Pocahontas (apie 1595–1617): Powhatanų moters biografija ir palikimas
Pocahontas (apie 1595–1617): Powhatanų moters gyvenimas, vaidmuo tarp indėnų ir kolonistų, santuoka su Dž. Rolfu, kelionė į Londoną ir jos istorinė palikimo reikšmė.
Pocahontas (gimė apie 1595 m. – palaidota kovo 21 d. 1617) buvo Amerikos indėnė, kilusi iš galingos Powhatanų konfederacijos Virdžinijoje. Jos tikrasis vardas buvo Matoaka; „Pocahontas“ greičiausiai buvo pravardė, reiškianti „žaisminga“ arba „maža žaisliukė“. Ji užima svarbią vietą Amerikanų kolonijinės istorijos pasakojimuose dėl ryšių, kuriuos užmezgė tarp vietinių genčių ir anglų kolonistų.
Ankstyvieji metai ir pirmasis kontaktas su kolonistais
Pirmieji kontakto su anglų kolonistais epizodai įvyko 1607 m., kai prie Džeimso upės įsikūrė kolonistai ir pastatė gyvenvietę Džeimstaune. Tuo metu Pocahontas buvo jauna – manoma, kad jai buvo apie 10–12 metų. Ji palaikė ryšius su kolonistais ir jų vadovais bei dažnai pasirodydavo prie gyvenvietės; tradicijoje būtina išryškinti ir kultūrinius mainus tarp vietinių bendruomenių ir naujakurių.
Legenda apie Džono Smitą ir istorikų interpretacijos
Pagarsėjusi legenda teigia, kad ji išgelbėjo Džono Smito gyvybę, kai jos tėvas Powhatanas norėjo jį nubausti arba sušaudyti. Šis pasakojimas dažnai cituojamas klasikinėse istorijose, tačiau daugelis šiuolaikinių istorikų jį vertina atsargiai: Smito rašytiniai prisiminimai atsirado tik po kelerių metų, o kitų liudijimų trūkumas verčia manyti, kad interpretacijos galėjo būti pritemptos arba netinkamai suprastos kultūrinių ritualų kontekste.
Nelaimė, nelaisvė, krikštas ir santuoka
Per naują angliškų kolonistų ir vietinių genčių konfliktų raundą Pocahontas 1613 m. buvo paimta į nelaisvę anglų kario Samuelio Argallo vadovaujamos grupės. Ji buvo laikoma tam, kad būtų pasiektas tam tikras politinis spaudimas arba išpirką. Nelaisvėje ji susipažino su anglikonų gyvenimo būdu, buvo pakrikštyta ir gavo krikšto vardą Rebeka. Per šį laikotarpį ji mokėsi anglų kalbos ir įgijo tam tikrų įgūdžių, tarp jų — anglų kalbos žinias, kurios vėliau padėjo bendrauti su kolonistais.
1614 m. Pocahontas ištekėjo už tabako plantatoriaus Džono Rolfo. Ši santuoka turėjo ir politinį atspalvį: ji prisidėjo prie laikino taikos periodo tarp anglų ir Powhatanų – vadinamojo „Pirmojo Poko—poko“ laikotarpio. Pora susilaukė sūnaus, kurį pavadino Tomas (Thomas Rolfe), maždaug 1615 m.; Tomas vėliau tapo tarpininku tarp abiejų kultūrų ir turėjo palikuonių Virdžinijoje.
Kelia ir mirtis Anglijoje
1616 m. Pocahontas su vyru ir sūnumi keliavo į Londoną, kur ji buvo rodoma kaip egzotiška ir simbolinė figūra, skirta skatinti investicijas į Virdžinijos koloniją. Anglų visuomenėje ji greitai tapo įžymybe: lankėsi pas kilminguosius, dalyvavo renginiuose ir buvo vaizduojama spaudoje. Kelionės tikslas taip pat buvo parodyti, kad vietiniai gali būti „civilizuojami“ ir konvertuojami į krikščionybę – tai tiltas tarp reklamos Virdžinijos projektams ir kolonijinės ideologijos.
