Eleanor Roosevelt

Ankstyvasis gyvenimas

Pagrindinė informacija

Jos gimimo vieta - 56 West 37th Street, Niujorkas, Niujorkas. Jos tėvai buvo Elliott Roosevelt I ir Anna Hall Roosevelt. Po jaunosios Annos Ruzvelt sekė du broliai. Ruzveltų šeimą papildė Eliotas jaunesnysis (1889-1893 m.) ir Holas Ruzveltas (1891-1941 m.). Ji yra Franklino Ruzvelto, kuris vėliau tapo jos vyru, penktos eilės pusseserė.

Ji buvo mėgstamiausia Teodoro Ruzvelto, vieno iš Jungtinių Valstijų prezidentų, dukterėčia.

Jos šeima buvo Claeso Martenszeno van Rosenvelto palikuonė. Jis atvyko į Naująjį Amsterdamą (Manhatanas) iš Nyderlandų 1640-aisiais. Jo anūkai Johannesas ir Jacobusas pradėjo dvi Rosveltų giminės šakas. Johaneso palikuonys buvo Ruzveltų šeima iš austrių įlankos, Niujorko valstijoje. Jacobuso palikuonys buvo Ruzveltų šeima Hyde Parke, Niujorke. Eleonora buvo Johanneso šakos palikuonė. Jos būsimasis vyras Franklinas buvo Jacobuso šakos palikuonis.

Teodoras Ruzveltas, vienas iš Jungtinių Valstijų prezidentų, buvo jos dėdė. Eleonorai, būsimai pirmajai poniai, jis buvo tarsi tėvas. Ana Eleonora mėgo naudoti Eleonoros vardą, savo vardą kaip Ana Eleonora ji naudojo tik oficialiuose dokumentuose ir pasirašydama banko čekius. Iš motinos pusės ji buvo Viljamo Livingstono, JAV Konstitucijos signataro, palikuonė.

Vaikystė

Jos tėvai mirė anksti. Po to ją augino močiutė iš motinos pusės Marry Ludlow Hall (1843-1919). Vaikystę ji praleido Tivolyje, Niujorko valstijoje. Dauguma motinos šeimos narių buvo linkę į ją žiūrėti iš aukšto, galbūt dėl jos paprastos išvaizdos ir šešių pėdų ūgio. Netgi Haid Parko Ruzveltai, įskaitant jos būsimąją uošvę Sarą Delano Ruzvelt, jai darydavo pastabas apie Manhatano Ruzveltus: "mes turime visą išvaizdą ir pinigus".

Pastaruoju metu pasirodė įtarimų, kad motinos močiutės namuose ji jautėsi nesaugi. Daugelis vyriškos lyties narių vartodavo daug gėrimų. Kartą svečiuodamasi pas tetą Bamie Roosevelt (Teodoro Roosevelto seserį) ji palūžo ir ašarodama sušuko: "Aš neturiu tikrų namų".

Labai padėjo teta Bamie. Ji stengėsi surasti jai geresnes mokymosi galimybes. Ji pasirūpino, kad Eleonora išvyktų mokytis į Angliją, ir Eleonora mielai sutiko.

Švietimas

Eleonorą įgyti gerą išsilavinimą skatino Teodoro Ruzvelto sesuo Bamiė Ruzvelt (Bamie Roosevelt). Ji išvyko į Londoną ir pradėjo mokytis mergaičių internatinėje mokykloje Allensvude, už Londono. Ten ji mokėsi 1899-1902 m. Jos direktorė buvo madmuazelė Marie Souvestre. Vėliau Eleonora prisimins, kad Souvestre buvo vienas iš trijų pagrindinių asmenų, turėjusių įtakos jos gyvenimui.

Vasaromis Eleonora kartu su mokyklos direktore Souvestre lankėsi Europoje. Ji taip pat mokėsi istorijos, kalbos ir literatūros. Ji susidomėjo socialiniu teisingumu, o studijos suteikė jai žinių ir pasitikėjimo savimi, kad galėtų pateikti savo požiūrį daugeliu klausimų. Viena iš nuostabiausių jos akimirkų Allenswoodo mokykloje buvo ta, kad ji pateko į lauko ledo ritulio komandą. Ji buvo viena mėgstamiausių mokyklos mokinių, o kai grįžo į JAV, mokykla jos pasiilgo.

