Pocahontas (gimė apie 1595 m. – palaidota kovo 21 d. 1617) buvo Amerikos indėnė, kilusi iš galingos Powhatanų konfederacijos Virdžinijoje. Jos tikrasis vardas buvo Matoaka; „Pocahontas“ greičiausiai buvo pravardė, reiškianti „žaisminga“ arba „maža žaisliukė“. Ji užima svarbią vietą Amerikanų kolonijinės istorijos pasakojimuose dėl ryšių, kuriuos užmezgė tarp vietinių genčių ir anglų kolonistų.

Ankstyvieji metai ir pirmasis kontaktas su kolonistais

Pirmieji kontakto su anglų kolonistais epizodai įvyko 1607 m., kai prie Džeimso upės įsikūrė kolonistai ir pastatė gyvenvietę Džeimstaune. Tuo metu Pocahontas buvo jauna – manoma, kad jai buvo apie 10–12 metų. Ji palaikė ryšius su kolonistais ir jų vadovais bei dažnai pasirodydavo prie gyvenvietės; tradicijoje būtina išryškinti ir kultūrinius mainus tarp vietinių bendruomenių ir naujakurių.

Legenda apie Džono Smitą ir istorikų interpretacijos

Pagarsėjusi legenda teigia, kad ji išgelbėjo Džono Smito gyvybę, kai jos tėvas Powhatanas norėjo jį nubausti arba sušaudyti. Šis pasakojimas dažnai cituojamas klasikinėse istorijose, tačiau daugelis šiuolaikinių istorikų jį vertina atsargiai: Smito rašytiniai prisiminimai atsirado tik po kelerių metų, o kitų liudijimų trūkumas verčia manyti, kad interpretacijos galėjo būti pritemptos arba netinkamai suprastos kultūrinių ritualų kontekste.

Nelaimė, nelaisvė, krikštas ir santuoka

Per naują angliškų kolonistų ir vietinių genčių konfliktų raundą Pocahontas 1613 m. buvo paimta į nelaisvę anglų kario Samuelio Argallo vadovaujamos grupės. Ji buvo laikoma tam, kad būtų pasiektas tam tikras politinis spaudimas arba išpirką. Nelaisvėje ji susipažino su anglikonų gyvenimo būdu, buvo pakrikštyta ir gavo krikšto vardą Rebeka. Per šį laikotarpį ji mokėsi anglų kalbos ir įgijo tam tikrų įgūdžių, tarp jų — anglų kalbos žinias, kurios vėliau padėjo bendrauti su kolonistais.

1614 m. Pocahontas ištekėjo už tabako plantatoriaus Džono Rolfo. Ši santuoka turėjo ir politinį atspalvį: ji prisidėjo prie laikino taikos periodo tarp anglų ir Powhatanų – vadinamojo „Pirmojo Poko—poko“ laikotarpio. Pora susilaukė sūnaus, kurį pavadino Tomas (Thomas Rolfe), maždaug 1615 m.; Tomas vėliau tapo tarpininku tarp abiejų kultūrų ir turėjo palikuonių Virdžinijoje.

Kelia ir mirtis Anglijoje

1616 m. Pocahontas su vyru ir sūnumi keliavo į Londoną, kur ji buvo rodoma kaip egzotiška ir simbolinė figūra, skirta skatinti investicijas į Virdžinijos koloniją. Anglų visuomenėje ji greitai tapo įžymybe: lankėsi pas kilminguosius, dalyvavo renginiuose ir buvo vaizduojama spaudoje. Kelionės tikslas taip pat buvo parodyti, kad vietiniai gali būti „civilizuojami“ ir konvertuojami į krikščionybę – tai tiltas tarp reklamos Virdžinijos projektams ir kolonijinės ideologijos.

Grįždama atgal į Amerikas, Pocahontas sustojo Gravesende, kur 1617 m. kovo 21 d. mirė; šią datą nurodo ir ankstesnis minėjimas (1617). Jo mirties priežastis nėra tiksliai žinoma — minimos ligos nuo peršalimo, raupai, tuberkuliozė ar kitokia infekcija. Ji buvo palaidota Gravesende; tiksli kapo vieta šiandien nėra žinoma.

Palikimas ir vertinimai

Pocahontas palikimas yra daugiasluoksnis. Ji tapo simboliu įvairiems pasakojimams: vieniems – taikos ir kultūrinių mainų, kitiems – kolonijinės asimiliacijos istorijai. Per šimtmečius ji įkvėpė literatūrą, meną, teatro vaidinimus ir filmus; ypač garsus yra sąlygiškas, romantizuotas pasakojimas apie jos santykius su Džonu Smitu, kurį populiarioji kultūra dažnai sureikšmina. Tuo pat metu jos istorija kelia klausimus apie kolonizacijos pasekmes, galios santykius ir vietinių gyventojų vaizdavimą europietiškuose pasakojimuose.

Šiandien istorikai, vietinės bendruomenės ir menininkai skirtingai interpretuoja Pocahontas gyvenimą: vieniems ji yra tiltas tarp dviejų pasaulių, kitiems — pavyzdys, kaip europiečių naratyvai gali pakeisti ir iškraipyti vietines istorijas. Nepaisant interpretacijų skirtumų, Pocahontas išlieka svarbi figūra, padėjusi formuoti ankstyvųjų angliškųjų kolonijų ryšius su vietiniais amerikiečiais ir įsiterpti į platesnes diskusijas apie atmintį, tapatybę ir istorijos pasakojimą.