Grįždama atgal į Amerikas, Pocahontas sustojo Gravesende, kur 1617 m. kovo 21 d. mirė; šią datą nurodo ir ankstesnis minėjimas (1617). Jo mirties priežastis nėra tiksliai žinoma — minimos ligos nuo peršalimo, raupai, tuberkuliozė ar kitokia infekcija. Ji buvo palaidota Gravesende; tiksli kapo vieta šiandien nėra žinoma.
Palikimas ir vertinimai
Pocahontas palikimas yra daugiasluoksnis. Ji tapo simboliu įvairiems pasakojimams: vieniems – taikos ir kultūrinių mainų, kitiems – kolonijinės asimiliacijos istorijai. Per šimtmečius ji įkvėpė literatūrą, meną, teatro vaidinimus ir filmus; ypač garsus yra sąlygiškas, romantizuotas pasakojimas apie jos santykius su Džonu Smitu, kurį populiarioji kultūra dažnai sureikšmina. Tuo pat metu jos istorija kelia klausimus apie kolonizacijos pasekmes, galios santykius ir vietinių gyventojų vaizdavimą europietiškuose pasakojimuose.
Šiandien istorikai, vietinės bendruomenės ir menininkai skirtingai interpretuoja Pocahontas gyvenimą: vieniems ji yra tiltas tarp dviejų pasaulių, kitiems — pavyzdys, kaip europiečių naratyvai gali pakeisti ir iškraipyti vietines istorijas. Nepaisant interpretacijų skirtumų, Pocahontas išlieka svarbi figūra, padėjusi formuoti ankstyvųjų angliškųjų kolonijų ryšius su vietiniais amerikiečiais ir įsiterpti į platesnes diskusijas apie atmintį, tapatybę ir istorijos pasakojimą.
Pocahontas (angliška graviūra, 1616 m.)
Gyvenimas
Gimimas ir ankstyvasis amžius
Pocahontas gimimo metai nežinomi, tačiau Camilla Townsend, knygos "Pocahontas and the Powhatan Dilemma" autorė, teigia, kad ji gimė apie 1597. Jos tėvas buvo Povhatanas, Virdžinijos genčių sąjungos vadas. Jos motina buvo visuomeniškai nereikšminga moteris. Pocahontas buvo pavadinta Amonute. Iki dešimties metų vaikas buvo pramintas Pocahontas, kas reiškia "žaisminga". Ji turėjo tik tėvams žinomą vardą. Jis galėjo būti Makoata.
Jos mergaitė buvo panaši į kitų aljanso narių mergaites. Ji rūpinosi broliais ir seserimis, gamino maistą, raugino odas, ieškojo uogų ir kitų valgomų produktų, prižiūrėjo kukurūzus, pupeles ir moliūgus savo žmonių soduose. Vakarais ji klausydavosi dainų ir pasakojimų apie dievus ir savo tautos praeitį. Sėdėdama su mergaitėmis prie laužo ji pynė virves iš pluoštų.
Johnas Smithas
Pocahontas buvo maždaug dešimties metų, kai 1607 m. balandį į Virdžiniją atvyko kolonistas kapitonas Džonas Smitas. Jis ir jo vyrai įkūrė gyvenvietę, pavadintą Džeimstaunu. 1607 m. gruodį Smitas pateko į indėnų būrio nelaisvę. Jis buvo nugabentas į Powhatano kaimą. Jam buvo surengta puota ir pokalbis su Powhatanu. Jis nesusitiko su Pocahontas.
