Pocahontas
Pocahontas (gimė apie 1595 m. - palaidota kovo 21 d. 1617) buvo Amerikos indėnė. Ji palaikė ryšius tarp Virdžinijos indėnų ir kolonistų, kurie 1607 m. prie Džeimso upės pastatė tvirtovę ir gyvenvietę Džeimstaune. Pasak legendos, ji išgelbėjo Džono Smito gyvybę, kai jos tėvas Powhatanas ketino jį nužudyti.
Per karą su indėnais ji buvo paimta į nelaisvę ir laikoma už išpirką. Ji buvo pakrikštyta Rebeka ir nelaisvėje tobulino anglų kalbos įgūdžius. 1614 m. ji ištekėjo už tabako plantatoriaus Džono Rolfo. Jiems gimė sūnus Tomas. 1616 m. šeima išvyko į Londoną. Pocahontas tapo įžymybe. Ji mirė Gravesende ir 1617 m. kovo 21 d. buvo palaidota Anglijoje.
Pocahontas (angliška graviūra, 1616 m.)
Gyvenimas
Gimimas ir ankstyvasis amžius
Pocahontas gimimo metai nežinomi, tačiau Camilla Townsend, knygos "Pocahontas and the Powhatan Dilemma" autorė, teigia, kad ji gimė apie 1597. Jos tėvas buvo Povhatanas, Virdžinijos genčių sąjungos vadas. Jos motina buvo visuomeniškai nereikšminga moteris. Pocahontas buvo pavadinta Amonute. Iki dešimties metų vaikas buvo pramintas Pocahontas, kas reiškia "žaisminga". Ji turėjo tik tėvams žinomą vardą. Jis galėjo būti Makoata.
Jos mergaitė buvo panaši į kitų aljanso narių mergaites. Ji rūpinosi broliais ir seserimis, gamino maistą, raugino odas, ieškojo uogų ir kitų valgomų produktų, prižiūrėjo kukurūzus, pupeles ir moliūgus savo žmonių soduose. Vakarais ji klausydavosi dainų ir pasakojimų apie dievus ir savo tautos praeitį. Sėdėdama su mergaitėmis prie laužo ji pynė virves iš pluoštų.
Johnas Smithas
Pocahontas buvo maždaug dešimties metų, kai 1607 m. balandį į Virdžiniją atvyko kolonistas kapitonas Džonas Smitas. Jis ir jo vyrai įkūrė gyvenvietę, pavadintą Džeimstaunu. 1607 m. gruodį Smitas pateko į indėnų būrio nelaisvę. Jis buvo nugabentas į Powhatano kaimą. Jam buvo surengta puota ir pokalbis su Powhatanu. Jis nesusitiko su Pocahontas.
Pokahonta susidraugavo su Smithu ir kolonistais. Ji dažnai lankydavosi gyvenvietėje. Kai kolonistai badavo, Pokahonta juos aprūpindavo maistu. Gyvenvietei augant, indėnai pajuto, kad jų žemėms iškilo grėsmė. Kilo konfliktų. 1609 m. pabaigoje Smitas grįžo į Angliją. Kolonistai pasakė indėnams, kad Smitas mirė. Pokahonta nustojo lankytis Džeimstaune. Vėliau ji sužinojo, kad jis gyvas Anglijoje.
Istorija apie tai, kad Pokahonta išgelbėjo Smitho gyvybę, uždėdama savo galvą ant jo galvos, kai jos tėvas ketino jį nužudyti, yra Smito 1616 m. išgalvota. Jis rašė: "... kai man grėsė egzekucija, ji [Pocahontas] rizikavo išmušti savo smegenis, kad išgelbėtų manąsias, ir ne tik tai, bet ir taip įtikino savo tėvą, kad buvau nuvežtas į Džeimstauną." Pocahontas ir Smitho romanas taip pat yra mito kūrėjų išgalvotas ankstyvojo amžiaus pradžioje.
Užfiksuoti
Plečiantis Džeimstaunui ir statant gyvenvietes palei Džeimsą, kilo konfliktų tarp indėnų ir anglų. 1613 m. balandį kapitonas Samuelis Argalas sužinojo, kad Pocahontas lankosi kaime prie Potomako upės. Jis įviliojo ją į savo laivą ir paėmė į nelaisvę. Argalas pareikalavo paleisti Powhatano belaisvius ir grąžinti ginklus bei įrankius.
Powhatanas nesiėmė jokių veiksmų. Pocahontas buvo nelaisvėje apie metus. Per tą laiką ji patobulino anglų kalbos įgūdžius. Ji priėmė krikščionybę ir gyvenimo būdą. Kai jos tėvas paleido belaisvius ir grąžino kai kuriuos įrankius, Pocahontas papriekaištavo jam, kad kirvius ir šaunamuosius ginklus vertino labiau nei savo dukrą. Ji pasakė savo žmonėms, kad mieliau liks su anglais.
Santuoka su Johnu Rolfe'u
Helen Rountree rašo, kad Pocahontas mėnesinės prasidėjo maždaug 1610 m. Tada ji ištekėjo už kario ir paprasto gyventojo Kocoumo. Nežinoma, kur pora gyveno ir ar turėjo vaikų. Ši santuoka nutrūko pagal paprotį, kai 1613 m. ji pateko į anglų nelaisvę.
