Orleano kunigaikštis Filipas d'Orleanas (Louis Philippe Joseph; 1747 m. balandžio 13 d. – 1793 m. lapkričio 6 d.) buvo žymus Prancūzijos didikas iš Orleano giminės ir ilgą laiką laikytas kraujo princo. Kilęs iš Orleano rūmų, jis buvo gerai išsilavinęs, turėjo didelį turtą ir užėmė svarbią vietą Ankstyvosios revoliucijos politinėje scenoje.
Filipas aktyviai rėmė Prancūzijos revoliuciją ir pamažu pasisuko link liberalizmo bei konstitucinių permainų. Dėl savo simpatijų liaudžiai ir lygybės idėjoms jis priėmė vardą Philippe'o Egalité, viešai palaikė karališkųjų privilegijų mažinimą ir dalyvavo politinėse reformose, kurios nuvertė senąją tvarką. Jo sprendimai ir ryšiai su revoliucionieriais sukėlė tiek pagyrų, tiek įtarimų: nors jis buvo kilęs iš aukštuomenės, daugeliui atrodė, kad jis pasirinko naują, revoliucinį kelią.
Nors jo parama revoliucijai buvo reikšminga, Filipas nepajėgė išvengti politinių intrigų ir įtarimų dėl lojalumo. Nacionalinėje politinėje kovos chore jis netgi balsavo už kraštutinį sprendimą prieš karalių — tai dar labiau apsunkino jo padėtį tarp konservatyviųjų. Galiausiai jis buvo suimtas ir giljotinuotas — sušaudytas per teroro viešpatavimą, kai revoliucinė valdžia griežtai naikino visus įtartinus politinius priešininkus.
Asmeniniu lygmeniu Filipas turėjo platų šeimos tinklą: jo sūnus Liudvikas Filipas vėliau tapo Prancūzijos karaliumi po 1830 m. liepos revoliucijos, o šeimos istorija ir Filipas pats liko prieštaringa figūra — tiek kaip vienas iš aukštosios aristokratijos atstovų, tiek kaip žmogus, kuris pritardamas revoliucijai galiausiai tapo jos aukomis.
Filipo palikimas yra sudėtingas: vieni jį prisimena kaip reformatorių, pasisakiusį už lygybę ir pokyčius, kiti — kaip įtartiną aristokratą, kurio pasirinkimai neapsaugojo nei jo paties, nei tradicinės monarchijos. Nepaisant to, jo gyvenimas gerai iliustruoja XVIII a. pabaigos Prancūzijos politinių permainų dramą.