Pokahonta susidraugavo su Smithu ir kolonistais. Ji dažnai lankydavosi gyvenvietėje. Kai kolonistai badavo, Pokahonta juos aprūpindavo maistu. Gyvenvietei augant, indėnai pajuto, kad jų žemėms iškilo grėsmė. Kilo konfliktų. 1609 m. pabaigoje Smitas grįžo į Angliją. Kolonistai pasakė indėnams, kad Smitas mirė. Pokahonta nustojo lankytis Džeimstaune. Vėliau ji sužinojo, kad jis gyvas Anglijoje.
Istorija apie tai, kad Pokahonta išgelbėjo Smitho gyvybę, uždėdama savo galvą ant jo galvos, kai jos tėvas ketino jį nužudyti, yra Smito 1616 m. išgalvota. Jis rašė: "... kai man grėsė egzekucija, ji [Pocahontas] rizikavo išmušti savo smegenis, kad išgelbėtų manąsias, ir ne tik tai, bet ir taip įtikino savo tėvą, kad buvau nuvežtas į Džeimstauną." Pocahontas ir Smitho romanas taip pat yra mito kūrėjų išgalvotas ankstyvojo amžiaus pradžioje.
Užfiksuoti
Plečiantis Džeimstaunui ir statant gyvenvietes palei Džeimsą, kilo konfliktų tarp indėnų ir anglų. 1613 m. balandį kapitonas Samuelis Argalas sužinojo, kad Pocahontas lankosi kaime prie Potomako upės. Jis įviliojo ją į savo laivą ir paėmė į nelaisvę. Argalas pareikalavo paleisti Powhatano belaisvius ir grąžinti ginklus bei įrankius.
Powhatanas nesiėmė jokių veiksmų. Pocahontas buvo nelaisvėje apie metus. Per tą laiką ji patobulino anglų kalbos įgūdžius. Ji priėmė krikščionybę ir gyvenimo būdą. Kai jos tėvas paleido belaisvius ir grąžino kai kuriuos įrankius, Pocahontas papriekaištavo jam, kad kirvius ir šaunamuosius ginklus vertino labiau nei savo dukrą. Ji pasakė savo žmonėms, kad mieliau liks su anglais.
Santuoka su Johnu Rolfe'u
Helen Rountree rašo, kad Pocahontas mėnesinės prasidėjo maždaug 1610 m. Tada ji ištekėjo už kario ir paprasto gyventojo Kocoumo. Nežinoma, kur pora gyveno ir ar turėjo vaikų. Ši santuoka nutrūko pagal paprotį, kai 1613 m. ji pateko į anglų nelaisvę.
Pokahonta susipažino su 28 metų kolonistu Džonu Rolfu, kai buvo nelaisvėje Henrike. Rolfas buvo našlys ir sėkmingas tabako plantatorius. Jis buvo švelnus ir pamaldus žmogus. Jis parašė laišką gubernatoriui, prašydamas leidimo vesti Pokahonta. Jis išreiškė savo meilę jai ir tikėjimą, kad išgelbės jos sielą. Jis patikino gubernatorių, kad jį "skatina ne meilės (patrauklumo) troškimas, bet šios plantacijos gerovė, mūsų šalies garbė, Dievo šlovė, mano išganymas".
1614 m. balandžio pradžioje Pokahonta pasiskelbė esanti krikščionė. Ji buvo pakrikštyta. Jos vardas buvo Rebeka. Pokahonta ir Rolfas susituokė 1614 m. balandžio 5 d. Džeimstauno arba Henriko bažnyčioje. Pora gyveno Rolfo plantacijoje Kiaulės saloje. Ši plantacija buvo kitapus Džeimso upės nuo Džeimstauno. Jie susilaukė vieno vaiko - Tomo Rolfo. Jo gimimo data ir gimimo vieta nėra žinoma. Jis galėjo gimti Amerikoje arba Anglijoje. Ši santuoka ilgiems metams sukūrė taiką tarp kolonistų ir Powhatano genčių konfederacijos.