Eleonora ir FDR

1902 m. Eleonora ir Franklinas Delano Ruzveltas (FDR) susipažino, kai jis studijavo Harvarde. Jie susitikinėjo ir 1903 m. lapkritį susižadėjo. Tačiau FDR motina prieštaravo jų santuokai. Ji net išsiuntė FDR į ilgą kelionę, kad atidėtų santuoką ir pakeistų FDR nuomonę. Tačiau 1905 m. kovo 17 d., Švento Patriko dieną, FDR ir Eleonora susituokė. Prezidentas Teodoras Ruzveltas iškilmingai vedė nuotaką. Po santuokos Eleonoros uošvė ir toliau patarinėjo (ir galbūt kišosi) į jaunos poros gyvenimą.

Po vyro mirties 1945 m. Eleonora Ruzvelt ir toliau gyveno Hyde Parko dvare, šalia pagrindinio namo esančiame mūriniame namelyje. Šis statinys atsirado kaip nedidelis baldų fabrikas "Val-Kill Industries" ir buvo pertvarkytas į kotedžą, kuriuo naudojosi Eleonora ir jos artimi draugai. Kotedžas suteikė Eleonorai privatumo, kurio ji troško daugelį metų, ir ji laikė jį savo pirmaisiais tikraisiais namais. Dabar kotedžas vadinamas Eleonoros Ruzvelt centru, kuriame vykdoma daug programų, tęsiančių jos palikimą.

14 metų Eleonora

Pirmoji ponia

Pirmosios ponios pareigas ji pradėjo eiti nuo 1933 m., kai prasidėjo pirmoji jos vyro kadencija JAV prezidento poste. Eleonora buvo aktyvi pirmoji ponia, turėjusi savo ideologiją daugeliu klausimų.

Ji rėmė pilietinių teisių judėjimą ir afroamerikiečių teises. Tačiau jos vyrui reikėjo pietinių JAV valstijų demokratų paramos. Todėl jis nebuvo aktyvus Amerikos pilietinių teisių judėjimo dalyvis. Vietoj to Eleonora tapo jo ryšiu su afroamerikiečiais ir padėjo Franklinui Ruzveltui laimėti daug balsų.

1939 m. Amerikos revoliucijos dukterys neleido afroamerikietei operos dainininkei Marian Anderson koncertuoti Konstitucijos salėje Vašingtone dėl jos rasės. Eleonora pasirūpino, kad M. Anderson galėtų koncertuoti ant Linkolno memorialo laiptų Velykų sekmadienį 70 000 žiūrovų. Pasirodymo per radiją taip pat klausėsi milijonai žmonių.

Antrasis pasaulinis karas

Antrojo pasaulinio karo metais Eleonora Ruzvelt išliko labai aktyvi. Kartą ji taip pat buvo viena iš civilinės gynybos komiteto pirmininkių. Ji aplankė daugybę vietų, tiek civilinių, tiek karinių, kad pakeltų karo moralę. Ji ypač rėmė afroamerikiečius ir moteris.

Antrojo karo metu jos vyras, būdamas Jungtinių Valstijų prezidentas, pasirašė įsakymą, pavadintą Vykdomuoju įsakymu 9066. Pagal šį įsaką specialiose stovyklose buvo uždaryta apie 110 000 japonų kilmės JAV piliečių. Eleonora priešinosi vyro sprendimui pasirašyti šį įsaką.

Kurį laiką už Panamerikos kavos biuro reklamą ji uždirbdavo 1 000 dolerių per savaitę. Biurą rėmė ir finansavo aštuonių užsienio šalių vyriausybės. JAV valstybės departamentas bandė nutraukti šį sandorį, tačiau to padaryti nepavyko.

