Fauno popietė (L'après-midi d'un faune) — Nižinskio baletas su Claude'o Debussy muzika
„Fauno popietė“ – Nižinskio choreografija prie Claude'o Debussy muzikos: skandalingas, ikoniškas XX a. baletas, kurio 1912 m. premjera pakeitė šokio istoriją.
"Fauno popietė" (pranc. L'après-midi d'un faune) - šiuolaikinis baletas. Jo choreografiją pagal trumpą Claude'o Debussy simfoninį kūrinį Prélude à l'après-midi d'un faune sukūrė Nižinskis. Tiek muziką, tiek baletą įkvėpė Stéphane'o Mallarmé poema L'après-midi d'un faune. Tai buvo pirmasis Nižinskio choreografinis darbas. Pirmą kartą baletą 1912 m. gegužės 29 d. Paryžiuje, Théâtre du Châtelet teatre, parodė Diagilevo baletas "Ballets Russes". Kostiumus ir dekoracijas sukūrė Léonas Bakst. Nižinskis šoko fauno vaidmenį.
Muzika ir literatūrinis šaltinis
Claude'o Debussy kūrinys Prélude à l'après-midi d'un faune (premjera 1894 m.) tapo vienu iš impresionizmo muzikos simbolių dėl savo naujoviškos orkestracijos ir nuotaikos kūrimo. Debussy kūrinys buvo laisvai inspiruotas Stéphane'o Mallarmé poemos — tą pačią simbolistinę atmosferą perėmė ir Nižinskio baletas. Mallarmé poema atvėrė interpretacijoms erdvę: ji perteikia sapnišką, viliojantį fauno susitikimą su nimfomis ir jo introspektyvią fantaziją.
Choreografija ir ginčai dėl autoriaus
Nižinskio choreografija buvo radikaliai kitokia nei tuo metu dominuojantis klasikinis baletas: ji pasižymėjo stilizuotais, plokščiais profilių motyvais, sulėtintu tempu, neįprastomis kūno linijomis ir sąmoningu judesių primityvizmu, kuriame atsispindėjo antikos ir Rytų meno įtaka. Šis naujoviškas požiūris tapo svarbiu modernaus šokio žingsniu, rodžiusiu galimybes interpretacijai ir scenografijos bei kostiumų integracijai į bendrą estetinio sprendimo visumą.
Yra diskusijų dėl choreografijos autorystės. Grace Robert knygoje "The Borzoi Book of Ballet" teigia, kad Bakst buvo atsakingas už choreografiją ir Nižinskis ją tik įgyvendino. Tačiau Nižinskio sesuo — choreografė Bronislava Nižinska — teigė, kad Bakstas ir Diagilevas nedalyvavo choreografijos kūrime, o į repeticijas buvo įleisti tik paskutiniame etape. Galutinė tiesa greičiausiai nebus žinoma, nes dauguma su tuo susijusių asmenų mirė; vis dėlto dauguma šiuolaikinių šaltinių priskiria choreografinę autorystę būtent Nižinskui.
Skandalas ir reakcijos
Choreografija sukėlė viešą skandalą, ypač dėl spektaklio pabaigos: Faunas, atrodo, pasiekia kulminaciją ant nimfos skarelės, ką interpretavo kaip erotinį, net masturbacinį gestą. Le Figaro redaktorius Gastonas Kalmetas (Gaston Calmette) užsipuolė choreografiją dėl moralinių priežasčių, tuo tarpu skulptorius Ogiustas Rodenas ją gynė. Šis furoras išprovokavo plačią visuomenės diskusiją ir užtikrino, kad baletas tapo vienu iš to meto kultūrinių simbolių.
Amerikos premjera, cenzūra ir restauracijos
Pirmasis spektaklis Amerikoje įvyko 1916 m. sausio 17 d. Niujorke. Katalikiškojo teatro judėjimas spaudė, jog pabaiga turėtų būti pakeista, ir tikrai buvo atliktos korekcijos, kad ji atitiktų vietos moralės standartus. Diagilevas esą pasakė Metropoliteno operos teatro vadovui: "Amerika išgelbėta". Po to baletas buvo rodomas įvairiomis versijomis ir interpretacijomis; kai kurie spektaklių pastatymuose buvo pataisyta choreografija, kad sumažintų provokuojančius elementus.
Vėliau 1936 m. pulkininko W. de Basilio baletas "Ballets Russes" parodė artimą originalui faksimilę, o vėliau baletas buvo rekonstruotas ir interpretuotas skirtingų laikotarpių režisierių bei choreografų. Dėl šios daugybės variantų iki šių dienų vyksta diskusijos apie tai, kuri versija geriausiai atspindi Nižinskio sumanymą.
Paveldo reikšmė ir įtaka
"Fauno popietė" laikomas vienu reikšmingiausių XX a. baletų — jis prisidėjo prie rimtos modernizmo peržiūros scenoje, išplėtė baleto raiškos galimybes ir paskatino choreografus eksperimentuoti su forma, tempu ir teatro kalba. Baletas iki šiol yra rodomas bei rekonstruojamas, jis nagrinėjamas šokio istorijos, meno ir literatūros tyrimuose kaip pavyzdys, kur muzikos, literatūros ir šiuolaikinės choreografijos susiliejimas sukėlė tiek estetinius, tiek visuomeninius provokacijų ir diskusijų impulsus.
Istorija
Lincolnas Kirsteinas aprašo šią istoriją: "Ant kalvos guli faunas... Septynios nimfos, žingsniuojančios grandininiu žingsniu, eina pro jį... Faunas iš smalsumo nusileidžia pažiūrėti. Susidomėjusios, paskui sunerimusios jos pabėga, kad vėl nedrąsiai sugrįžtų. Faunas bando su jomis žaisti, bet jos išsigąsta šio pusiau berniuko, pusiau žvėries. Mažiausiai drovus... grįžta; jie susikimba rankomis. Kontaktas ją išgąsdina; ji pabėga, numetusi šaliką... ji nori pasilikti, bet būtybė atrodo pernelyg teatrodanti. Užšokęs ant savo uolos, jis neša jos šaliką ... Išlenkęs kūną, jis įsisiurbia į ją."
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra baleto pavadinimas?
A: "Fauno popietė".
K: Kas parašė eilėraštį, kuris įkvėpė šį baletą?
A: Stéphane'as Mallarmé parašė poemą L'après-midi d'un faune, kuri įkvėpė šį baletą.
K: Kas sukūrė muziką šiam baletui?
A: Claude'as Debussy sukūrė Prélude à l'après-midi d'un faune - simfoninį kūrinį, kuris naudojamas šiame balete.
K: Kas sukūrė baleto "Fauno popietė" choreografiją?
A: "Fauno popietę" pastatė Nižinskis.
K: Kada baletas buvo parodytas pirmą kartą?
A: Pirmą kartą baletą 1912 m. gegužės 29 d. Paryžiuje, Théâtre du Châtelet teatre, parodė Diagilevo baletas "Ballets Russes".
K: Kas sukūrė šio spektaklio kostiumus ir dekoracijas?
A: Kostiumus ir dekoracijas šiam spektakliui sukūrė Léonas Bakst.
K: Kada įvyko pirmasis spektaklis Amerikoje?
A: Pirmasis spektaklis Amerikoje įvyko 1916 m. sausio 17 d. Niujorke.
Ieškoti