakarų Krantas ir Gazos ruožas yra jos teritorija. Jos nepriklausomybė paskelbta 1988 m. lapkričio 15 d.

Palestinos valstybės vėliava

Istorija

Senovės laikai

Pirmieji į Palestinos žemę atsikraustė kanaaniečiai, atvykę iš šiaurinės Arabijos dalies, paprastai kalbėję arabiškai. Jie taip pat perėmė abėcėlės idėją iš tų, kurie gyveno dabartiniame Libane. Ši migracija įvyko apie 5000 m. pr. m. e. Po 3000 metų atvyko izraelitai, kurie yra Abraomo sūnaus Jackobo sūnūs. Izraelitai valdė dabartinės Palestinos regioną, kuris tuo metu buvo vietovėje, vadinamoje Pietų Kanaanu arba Palestinos žeme. Ši teritorija driekėsi nuo Tyro šiaurėje iki Beer Šebos pietuose. Po karaliaus Saliamono mirties kraštas buvo padalytas į Šiaurinę karalystę, vadinamą Samarija, ir Pietinę karalystę, vadinamą Judėja. Šiaurinę karalystę užkariavo Asirijos karalius Sennacheribas, ištremdamas daugumą jos gyventojų izraelitų. Po daugiau nei 100 metų Avą užkariavo babiloniečiai ir taip pat ištrėmė didžiąją dalį jos žydų gyventojų. Tačiau, nepaisant sunaikinimo, kai kurie žydai ir samariečiai liko krašte. Persams užgrobus Babilonijos imperiją, tada Jakeret grįžo į Judėją ir pamažu atkūrė savo civilizaciją. Dar 200 metų vietovė išliko tiesiogiai valdoma persų, o žydai turėjo ribotą autonomiją. Dabar dauguma palestiniečių išvyksta į įvairias šalis, pavyzdžiui, Jordaniją, Libaną ir Siriją.

Makedonijos laikotarpis

Aleksandrui Didžiajam Makedoniečiui užkariavus šią teritoriją, joje ėmė dominuoti helenistiniai valdovai - iš pradžių pats Aleksandras, vėliau Egipto valdovai Ptolemėjai ir galiausiai Seleukidai. Antrajame amžiuje prieš mūsų erą šios srities žydų gyventojai sukilo prieš Seleukidus ir įkūrė nepriklausomą Hesmonėjos karalystę. Per kitus dešimtmečius žydų karalystė išsiplėtė regione, užkariaudama kaimyninius samariečius, edomiečius ir nabatėjų gyventojus. Tačiau pamažu regione ėmė dominuoti Romosimperija.

Romos laikotarpis

Po pusiau nepriklausomo karaliaus Erodo valdymo Judėja buvo paversta Romos provincija. Žydai du kartus smurtu sukilo prieš romėnus, tačiau romėnai vėl užkariavo visą teritoriją ir galiausiai pervadino ją Sirija-Palaestina pagal vieną iš senovės Judėjos priešų - filistinus. Po dviejų šimtmečių Rytų Romos imperija tapo žinoma kaip Bizantija, kuri tapo krikščioniškąja imperija. Bizantija ir toliau valdė šalį, o Orieno provincijos Palaestina Prima ir Palaestina Secunda rajonuose gyveno daugiausia Bizantijos krikščionių ir didelės samariečių, žydų, graikų bizantiečių ir krikščionių arabų grupės.

Viduramžiai ir osmanai

Per kitus šimtmečius regioną trumpam užkariavo persai, jis tapo Arabų musulmonų imperijos, Kryžiuočių karalystės, Mamelukų sultonato ir Osmanų imperijos dalimi. Per Pirmąjį pasaulinį karą generolas Allenby 1918 m. rugsėjo 19-25 d. puolė turkų kariuomenę Megido slėnyje (Biblijoje vadinamame Armagedonu). Šiandien Jordanijai priklauso 81 %, o Izraeliui - 19 % Palestinos mandato teritorijos. Transjordanija buvo įkurta 1946 m. gegužės 25 d., o Izraeliui ketinama skirti likusius 19 %. Mandatinė Palestina padalinta į Transjordaniją/Jordaniją (81 %) ir Izraelį (19 %), nes šiandien Jordanijos užgrobta Rytų Jeruzalė ir Vakarų krantas buvo atšauktas. Gazos ruožą Izraelis užėmė iš Egipto 1967 m., o Izraelis iš Gazos ruožo pasitraukė 2005 m. Regionas dažnai vadinamas Šventąja žeme ir yra šventas krikščionims, žydams ir musulmonams, pripažįstantiems dešimt Dievo įsakymų.

1918 m. iš Turkijos Osmanų imperijos užgrobta Palestina.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokiame regione yra Palestina?

K: Kokios civilizacijos gyveno Palestinoje per visą istoriją?

K: Kodėl ji vadinama Šventąja žeme?

K: Kiek valstybių šiandien yra šiame regione?

K: Kurie miestai yra šventi abraominėms religijoms?

Klausimas: Kokia šalies dalis šiandien priklauso Palestinai?

K: Kas buvo filistinai?

Paieška pagal raidę