Pokario politika

Po Antrojo pasaulinio karo ji kartu su Renė Kasinu (René Cassin), Džonu Piteriu Humfriu (John Peters Humphrey) ir kitais parengė Jungtinių Tautų deklaraciją: JT Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Ji taip pat buvo pirmoji JT Žmogaus teisių komisijos pirmininkė. 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė deklaraciją. Tai ją labai išgarsino ir buvo didelis jos pasiekimas.

Maždaug keturis dešimtmečius, nuo 1920-ųjų iki pat mirties 1962 m., Eleonora ir toliau buvo susijusi su politiniais reikalais. Ji priešinosi lygių teisių pataisai. Ji manė, kad ši pataisa užkirs kelią JAV Kongresui priimti kitas taisykles, skirtas moterų darbuotojų apsaugai.

Ruzvelt buvo patyrusi šaulė iš lanko ir viena pirmųjų šiuolaikinių moterų, pradėjusių medžioti iš lanko. Ji net rašė vyrišku vardu "Chuck Painton" apie savo medžioklės patirtį populiariame to meto medžioklės žurnale "Ye Sylvan Archer". Vienas iš Ruzvelto vertinamų medžioklės trofėjų puošė jos vyro biblioteką. Dabar jis yra Smitsono instituto bendruomenės forumo kolekcijos dalis.

Katalikiškas klausimas

1949 m. liepą dėl jos neaiškaus požiūrio į Amerikos katalikus kilo vieša diskusija su Niujorko katalikų arkivyskupu kardinolu Francisu Spellmanu. Eleonora buvo parašiusi prieš tam tikrus pasiūlymus, pavyzdžiui, finansuoti tam tikrą (nereliginę) katalikiškų mokyklų veiklą, pavyzdžiui, mokinių vežimą autobusais. Spellmanas nurodė, kad Aukščiausiasis Teismas neseniai palaikė tokias nuostatas. Jis taip pat apkaltino ją antikatalikiškumu. Dauguma demokratų susitelkė už Eleanor Roosevelt ir ją palaikė. Spellmanas atvyko į Eleonoros namus Hyde Parke, kad užglaistytų jų nesutarimus.

Bet kuriuo atveju Eleonora niekada nebuvo tokia populiari tarp katalikų kaip jos vyras. Jiems taip pat nepatiko Eleonoros parama gimstamumo kontrolės judėjimui. Jie taip pat piktinosi, kad prieš karą (prieš Antrąjį pasaulinį karą) ji rėmė Amerikos jaunimo kongresą, kuriame daug atstovų turėjo komunistai, tačiau katalikiškoms jaunimo grupėms nebuvo atstovaujama.

Niujorko ir nacionalinė politika

1954 m. per Niujorko generalinio prokuroro rinkimus Karminas DeSapio dalyvavo kampanijoje prieš Eleonoros sūnų Frankliną D. Ruzveltą jaunesnįjį. Franklinas (jaunesnysis) pralaimėjo. Eleonora laikė DeSapio atsakingu už sūnaus pralaimėjimą. Likusį šeštąjį dešimtmetį ji bjaurėjosi DeSapio politiniu elgesiu. Jai kartu su senais draugais, tokiais kaip Herbertas Lehmanas ir Tomas Finletteris, 1961 m. pavyko pašalinti DeSapio iš valdžios.

Eleonora Ruzvelt buvo artima Adlai Stivensono draugė. Ji rėmė jo kandidatūras 1952 ir 1956 m. prezidento rinkimuose. Ji dar kartą parėmė A. Stivensoną 1960 m., tačiau prezidento nominaciją gavo Džonas F. Kenedis.

1964 m. Eleonora Ruzvelt padėjo įkurti 2800 akrų ploto Ruzvelto Kampobelo tarptautinį parką Kampobelo saloje, Naujajame Brunsvike. Tai įvyko po to, kai Kanados ir JAV vyriausybėms buvo padovanota Ruzvelto vasaros sodyba.

Eleonoros kalba JT 1947 m.

