Louis Jean Marie de Bourbon (1725 m. lapkričio 16 d. – 1793 m. kovo 4 d.) buvo Louis Alexandre de Bourbon ir Marie Victoire de Noailles sūnus, o taip pat Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV ir jo meilužės madam de Montespan anūkas. Nuo gimimo jis buvo žinomas kaip Pentevro kunigaikštis (duc de Penthièvre). Nors jo tėvas kilęs iš karaliaus nesantuokinio ryšio, šeima buvo legitimizuota ir jaunajam kunigaikščiui suteiktas aukštas rangas prie rūmų — jis buvo vertinamas kaip vienas iš aukščiausios kilmės asmenų Prancūzijos dvare.
Šeima ir paveldėjimas
Louis Jean Marie paveldėjo daugybę titulų ir milžinišką turtą, kurį susikaupė per kelias kartas. Dalis jo turto kilo iš tėvo palikimo, o reikšmingų nuosavybių šaltiniai apėmė ir ankstesnes didikų dvarų premijas bei testamentinius paskirstymus — tame tarpe ir nuosavybes, susijusias su La Grande Mademoiselle. Dėl šių didelių žemių ir pajamų Pentevro kunigaikštis buvo laikomas vienu iš turtingiausių žmonių Prancūzijoje savo laikais.
Santuoka ir palikuonys
Jis vedė princesę Marie Thérèse Félicité d'Este iš Modenos kilusios karališkos giminės; pora turėjo kelis vaikus, tačiau daugelis jų mirė vaikystėje — tai buvo dažna tragedija tais laikais. Išlikusi ir vėliau politinę svarbą turėjusi jų dukra buvo Louise Marie Adélaïde de Bourbon (1753–1821), kuri vėliau ištekėjo už Orleanų dvaro atstovo ir tapo Filipo Egalito (Philippe Égalité) našle.
Dosnumas ir visuomeninė veikla
Kunigaikštis Henas (Pentevro) įgijo reputaciją ne tik dėl turto, bet ir dėl didelio dosnumo. Jis dažnai remdavo vargšus, finansuodavo labdaros veiklą savo dvaruose ir miesteliuose, remdavo ligonines bei kitas pagalbos formas. Jo vardas ilgą laiką buvo siejamas su filantropinėmis iniciatyvomis ir parama silpniausiems — tai sustiprino jo populiarumą tarp paprastų žmonių.
Mirtis ir palikimas
Louis Jean Marie de Bourbon mirė 1793 m. kovo 4 d. Revoliucijos laikotarpiu jo šeimos turtai ir titulai patyrė permainas: dalis nuosavybių buvo konfiskuota ar perorganizuota, o politinė situacija smarkiai pakeitė tradicinių didikų vaidmenį Prancūzijoje. Vis dėlto jo palikimas — tiek materialus, tiek reputacinis — išliko ilgai. Henas taip pat buvo žinomas kaip žemės savininkas toje vietoje, kur vėliau stovėjo Dreux karališkoji koplyčia. Dreux tapo svarbia Orleanų šeimos palaidojimo vieta, o Pentevro kunigaikščio fragmentinis palikimas ten susijęs su vėlesnėmis šeimos tradicijomis.
Louis Jean Marie atminimas išlieka kaip vieno įtakingiausių ir dosniausių XVIII a. Prancūzijos didikų portretas: jis buvo kilmingos kilmės, turtingas, bet taip pat žinomas dėl pasirengimo remti vargstančiuosius ir rūpintis savo valdose gyvenančiais žmonėmis.
