Peter Seamus Lorcan O'Toole (1932 m. rugpjūčio 2 d. - 2013 m. gruodžio 14 d.) - airių kino ir teatro aktorius. Jis buvo žinomas dėl savo sceninių vaidinimų, kurie dažniausiai buvo paremti Viljamo Šekspyro kūriniais.

O'Toole'as gimė 1932 m. rugpjūčio 2 d. Konnemaroje, Golvėjaus grafystėje, Airijos laisvojoje valstijoje.

O'Toole'o karjera truko beveik 60 metų. Jį išgarsino T. E. Lawrence'o vaidmuo filme "Arabijos Lorensas" (Lawrence of Arabia, 1962). Už šį vaidmenį jis gavo pirmąją "Oskaro" nominaciją. Dar septynias "Oskaro" nominacijas gavo už filmus "Beketas" (1964), "Liūtas žiemą" (1968), "Iki pasimatymo, pone Čipsai" (1969), "Valdančioji klasė" (1972), "Kaskadininkas" (1980), "Mano mėgstamiausi metai" (1982) ir "Venera" (2006). O'Toole'ui priklauso daugiausiai "Oskaro" apdovanojimų nominacijų pelniusių aktorių rekordas, tačiau jis jų nelaimėjo.

O'Toole'as pelnė keturis "Auksinius gaublius", BAFTA apdovanojimą ir "Emmy" apdovanojimą. 2003 m. jam taip pat buvo įteiktas garbingas Akademijos apdovanojimas.

O'Toole'as mirė 2013 m. gruodžio 14 d. Londone, Anglijoje, nuo skrandžio vėžio. Jam buvo 81 metai.

Ankstyvoji ir scenos karjera

Po gimimo ir vaikystės laikotarpio O'Toole pasirinko aktorystę kaip profesiją. Jis studijavo vaidybą ir įgijo klasikinio teatro patirtį, ilgai dirbo repertuariniuose teatruose ir dažnai grįždavo į sceną net ir po didžiųjų kino pasirodymų. Jo stiprybė buvo platus repertuaras — nuo Šekspyro klasikinių vaidmenų iki modernių dramos kūrinių — ir jis greitai tapo vertinamu scenos aktoriumi, kuriam būdavo patikimi sudėtingi, emotioniai apkrautų personažai.

Kino karjera ir vaidmenys

Filmuose O'Toole pasižymėjo savo charizma, stipriu balso tembru ir gebėjimu sukurti įsimintinus, daugiasluoksnius personažus. Po pertraukiančio pasirodymo filme "Arabijos Lorensas" jis tęsė darbą įvairiuose žanruose — nuo istorinių dramų iki satyrinių ir komedijų. Jo bendradarbiavimai su kitais žymiais aktoriais ir režisieriais leido sukurti daugybę kino klasikos pavyzdžių: jiems priklauso tokie filmai kaip "Beketas", "Liūtas žiemą", "Iki pasimatymo, pone Čipsai", "Valdančioji klasė", "Kaskadininkas", "Mano mėgstamiausi metai" ir "Venera". Daugelis šių vaidmenų jam atnešė kritinį pripažinimą ir tarptautinę šlovę.

Stilius, vaidybos ypatybės ir palikimas

Peter O'Toole buvo vertinamas už savo energingą, kartais pompastinį, bet visuomet įtaigų vaidybos stilių. Jis mokėjo suderinti didingą sceninę manierą su subtiliu vidiniu darbu, todėl jo personažai dažnai atrodė ir monumentalūs, ir žmogiškai pažeidžiami. Dėl šių savybių jis išliko kaip vienas iš ryškiausių XX a. aktorių, kuriuo įkvėpė daug jaunesnių talentų.

Apdovanojimai ir pripažinimas

Nors O'Toole'as niekada nelaimėjo konkurencinio "Oskaro" už vaidmenį, jo aštuonios nominacijos (įskaitant ir garbingą Akademijos apdovanojimą 2003 m.) liudija nuolatinį profesinį įvertinimą. Jis pelnė ir kitus svarbius apdovanojimus: "Auksinius gaublius", BAFTA ir "Emmy", taip pat sulaukė daugybės pagyrimų už indėlį tiek kine, tiek teatre.

Mirtis ir pagarbos

Jo mirtis 2013 m. sukėlė platų atgarsį kino ir teatro bendruomenėse visame pasaulyje. Buvo surengtos atminimo ceremonijos ir daugelis kolegų, kritikų bei žiūrovų prisiminė jo talento gelmę, sceninę magnetizmą ir ilgalaikį indėlį į meno pasaulį. O'Toole paliko didelį palikimą — daugybę išlikusių filmų ir įrašytų sceninių vaidinimų, kurie ir toliau rodomi ir analizuojami kaip XX a. aktorystės pavyzdžiai.