Šviesiaplaukis – tai žmogus, turintis šviesius plaukus. Angliškai dažnai vartojamos formos blond / blonde, o pagal Merriam‑Webster‘į lietuviškai gali būti rašoma kaip blondinas (vyriška giminė) arba blondinė (moteriška giminė). Biologiškai šviesiaplaukystė reiškia, kad plaukuose yra mažiau pigmento (melanino) nei tamsiaplaukių: dažniausiai sumažėjęs eumelanino kiekis lemia šviesesnį atspalvį. Dalis žmonių yra natūralūs šviesiaplaukiai dėl paveldimų genų. Kartais labai mažas pigmento kiekis susijęs su albinizmu, o plaukų šviesinimas gali būti pasiektas ir kosmetinėmis priemonėmis ar cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, balikliu (vandenilio peroksido pagrindu veikiančiais produktais).

Genetika ir biologija

Plaukų spalvą lemia melanino tipas ir kiekis: eumelaninas (tamsus pigmentas) ir feomelaninas (raudonai geltonas pigmentas). Šviesiaplaukiai turi mažiau eumelanino ir skirtingą pigmentų santykį. Plaukų spalvą lemia daug genų; tyrimai sieja žemą pigmento kiekį su alelėmis regionuose SLC24A4, SLC45A2, TYR, OCA2 bei KITLG ir kitais genetiniais žymenimis. Reikėtų pažymėti, kad šviesiaplaukystė gali kilti skirtingomis genetinėmis mutacijomis skirtingose populiacijose: pavyzdžiui, Melanezijoje (Salomonų salose) šviesūs plaukai dažniau siejami su specifine TYRP1 geno variacija, kuri skiriasi nuo tų, kurios dominuoja Europos populiacijose.

Taip pat svarbu žinoti, kad plaukų spalva gali keistis per gyvenimą: daug vaikų gimsta šviesiaplaukiai, bet suaugant dėl padidėjusio melanino sintezės plaukai tamsėja. Albinizmo atveju pigmento trūkumas gali lemti itin šviesius (ar net beveik baltus) plaukus ir kitus su pigmentacija susijusius požymius; tai turi genetinę priežastį ir skirtingus klinikinius aspektus.

Aplinkos veiksniai ir cheminės procedūros

Plaukų spalvą gali pakeisti ir aplinka: ilgalaikis saulės spindulių poveikis išblukina melaniną, todėl plaukai gali natūraliai šviesėti vasarą. Kosmetikoje dažniausiai naudojamas vandenilio peroksidas bei šarminės medžiagos plaukų žiedu sulaužo pigmentą ir taip nušviesina plaukų atspalvį. Tokių procedūrų poveikis priklauso nuo pradinės plaukų spalvos, jų struktūros ir naudojamų priemonių stiprumo, todėl gali reikėti kelių kartų arba papildomos tonavimo priežiūros, kad būtų pasiektas norimas atspalvis.

Kilmė ir paplitimas

Dauguma pasaulio gyventojų nėra natūralūs blondinai. Natūralūs šviesiaplaukiai dažniausiai siejami su europietiškos kilmės populiacijomis, tačiau skirtingose srities bendruomenėse šviesūs plaukai gali turėti skirtingas genetines priežastis (kaip minėta anksčiau). Kai kurios atskiros grupės, pavyzdžiui, tam tikri Australijos aborigenai bei Melanezijos gyventojai, turi specifines genų variacijas, dėl kurių jų plaukai gali būti šviesesni.

Natūralūs blondinai ypač paplitę aplink Baltijos jūrą ir Šiaurės Europoje. Daugiausia natūraliai šviesiaplaukių pastebima Šiaurės šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje ir Suomijoje. Reikšmingas šviesiaplaukių skaičius yra ir Airijoje, Škotijoje. Taip pat daug natūralių blondinių yra Anglijoje, Baltijos šalyse bei kai kuriose slavų šalyse (ypač Lenkijoje), šiaurės vakarinėje Rusijos dalyje ir tarp europiečių kilmės bendruomenių, gyvenančių Kazachstane nuo Sovietų Sąjungos laikų. Naturalūs blondiniai taip pat dažni Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Argentinoje, Čilėje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.

Remiantis genetiniais tyrimais, šviesiaplaukystės paveldimumas yra susijęs su įvairiomis mitochondrinės (mtDNA) ir Y chromosomos linijomis tarp skirtingų populiacijų, įskaitant kai kurias grupes, kurios istoriškai gyveno Europos regione ar aplink jį, taip pat tarp austrų ir kitų genofondų.

Atspalviai, įvairovė ir kultūrinė reikšmė

Blondinės nėra vienodos: nuo labai šviesių (platininių) iki „dirty blonde“ (tamsesni, rusvi atspalviai), „strawberry blonde“ (rausvi‑auksiniai) — atspalviai ir pigmentacijos laipsnis labai skiriasi. Kultūriškai šviesiaplaukystė turi įvairias asociacijas ir stereotipus, kurie skiriasi pagal šalį ir epochą; mados, žiniasklaida ir popkultūra taip pat formuoja šių stereotipų matmenis.

Santrauka:

  • Priežastis: mažesnis melanino kiekis arba specifinės genetinės variacijos; kai kuriais atvejais albinizmas.
  • Genetika: daug genų daro įtaką; skirtingose populiacijose šviesiaplaukystė gali kilti skirtingomis mutacijomis.
  • Aplinkos poveikis: saulė gali natūraliai išblukinti plaukus; cheminės medžiagos (pvz., balinimas) leidžia pakeisti spalvą kosmetiškai.
  • Paplitimas: dažniausia Šiaurės ir Baltijos regionuose, bet šviesiaplaukiai sutinkami ir daugelyje kitų pasaulio vietų dėl migracijų ir genetinės įvairovės.