Afrikatos – tai tam tikri sąskambiai, sudaryti iš sustojimo (priebalsio uždarymo) ir iškart po jo sekančio trūkčiojančio oro srauto (frikatyvo). Paprastai afrikata elgiasi kaip vienas garsas (fonema), nors akustiškai ją galima išskaidyti į dvi fazes: plozijos (stop) ir frikacijos (fricative). Tokiu principu tariami, pavyzdžiui, anglų kalbos garsai: raidžių kombinacija "ch" duoda /t͡ʃ/ (IPA žymima ir su rišamuoju brūkšneliu arba be jo), o "j" garsas – /d͡ʒ/. Iš praktinių pavyzdžių: "church" turi /t͡ʃ/, o "judge" – /d͡ʒ/. Afri katos gali būti balsinės (voiced) arba nebalsinės (voiceless); anglų kalboje tai atitinkamai /d͡ʒ/ (garsas 'j') ir /t͡ʃ/ (garsas 'ch').

Mandarinų kinų kalboje afrikatos dažnai skiriamos ne pagal tarseno balsingumą, o pagal aspiraciją (kvėpavimą): kinų garsų sistema neturi foneminio balsingumo kontrasto afrikatose, tačiau turi aspiracijos kontrastą. Aspiracinės afrikatos (kvėpuojamos) yra /t͡ɕʰ/ (hanyu pinyin rašomos kaip "q", pavyzdžiui „qi“), /t͡sʰ/ ("c", pvz. „ci“) ir /ʈ͡ʂʰ/ ("ch", pvz. „chi“), o neaspiracinės (nekvėpuojamos) atitinkamai /t͡ɕ/ ('j', pvz. „ji“), /t͡s/ ('z', pvz. „zi“) ir /ʈ͡ʂ/ ('zh', pvz. „zhi“).

Klasifikacija ir tarimas

Afrikatos skirstomos pagal kelis požymius:

  • Artikulacijos vieta: alveolines (/t͡s/, /d͡z/), postalveolines arba alveolo‑palatales (/t͡ʃ/, /d͡ʒ/, /t͡ɕ/, /d͡ʑ/) ir retrofleksines (/ʈ͡ʂ/, /ɖ͡ʐ/) afrikatas.
  • Aspiracija: kai kuriuose kalbose (pvz., kinų) skiriama aspiracinė /t͡sʰ/ vs. neaspiracinė /t͡s/.
  • Balsingumas: kai kuriose kalbose egzistuoja balsinės ir nebalsinės poros (pvz., anglų /d͡ʒ/ vs. /t͡ʃ/).

Pavyzdžiai kitose kalbose

  • Anglų: /t͡ʃ/ (ch – "church"), /d͡ʒ/ (j – "judge").
  • Vokiečių: /t͡s/ kaip žodyje "Zeit" (raipsnio /ts/ garsas).
  • Lenkų: "cz" /t͡ʂ/ ir "dż" /d͡ʐ/.
  • Čekų: "č" /t͡ʃ/ ir "dž" /d͡ʒ/.
  • Rusų: "ц" /t͡s/.
  • Japonų: /t͡s/ kaip "tsu".

Ką svarbu žinoti apie tarimą

Afrikatos skiriasi nuo paprastų priebalsių junginių tuo, kad jos dažniausiai funkcionuoja kaip vienas fonemas ir turi suderintą plozijos bei frikacijos fazių seką. Akustiškai afrikatos pasižymi ilgesne ir sudėtingesne frikacijos faze nei vien tik plozė, o tą fazę girdime kaip tyrimą arba traškesį po sustojimo. IPA žymėjime dažnai naudojamas rišamasis ženklas (tie bar) /t͡ʃ/, bet praktikoje jį dažnai praleidžia ir rašo /tʃ/.

Pastabos dėl rašybos

Skirtingos abėcėlės ir transkripcijos sistemos atvaizduoja afrikatas įvairiais būdais: digrafais (pvz., "ch", "cz", "ts"), raidžių kombinacijomis arba specialiomis diakritikomis. Dėl regioninių skirtumų vienas ir tas pats fonemas gali būti realizuojamas truputį skirtingai akustinio tikslo prasme (pavyzdžiui, alveolo‑palatalinės vs. retrofleksinės realizacijos).