George'as Sorosas (/ˈsɔːroʊs/ arba /ˈsɔːrəs/; vengrų kalba Soros György; gimė 1930 m. rugpjūčio 12 d. kaip Schwartz György) – vengrų kilmės amerikiečių verslo magnatas, investuotojas ir filantropas. Jis yra bendrovės "Soros Fund Management" įkūrėjas ir ilgus metus – pirmininkas. Dėl 1992 m. Didžiosios Britanijos valiutos krizės (vadinamos „juoduoju trečiadieniu“) jis pelnė didelį investicinį pelną ir dažnai vadinamas „Žmogumi, kuris sugriovė Anglijos banką“, nes tuo laikotarpiu jo sandoriai atnešė apie 1 mlrd. JAV dolerių pelno.

Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas

George'as Sorosas gimė žydų šeimoje Budapešte ir vaikystę praleido Antrojo pasaulinio karo metais – šeima išgyveno nacių okupaciją, paslėpdama savo tapatybę. Po karo Sorosas 1947 m. emigravo į Jungtinę Karalystę, kur studijavo Londono ekonomikos ir politinių mokslų mokykloje (LSE). Ten jis susipažino su filosofu Karlu Popperiu, kurio idėjos apie atvirą visuomenę vėliau stipriai paveikė jo filantropinę veiklą.

Karjera ir investicijos

Sorosas pradėjo karjerą finansų rinkose 1950–1960 m., vėliau persikėlė į Jungtines Valstijas, kur dirbo investicinių fondų sektoriuje. Jis įkūrė ir valdė keletą fondų, iš kurių garsiausias buvo Quantum Fund, pelnęs išskirtinius grąžos rodiklius. Soroso investavimo strategija dažnai grindžiama rinkos disbalanso ir spekuliacijos įvertinimu – jis nebijodavo rizikuoti didelėmis pozicijomis, kai manydavo, kad valiutos ar kiti aktyvai yra pervertinti arba nevertinami.

1992 m. Jungtinės Karalystės valiutos krizės metu Sorosas ir jo fondo pozicijos prieštaravo svarui, todėl vėliau jam buvo priskirta didelė dalis atsakomybės už spaudimą, priverstą Anglijos banką pakoreguoti kursų politiką. Nors šis epizodas tapo labiausiai viešai žinomu jo investuotojo įvaizdžiu, Sorosas daug kartų pabrėžė, kad jo sandoriai buvo legali ir rinkos dalis.

Filantropija ir atvirų visuomenių rėmimas

Per pastaruosius kelis dešimtmečius Sorosas nukreipė didžiąją dalį savo lėšų į filantropiją. Jis įkūrė ir finansuoja Open Society Foundations (Atviros visuomenės fondai), kurie remia demokratijos, žmogaus teisių, švietimo, viešųjų sveikatos ir žiniasklaidos laisvės projektus visame pasaulyje. Ypač po 1989–1991 m. Sovietų bloko žlugimo Soroso fondai aktyviai rėmė pilietinės visuomenės ir nepriklausomų institucijų kūrimą buvusiose socialistinėse šalyse.

Sorosas taip pat skyrė lėšų universitetams, stipendijoms, teisės reformai, kovai su korupcija ir pagalbai pabėgėliams bei migrantams. Jo paramos programos dažnai orientuotos į mažumas, pažeidžiamas grupes ir skaidrumo stiprinimą viešojoje administracijoje.

Ginčai ir kritika

Nors daugelis vertina Soroso dosnumą ir paramą pilietinei visuomenei, jis taip pat nuolat sulaukia kritikos. Autokratinių režimų atstovai ir dešinieji politikai kaltina jį kišimusi į vidaus politiką per finansinę paramą nevyriausybinėms organizacijoms ir politinėms iniciatyvoms. Prieš jį vykdomos propagandos kampanijos ir konspiraciniai naratyvai neretai turi antisemitinių atspalvių, kuriuos Sorosas ir jo rėmėjai griežtai atmeta.

Be to, dėl didelių jo sandorių ir politinės veiklos Sorosas tapo įrankiu politinėse diskusijose apie užsienio finansavimą, rinkimų įtaką ir filantropijos ribas. Nors buvo inicijuota įvairių tyrimų ir diskusijų, dauguma rimtų institucinių tyrimų nepatvirtino įrodymų apie neteisėtą jo veiklą politikos srityje.

Asmeninis gyvenimas ir palikimas

Sorosas gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą, dažnai dalyvavo diskusijose apie kapitalizmą, atvirą visuomenę ir ekonominę politiką. Jis yra dažnas viešų paskaitų, straipsnių ir interviu autorius, aiškinantis savo filosofiją ir požiūrį į valdžią bei rinkas. Dėl savo ilgos ir intensyvios veiklos finansų bei filantropijos srityse jis laikomas vienu įtakingiausių XX–XXI a. finansų ir pilietinės visuomenės rėmėjų.

Nors jo asmenybė ir veikla kelia prieštaringas nuomones, neabejotina, kad George'as Sorosas padarė didelę įtaką tiek tarptautinėms finansų rinkoms, tiek civilinės visuomenės vystymuisi daugelyje pasaulio regionų.