Karlas Ernstas Ritteris von Baeris, Edleris von Huthornas (rus: 1792 m. vasario 28 d. - 1876 m. lapkričio 28 d.) buvo Baltijos vokiečių kilmės mokslininkas, gimęs dabartinėje Estijoje, žymus gamtininkas ir tyrinėtojas. Rusijoje Baeras taip pat žinomas kaip Karlas Maksimovičius Baeras (rus. Карл Макси́мович Бэр).

Baeras buvo gamtininkas, biologas, geologas, meteorologas, geografas ir embriologijos pradininkas. Jis intensyviai tyrinėjo Europos Rusijos ir Skandinavijos gamtą, rinko ir sistemino gamtinius bei antropologinius duomenis. Baeras buvo Rusijos mokslų akademijos narys, vienas iš Rusijos geografų draugijos įkūrėjų ir pirmasis Rusijos entomologų draugijos prezidentas, todėl jis išsiskyrė kaip vienas žymiausių Baltijos vokiečių mokslininkų savo epochoje.

Pagrindiniai pasiekimai

  • Embriologija: Baeras laikomas lyginamosios embriologijos įkūrėju. Jo veikalas „Über Entwickelungsgeschichte der Thiere“ (1828) tapo kertiniu kūriniu, kuriame jis aiškiai aprašė embrionų vystymosi principus.
  • Baerio dėsniai: suformulavo kelis principus (vadinamuosius Baerio dėsnius), pabrėžiančius, kad bendrosios rūšies vystymosi savybės pasirodo anksčiau nei specifinės, embrionai aukštesnių rūšių primena embrionus kitų rūšių ankstyvose stadijose, ir embrionai neperžengia kitų rūšių suaugusių formų stadijų.
  • Digęsni atradimai: Baeras pirmasis aprašė ir identifikavo žinduolių kiaušinėlį (ovum), taip suteikdamas esminį impulsą suvokti gyvūnų dauginimosi mechanizmus ir ankstyvąją organogenezę.
  • Platus mokslinis interesas: be embriologijos, Baeras dirbo geologijos, meteorologijos, geografijos ir entomologijos srityse, rinko didelius kolekcijų rinkinius ir rengė gamtos žemėlapius bei aprašus.
  • Mokslinė veikla ir visuomeninė veikla: aktyviai dalyvavo mokslinių draugijų veikloje, prisidėjo prie Rusijos geografų draugijos kūrimo ir organizavimo, plėtė mokslines institucijas ir skleidė mokslą plačiajai visuomenei.

Paveldas ir reikšmė

Baero idėjos fundamentaliai pakeitė supratimą apie organizmų vystymąsi ir tapo kertiniu akmeniu modernios embriologijos bei lyginamosios morfologijos plėtrai. Jo darbai turėjo didelį poveikį tiek biologų teoriniams samprotavimams, tiek praktiniams tyrimų metodams. Daugelis vėlesnių biologinių teorijų ir evoliucinių diskusijų rėmėsi ar reagavo į Baero formuluotus principus.

Nors Baeras dirbo XIX a., jo mokslinė įtaka jaučiasi iki šiol: jo vardu pavadintos teorijos, jam skirti apdovanojimai ir atminimo ženklai įvairiose mokslo institucijose primena apie jo indėlį į gamtos mokslus.