Blondinė (šviesiaplaukiai): apibrėžimas, kilmė ir paplitimas
Sužinokite, kas yra blondinė: genetika, albinizmas, plaukų šviesinimas ir šviesiaplaukių paplitimas Europoje bei pasaulyje.
Šviesiaplaukis – tai žmogus, turintis šviesius plaukus. Angliškai dažnai vartojamos formos blond / blonde, o pagal Merriam‑Webster‘į lietuviškai gali būti rašoma kaip blondinas (vyriška giminė) arba blondinė (moteriška giminė). Biologiškai šviesiaplaukystė reiškia, kad plaukuose yra mažiau pigmento (melanino) nei tamsiaplaukių: dažniausiai sumažėjęs eumelanino kiekis lemia šviesesnį atspalvį. Dalis žmonių yra natūralūs šviesiaplaukiai dėl paveldimų genų. Kartais labai mažas pigmento kiekis susijęs su albinizmu, o plaukų šviesinimas gali būti pasiektas ir kosmetinėmis priemonėmis ar cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, balikliu (vandenilio peroksido pagrindu veikiančiais produktais).
Genetika ir biologija
Plaukų spalvą lemia melanino tipas ir kiekis: eumelaninas (tamsus pigmentas) ir feomelaninas (raudonai geltonas pigmentas). Šviesiaplaukiai turi mažiau eumelanino ir skirtingą pigmentų santykį. Plaukų spalvą lemia daug genų; tyrimai sieja žemą pigmento kiekį su alelėmis regionuose SLC24A4, SLC45A2, TYR, OCA2 bei KITLG ir kitais genetiniais žymenimis. Reikėtų pažymėti, kad šviesiaplaukystė gali kilti skirtingomis genetinėmis mutacijomis skirtingose populiacijose: pavyzdžiui, Melanezijoje (Salomonų salose) šviesūs plaukai dažniau siejami su specifine TYRP1 geno variacija, kuri skiriasi nuo tų, kurios dominuoja Europos populiacijose.
Taip pat svarbu žinoti, kad plaukų spalva gali keistis per gyvenimą: daug vaikų gimsta šviesiaplaukiai, bet suaugant dėl padidėjusio melanino sintezės plaukai tamsėja. Albinizmo atveju pigmento trūkumas gali lemti itin šviesius (ar net beveik baltus) plaukus ir kitus su pigmentacija susijusius požymius; tai turi genetinę priežastį ir skirtingus klinikinius aspektus.
Aplinkos veiksniai ir cheminės procedūros
Plaukų spalvą gali pakeisti ir aplinka: ilgalaikis saulės spindulių poveikis išblukina melaniną, todėl plaukai gali natūraliai šviesėti vasarą. Kosmetikoje dažniausiai naudojamas vandenilio peroksidas bei šarminės medžiagos plaukų žiedu sulaužo pigmentą ir taip nušviesina plaukų atspalvį. Tokių procedūrų poveikis priklauso nuo pradinės plaukų spalvos, jų struktūros ir naudojamų priemonių stiprumo, todėl gali reikėti kelių kartų arba papildomos tonavimo priežiūros, kad būtų pasiektas norimas atspalvis.
Kilmė ir paplitimas
Dauguma pasaulio gyventojų nėra natūralūs blondinai. Natūralūs šviesiaplaukiai dažniausiai siejami su europietiškos kilmės populiacijomis, tačiau skirtingose srities bendruomenėse šviesūs plaukai gali turėti skirtingas genetines priežastis (kaip minėta anksčiau). Kai kurios atskiros grupės, pavyzdžiui, tam tikri Australijos aborigenai bei Melanezijos gyventojai, turi specifines genų variacijas, dėl kurių jų plaukai gali būti šviesesni.
Natūralūs blondinai ypač paplitę aplink Baltijos jūrą ir Šiaurės Europoje. Daugiausia natūraliai šviesiaplaukių pastebima Šiaurės šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje ir Suomijoje. Reikšmingas šviesiaplaukių skaičius yra ir Airijoje, Škotijoje. Taip pat daug natūralių blondinių yra Anglijoje, Baltijos šalyse bei kai kuriose slavų šalyse (ypač Lenkijoje), šiaurės vakarinėje Rusijos dalyje ir tarp europiečių kilmės bendruomenių, gyvenančių Kazachstane nuo Sovietų Sąjungos laikų. Naturalūs blondiniai taip pat dažni Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Argentinoje, Čilėje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.