Kelionė į Angliją
Anglai norėjo skatinti investicijas į koloniją. 1616 m. Pocahontas su keliais indėnais buvo išvežta į Angliją. Ji buvo sutramdyto Naujojo pasaulio laukinio ir sėkmingos gyvenvietės simbolis. Džonas Smitas Londone su Pokahonta nesusitiko, tačiau jis ragino karalienę Aną elgtis su ja pagarbiai, kaip su svečiu. Jis užsiminė, kad jei su ja bus elgiamasi, ji gali atstumti krikščionybę. Be to, Anglija gali prarasti galimybę jos dėka įgyti karalystę. Tuomet Pocahontas buvo vaišinama renginiuose, baliuose ir linksmybėse bei gerai nusiteikusių damų draugijoje.
Londono vyskupas ją vaišino su didesne prabanga nei kitoms damoms. Nors Pocahontas nebuvo princesė, visuomenei ji buvo pristatoma kaip princesė. Daugelis anglų tuo metu pripažino, kad Powhatanas yra imperijos valdovas, todėl jo dukrai suteikė, jų manymu, statusą. Dvasininkas Samuelis Purchasas prisiminė susitikimą su Pocahontas Londone. Jis rašė, kad savo išvaizda ji darė įspūdį visiems sutiktiems žmonėms.
Mirtis
1617 m. kovą Rolfai įlipo į laivą, plaukusį į Virdžiniją. Pokahonta susirgo. Laivui artėjant prie Gravesendo, buvo akivaizdu, kad ji miršta. Ji buvo nuvežta į užeigą krante ir 1617 m. kovo 21 d. mirė. Tą pačią dieną jos laidotuvės įvyko Švento Jurgio bažnyčioje, Gravesende. Rolfas išplaukė į Virdžiniją. Jo dvejų metų sūnus Tomas sirgo. Rolfas manė, kad berniukas neišgyvens kelionės. Jis paliko berniuką serui Lewisui Stukely, Plimuto (Anglija) pareigūnui. Tomą pasiėmė Rolfo brolis Henris. Berniukas daugiau niekada nematė savo tėvo. Pokahonta buvo palaidota po Švento Jurgio bažnyčios šventoriumi. 1727 m. bažnyčia sudegė. Pocahontas kaulai buvo perlaidoti bažnyčios šventoriuje esančiame kape. XX a. trečiajame dešimtmetyje bandymai identifikuoti Pocahontas kaulus buvo nesėkmingi.
Johnas Smithas
Pocahontas pagrobimas (1619 m., Johann Theodor de Bry)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Pocahontas?
A: Pokahonta buvo indėnė, palaikiusi ryšius tarp Virdžinijos indėnų ir kolonistų, 1607 m. prie Džeimso upės pastačiusių tvirtovę ir gyvenvietę, pavadintą Džeimstaunu.
K: Kokia legenda siejama su Pocahontas ir Džonu Smithu?
A: Legenda pasakoja, kad ji išgelbėjo Džono Smito gyvybę, kai jos tėvas Powhatanas ketino jį nužudyti.
K: Kas nutiko Pokahontajai per karą su indėnais?
A: Per karą su indėnais ji pateko į nelaisvę ir buvo laikoma dėl išpirkos.
K: Koks buvo Pocahontas angliškas vardas?
A: Ji buvo pakrikštyta Rebeka ir nelaisvėje tobulino anglų kalbos įgūdžius.
K: Už ko ištekėjo Pokahonta ir koks įvykis įvyko 1616 m.?
A: 1614 m. ji ištekėjo už tabako plantatoriaus Džono Rolfo, o 1616 m. šeima išvyko į Londoną.
K: Kaip Pokahonta tapo Londono įžymybe?
A: Pocahontas tapo įžymybe, kai su vyru ir sūnumi atvyko į Londoną.
K: Kada ir kur Pocahontas mirė?
A: Pocahontas mirė Gravesende ir buvo palaidota Anglijoje 1617 m. kovo 21 d.
Ieškoti