Murray Bookchinas: socialinės ekologijos pradininkas ir anarchistas

Murray Bookchinas — socialinės ekologijos pradininkas ir anarchistas: idėjos apie libertarinį municipalizmą, decentralizaciją, antikapitalizmą ir miesto ekologiją.

Murray Bookchinas (1921 m. sausio 14 d. – 2006 m. liepos 30 d.) buvo amerikiečių libertarinis socialistinis mąstytojas, politinis ir socialinis filosofas, lektorius ir rašytojas. Didžiąją gyvenimo dalį jis save vadino anarchistu, nors vėlesniais metais — ypač apie 1995 m. — jis pradėjo aiškiai skirtis nuo kai kurių anarchistinio judėjimo pozicijų ir savo viešąją tapatybę kartais formuluoti kitaip. Bookchinas tapo vienu iš socialinės ekologijos pradininkų, plėtojo idėjas, kuriose ekologinės problemos aiškinamos kaip socialinių hierarchijų ir galios santykių pasekmė. Jis parašė daugiau nei dešimtis knygų apie politiką, filosofiją, istoriją, miesto reikalus ir ekologiją, rengė paskaitas ir aktyviai dalyvavo viešojoje diskusijoje.

Pagrindinės idėjos

Bookchino tezių centras – kad ekologinės krizės šaknys yra socialinės: hierarchinės institucijos, autoritarinės valdžios formos, patriarchatas ir kapitalistinės nuostatos, kurios skatina eksploataciją tiek žmonių, tiek gamtos atžvilgiu. Iš to jis darė išvadą, kad ekologijos sprendimai turi būti politiniai ir demokratiniai, o ne vien techniniai ar spiritistiniai. Tai lėmė jo teorinį projektą, žinomą kaip socialinė ekologija.

Jis taip pat sukūrė ir skatino praktinę politinę programą, kurią pavadino libertariniu municipalizmu (libertarian municipalism). Ši idėja remiasi:

• tiesiogine demokratija „akis į akį“ – savivaldos susirinkimais ir piliečių tarybomis;
• konfederalinėmis formomis – miestų ir bendruomenių susivienijimu sprendžiant platesnius regioninius klausimus;
• decentralizacija ir savarankiškumu kaip būdais mažinti hierarchijas ir atkurti pilietinį dalyvavimą.

Rašyta ir kritika

Bookchinas kritikavo tiek kapitalizmą, tiek autoritarinius kairės variantus. Taip pat jis ryškiai kritikavo kai kurias „naujojo amžiaus“ ir „deep ecology“ tenden­cijas, kurias laiko depolitizuotomis, romantizuojančiomis gamtą arba net priešiškomis žmogaus emancipacijai. Jo polemikos su tokiais mąstytojais kaip Charlene Spretnak prisidėjo prie diskusijų ir, dalinai, prie Amerikos žaliųjų judėjimo susiskaldymo dešimtajame dešimtmetyje.

Politinis engagementas ir prieštaros

Bookchinas buvo principingas radikalus antikapitalistas ir nuolat ragino decentralizaciją bei savivaldą. Tačiau jis nevengė dialogo su ideologiškai tolimesniais veikėjais — kartais susitikdavo su libertarų mąstytoju Murray Rothbard'u, dalyvavo kai kuriuose Libertarų partijos (JAV) renginiuose ir 1976 m. parėmė jų prezidento kandidato Rogerio MacBride’o kampaniją. Šie žingsniai kėlė klausimų tarp jo sąjungininkų ir kritikų, bet taip pat atspindėjo jo polinkį į taktiką, kurioje ideologiniai skirtumai kartais buvo laikomi antraeiliais siekiant konkrečių politinių tikslų.

Įtaka ir paveldas

Bookchino įtaka buvo plati: jo idėjos paveikė Žaliųjų judėjimą, miestų aktyvistus, antikapitalistines ir tiesioginio veiksmo grupes (pvz., „Susigrąžinkime gatves“ / Reclaim the Streets) bei akademinę ekologinę mintį. Jis taip pat darė įtaką kurdų politiniam mąstymui – suimtas kurdų lyderis Abdullah Öcalanas domėjosi Bookchino idėjomis ir vėliau viešai pripažino jų įtaką, ypač pereinant nuo smurto prie platesnių politinių sprendimų ir savivaldos idėjų.

Svarbesni veikalai

• The Ecology of Freedom (1982) – apie ekologijos ir hierarchijos ryšį;
• Post-Scarcity Anarchism (1971) – idėjos apie technologijų, demokratijos ir libertarinio socializmo sąveiką;
• The Rise of Urbanization and the Decline of Citizenship – miesto politikos ir pilietiškumo klausimai;
• kiti straipsniai, eseistikos rinkiniai ir viešosios paskaitos, kuriose vystė socialinės ekologijos ir libertarinio municipalizmo praktikas.

Vertinimas

Murray Bookchinas paliko sudėtingą, kartais prieštaringą, bet reikšmingą paveldą. Jo analizės apie ekologiškumo ir socialinių struktūrų ryšį paskatino diskusijas tiek praktinėje aplinkosaugos politikoje, tiek teorinėje politologijoje. Dalis aktyvistų ir mokslininkų vertina jo siekį integruoti ekologiją su socialine emancipacija, tuo tarpu kiti kritikuoja jo vėlesnį atsiribojimą nuo klasikinių anarchizmo pozicijų ar tam tikrą polemikos toną. Nepaisant to, daugelis jo idėjų — decentralizacija, tiesioginė demokratija ir socialinės priežastys ekologijai — išlieka aktualios šiuolaikiniame politiniame ir ekologiniame diskurse.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo Murray Bookchin?

K: Kokio tipo visuomenei jis teikė pirmenybę?

K: Kokią įtaką jis padarė žaliųjų judėjimui?

K: Kaip jis prisidėjo prie Amerikos žaliųjų judėjimo susiskaldymo dešimtajame dešimtmetyje?

K: Ar jis kada nors dalyvavo Libertarų partijos suvažiavimuose?

K: Kaip jo mąstymas paveikė kurdų kovotoją Abdullah Öcalaną?

K: Kiek knygų parašė Murray Bookchinas?

Paieška pagal raidę