Remiantis genetiniais tyrimais, šviesiaplaukystės paveldimumas yra susijęs su įvairiomis mitochondrinės (mtDNA) ir Y chromosomos linijomis tarp skirtingų populiacijų, įskaitant kai kurias grupes, kurios istoriškai gyveno Europos regione ar aplink jį, taip pat tarp austrų ir kitų genofondų.
Atspalviai, įvairovė ir kultūrinė reikšmė
Blondinės nėra vienodos: nuo labai šviesių (platininių) iki „dirty blonde“ (tamsesni, rusvi atspalviai), „strawberry blonde“ (rausvi‑auksiniai) — atspalviai ir pigmentacijos laipsnis labai skiriasi. Kultūriškai šviesiaplaukystė turi įvairias asociacijas ir stereotipus, kurie skiriasi pagal šalį ir epochą; mados, žiniasklaida ir popkultūra taip pat formuoja šių stereotipų matmenis.
Santrauka:
- Priežastis: mažesnis melanino kiekis arba specifinės genetinės variacijos; kai kuriais atvejais albinizmas.
- Genetika: daug genų daro įtaką; skirtingose populiacijose šviesiaplaukystė gali kilti skirtingomis mutacijomis.
- Aplinkos poveikis: saulė gali natūraliai išblukinti plaukus; cheminės medžiagos (pvz., balinimas) leidžia pakeisti spalvą kosmetiškai.
- Paplitimas: dažniausia Šiaurės ir Baltijos regionuose, bet šviesiaplaukiai sutinkami ir daugelyje kitų pasaulio vietų dėl migracijų ir genetinės įvairovės.
Šviesiaplaukiai vaikai
Antropologo Peterio Frosto šviesiaplaukių žemėlapis. Šviesiausiai geltonoje zonoje šviesūs plaukai yra labiausiai paplitę (80 proc. ir daugiau vietinių gyventojų). Kuo tamsesnė spalva, tuo mažiau šviesiaplaukių. Tamsiausioje zonoje vietinių šviesiaplaukių beveik nėra.
Klausimai ir atsakymai
K: Ką reiškia rašyba "blondinė"?
A: Rašyba "blondinė" reiškia moterį, turinčią šviesius plaukus.
K: Kaip žmonės gali tapti blondinais?
A: Žmonės gali tapti šviesiaplaukiais dėl genetikos, albinizmo arba naudodami chemines medžiagas, pavyzdžiui, baliklį, kad plaukai taptų šviesesni.
K: Kur dažniausiai pasitaiko natūralių blondinių?
A.: Natūralūs blondinai labiausiai paplitę aplink Baltijos jūrą ir Skandinavijoje, taip pat Airijoje, Škotijoje, Anglijoje, Baltijos šalyse, slavų šalyse (ypač Lenkijoje), Rusijos šiaurės vakarinėje dalyje ir tarp europietiškos kilmės žmonių, gyvenančių Kazachstane nuo Sovietų Sąjungos laikų. Jie taip pat paplitę Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Argentinoje, Čilėje, Nyderlanduose ir Vokietijoje.
Klausimas: Ar šviesiaplaukių bruožai yra genetiniai?
Atsakymas: Taip - kai kurie žmonės yra šviesiaplaukiai, nes jų plaukuose yra mažiau pigmento nei tamsiaplaukių, ir tai dažniausiai lemia šviesiaplaukių protėvių genetika. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai tai nėra genetinis požymis - tai vadinama albinizmu.
Klausimas: Ar aplinkos veiksniai gali lemti, kad žmogus yra šviesiaplaukis?
Atsakymas: Taip - saulės spindulių poveikis gali lemti šviesią plaukų spalvą.
K.: Ar natūralios blondinės dažniau pasitaiko tarp tam tikrų etninių grupių atstovų?
Atsakymas: Taip - natūralūs šviesiaplaukiai dažniau pasitaiko tarp europietiškos kilmės žmonių, taip pat tarp kai kurių Australijos aborigenų, kurie turi kitokį geną, dėl kurio yra šviesiaplaukiai.
K: Ar Merriam-Websterio žodynas pripažįsta abi žodžio "blond/e" rašybas?
A: Taip - Merriam-Websterio žodynas pripažįsta abi "blond/e" rašybas.
Ieškoti