Šeimos reikalai

Močiutė

Sara Delano Ruzvelt buvo jos uošvė. Dar prieš ištekėdama už FDR Eleonora neturėjo gerų santykių su Sara Delano. Biografai ir istorikai iki šiol tebediskutuoja šiuo klausimu ir jų sudėtingų santykių priežastis. Tačiau pirmaisiais santuokos metais Eleonora vertino savo uošvės pasiūlymus, kol pati įgijo pasitikėjimo namų ūkio klausimais.

Galbūt Sara norėjo, kad jos sūnui FDR būtų labai sėkminga visuose gyvenimo reikaluose, įskaitant santuoką. Ji visuomet rodė savo meilę FDR ir jį taip lepino, kad jį išlepino. Ji net FDR ir Eleonoros vaikams dovanojo brangių dovanų. Kartais Eleonorai kildavo problemų, susijusių su tokiomis brangiomis uošvės dovanomis.

Oyster Bay Roosevelts

Eleonora visada džiaugėsi savo dėdės Teodoro Ruzvelto, pagrindinės Oyster Bay Ruzveltų giminės figūros, palankumu. Tačiau ji nesutarė su savo pussesere Alice Roosevelt. Alisa buvo Teodoro Ruzvelto duktė. Dėdė Teodoras manė, kad Eleonoros elgesys yra atsakingesnis, socialiai priimtinesnis ir labiau bendradarbiaujantis nei jo paties dukters Alisos. Alice buvo graži ir labai fotogeniška, tačiau maištinga asmenybė. Kartais Teodoras Ruzveltas jai sakydavo: "Kodėl tu negali būti panašesnė į "pusseserę Eleonorą"? Šie išgyvenimai visam gyvenimui padėjo pamatus nelaimingiems dviejų aukšto rango pusseserių santykiams.

Kylant FDR politinei karjerai, Eleonoros ir Oyster Bay Ruzveltų santykiai pablogėjo. Buvo "pusseserės Alisos" komentarų, pavyzdžiui, ji apibūdino FDR kaip "du trečdalius grybšnio ir vieną trečdalį Eleonoros". Tačiau 1933 m. FDR prezidento inauguracijos iškilmėse kvietimai atiteko Alice, kad ji dalyvautų kartu su savo broliais Kermitu Ruzveltu ir Arčibaldu Ruzveltu, su kuriais Eleonora buvo artima.

Eleonora 1933 m.

Mirtis

1961 m. visi jos autobiografijos tomai buvo sudėti į knygą "Eleonoros Ruzvelt autobiografija" (The Autobiography of Eleanor Roosevelt). Tačiau ji bus išspausdinta maždaug po 45 metų.

Eleonora Ruzvelt pergyveno savo vyrą beveik 20 metų. Nuo 1919 m. ji sirgo kaulų čiulpų tuberkulioze. Ji kartkartėmis atsinaujindavo.

Ji mirė 1962 m. lapkričio 7 d. vakare savo bute Manhatane, Niujorke, nuo tuberkuliozės. Mirties metu jai buvo 78 metai. Ji palaidota šalia savo vyro Franklino D. Ruzvelto Hyde parke, Niujorke. Žmonėms ji taip patiko, kad tuo metu išleistoje atminimo karikatūroje buvo tiesiog pavaizduoti du angelai, žvelgiantys žemyn į debesyse atsiveriančią angą, su užrašu "Ji čia", nes įžangos nereikėjo ir žmonės galėjo suprasti, kad "ji" reiškia Eleonorą Ruzvelt.

Eleonora Ruzvelt visą gyvenimą buvo ištikima Teodorui Ruzveltui ("dėdei Tedui"). Tarp jos daiktų buvo ir Teodoro Ruzvelto asociacijos nario kortelė.

1968 m. ji gavo Jungtinių Tautų premiją žmogaus teisių srityje. Po jos mirties nesėkmingai siekta jai skirti Nobelio taikos premiją.

Eleonora vėlesniais metais

Susiję puslapiai

• Franklinas Delano Ruzveltas
• Eliotas Ruzveltas I
• Anna Hall Roosevelt
• Salė "Roosevelt
• Teodoras Ruzveltas
• Molly Yard
• Lucy Page Mercer Rutherfurd