Pokahonta susipažino su 28 metų kolonistu Džonu Rolfu, kai buvo nelaisvėje Henrike. Rolfas buvo našlys ir sėkmingas tabako plantatorius. Jis buvo švelnus ir pamaldus žmogus. Jis parašė laišką gubernatoriui, prašydamas leidimo vesti Pokahonta. Jis išreiškė savo meilę jai ir tikėjimą, kad išgelbės jos sielą. Jis patikino gubernatorių, kad jį "skatina ne meilės (patrauklumo) troškimas, bet šios plantacijos gerovė, mūsų šalies garbė, Dievo šlovė, mano išganymas".
1614 m. balandžio pradžioje Pokahonta pasiskelbė esanti krikščionė. Ji buvo pakrikštyta. Jos vardas buvo Rebeka. Pokahonta ir Rolfas susituokė 1614 m. balandžio 5 d. Džeimstauno arba Henriko bažnyčioje. Pora gyveno Rolfo plantacijoje Kiaulės saloje. Ši plantacija buvo kitapus Džeimso upės nuo Džeimstauno. Jie susilaukė vieno vaiko - Tomo Rolfo. Jo gimimo data ir gimimo vieta nėra žinoma. Jis galėjo gimti Amerikoje arba Anglijoje. Ši santuoka ilgiems metams sukūrė taiką tarp kolonistų ir Powhatano genčių konfederacijos.
Kelionė į Angliją
Anglai norėjo skatinti investicijas į koloniją. 1616 m. Pocahontas su keliais indėnais buvo išvežta į Angliją. Ji buvo sutramdyto Naujojo pasaulio laukinio ir sėkmingos gyvenvietės simbolis. Džonas Smitas Londone su Pokahonta nesusitiko, tačiau jis ragino karalienę Aną elgtis su ja pagarbiai, kaip su svečiu. Jis užsiminė, kad jei su ja bus elgiamasi, ji gali atstumti krikščionybę. Be to, Anglija gali prarasti galimybę jos dėka įgyti karalystę. Tuomet Pocahontas buvo vaišinama renginiuose, baliuose ir linksmybėse bei gerai nusiteikusių damų draugijoje.
Londono vyskupas ją vaišino su didesne prabanga nei kitoms damoms. Nors Pocahontas nebuvo princesė, visuomenei ji buvo pristatoma kaip princesė. Daugelis anglų tuo metu pripažino, kad Powhatanas yra imperijos valdovas, todėl jo dukrai suteikė, jų manymu, statusą. Dvasininkas Samuelis Purchasas prisiminė susitikimą su Pocahontas Londone. Jis rašė, kad savo išvaizda ji darė įspūdį visiems sutiktiems žmonėms.
Mirtis
1617 m. kovą Rolfai įlipo į laivą, plaukusį į Virdžiniją. Pokahonta susirgo. Laivui artėjant prie Gravesendo, buvo akivaizdu, kad ji miršta. Ji buvo nuvežta į užeigą krante ir 1617 m. kovo 21 d. mirė. Tą pačią dieną jos laidotuvės įvyko Švento Jurgio bažnyčioje, Gravesende. Rolfas išplaukė į Virdžiniją. Jo dvejų metų sūnus Tomas sirgo. Rolfas manė, kad berniukas neišgyvens kelionės. Jis paliko berniuką serui Lewisui Stukely, Plimuto (Anglija) pareigūnui. Tomą pasiėmė Rolfo brolis Henris. Berniukas daugiau niekada nematė savo tėvo. Pokahonta buvo palaidota po Švento Jurgio bažnyčios šventoriumi. 1727 m. bažnyčia sudegė. Pocahontas kaulai buvo perlaidoti bažnyčios šventoriuje esančiame kape. XX a. trečiajame dešimtmetyje bandymai identifikuoti Pocahontas kaulus buvo nesėkmingi.
Johnas Smithas
Pocahontas pagrobimas (1619 m., Johann Theodor de Bry)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Pocahontas?
A: Pokahonta buvo indėnė, palaikiusi ryšius tarp Virdžinijos indėnų ir kolonistų, 1607 m. prie Džeimso upės pastačiusių tvirtovę ir gyvenvietę, pavadintą Džeimstaunu.
K: Kokia legenda siejama su Pocahontas ir Džonu Smithu?
A: Legenda pasakoja, kad ji išgelbėjo Džono Smito gyvybę, kai jos tėvas Powhatanas ketino jį nužudyti.
K: Kas nutiko Pokahontajai per karą su indėnais?
A: Per karą su indėnais ji pateko į nelaisvę ir buvo laikoma dėl išpirkos.
K: Koks buvo Pocahontas angliškas vardas?
A: Ji buvo pakrikštyta Rebeka ir nelaisvėje tobulino anglų kalbos įgūdžius.
K: Už ko ištekėjo Pokahonta ir koks įvykis įvyko 1616 m.?
A: 1614 m. ji ištekėjo už tabako plantatoriaus Džono Rolfo, o 1616 m. šeima išvyko į Londoną.
K: Kaip Pokahonta tapo Londono įžymybe?
A: Pocahontas tapo įžymybe, kai su vyru ir sūnumi atvyko į Londoną.
K: Kada ir kur Pocahontas mirė?
A: Pocahontas mirė Gravesende ir buvo palaidota Anglijoje 1617 m. kovo 21 d.
