Ralphas Marvinas Steinmanas (1943 m. sausio 14 d. – 2011 m. rugsėjo 30 d.) – Kanados imunologas ir ląstelių biologas, daug metų dirbęs Rokfeleriouniversitete. Jis pirmasis aprašė ir sistemingai tyrinėjo tam tikrą imuninės sistemos ląstelių rūšį ir pavadino jas dendritinėmis ląstelėmis. Šiuos atradimus jis atliko Zanvilio A. Cohno laboratorijoje, o jų poveikis imunologijai ir medicinai buvo itin reikšmingas. Steinmanas buvo žydų kilmės.

Atradimas ir dendritinių ląstelių reikšmė

1973 m. Steinmanas pirmą kartą aprašė dendritines ląsteles – specializuotas antigenų pristatančias ląsteles, kurios yra gyvybiškai svarbios adaptyviajame imunitete. Dendritinės ląstelės fiksuoja ir apdoroja svetimus antigenus, transportuoja juos bei pateikia T ląstelėms kartu su papildomais signalais (costimuliacija) ir citokinais. Tokiu būdu jos sujungia įgimtą ir adaptatyvią imuninę atsaką, inicijuodamos specifinę T ląstelių reakciją prieš infekcijas, vėžines ląsteles ar vakcinų sukeltus antigenus.

Dendritinių ląstelių svarba yra dviguba:

  • jos lemia efektyvų imuninį atsaką prieš infekcijas ir navikus;
  • jos dalyvauja imuninėje tolerancijoje – padeda organizmui atpažinti savus audinius ir taip įtakoja autoimuninių ligų mechanizmus.

Praktinės taikymo sritys

Steinmano darbai atvėrė kelią dendritinių ląstelių taikymui medicinoje. Dendritinių ląstelių biologijos žinios paskatino eksperimentinių vakcinų, imunoterapijų ir vėžio vakcinų kūrimą. Vienas ryškesnių praktinių pasiekimų – dendritinių ląstelių pagrindu kuriamos imunoterapijos, kurios siekia aktyvinti pacientų T ląsteles prieš vėžines ląsteles. Nors klinikiniai rezultatai skiriasi priklausomai nuo ligos ir metodo, dendritinės ląstelės išlieka aktyvios mokslinių tyrimų ir klinikinių bandymų srityje.

Nobelio premija ir jos aplinkybės

2011 m. spalio 3 d. Nobelio komitetas paskelbė, kad Steinmanas gavo pusę Nobelio fiziologijos ar medicinos premijos už "dendritinės ląstelės ir jos vaidmens adaptyviajame imunitete atradimą". Kita pusė premijos atiteko Briusui Beutleriui (Bruce Beutler) ir Džuliui Hofmanui (Jules Hoffmann) už "atradimus, susijusius su įgimtojo imuniteto aktyvavimu". Tačiau komitetas nežinojo, kad Steinmanas mirė trimis dienomis anksčiau, rugsėjo 30 d., nuo kasos vėžio. Pagal Nobelio taisykles premija paprastai neskiriama po mirties, todėl komitetui teko apsvarstyti sprendimą.

Vėliau Nobelio komitetas pareiškė, jog sprendimas skirti premiją Steinmanui buvo priimtas sąžiningai, nes sprendimas buvo atliktas nežinant apie jo mirtį, todėl premija nebuvo atšaukta. Šis atvejis buvo retas ir sulaukė didelio visuomenės bei žiniasklaidos dėmesio.

Steinmano šeima prisiminė, kad prieš mirtį jis šmaikščiai sakė lauksiąs Nobelio paskelbimo: jo dukra pasakojo, kad šeima juokavo, jog jis pasiliks, kol bus paskelbtas prizas. Jis pats yra sakęs: "Žinau, kad turiu to laukti. Jie neduoda tau jo, jei esi miręs. Turiu to laukti".

Apdovanojimai ir pripažinimas

Per gyvenimą ir karjerą Steinmanas sulaukė daugelio prestižinių apdovanojimų už indėlį į imunologiją. Tarp jų buvo:

  • Alberto Laskerio apdovanojimas (2007 m.);
  • Gairdnerio fondo tarptautinis apdovanojimas (2003 m.);
  • Vėžio tyrimų instituto Williamo B. Coley apdovanojimas (1998 m.).

Be to, jis tapo Medicinos instituto (JAV; išrinktas 2002 m.) ir Nacionalinės mokslų akademijos (JAV; išrinktas 2001 m.) nariu, o jo darbai plačiai cituojami ir naudojami tiek fundamentiniuose, tiek taikomuosiuose imunologijos tyrimuose.

Paveldas ir poveikis

Steinmano atradimas pakeitė supratimą apie tai, kaip organizmas pradeda ir reguliuoja imuninį atsaką. Dendritinės ląstelės tapo pagrindiniu objektu daugelyje tyrimų, skirtų vakcinoms, autoimunitetui, transplantacijoms ir onkologinei imunoterapijai. Jo mokslinė mokykla ir publicistiniai darbai ugdė naujas imunologų kartas, o dendritinių ląstelių tyrimai tebėra gyvybinga ir sparčiai besivystanti mokslo sritis.

Ralphas M. Steinmanas paliko gilų pėdsaką imunologijoje: jo atradimas ne tik paaiškino svarbų imuninės sistemos mechanizmą, bet ir suteikė praktiškų įrankių naujoms terapijoms kurti.