Britų Indijos armija — apibrėžimas ir istorija (1858–1947)
Britų Indijos armija (1858–1947): išsamus aprašymas apie jos struktūrą, vaidmenį Pasauliniuose karuose, mūšius ir palikimą — atraskite kolonijinę karinę istoriją.
Britų Indijos armija, oficialiai dažnai vadinta tiesiog Indijos armija (IA), buvo Britų Indijos kariuomenė britų valdymo laikotarpiu (1858–1947). Ji atliko tiek vidaus saugumo, tiek užsienio ekspansijos vaidmenis: palaikė tvarką pačioje Indijoje, saugojo pasienio regionus, dalyvavo kampanijose pietiniame ir centrinėje Azijoje bei siuntė pulkus į Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos kovas, ypač per abu pasaulinius karus.
Kilmė ir reorganizacija po 1857 m.
Po Indijos maišto (1857–1858) Britanijos Vyriausybė perėmė valdymą iš Britų Rytų Indijos kompanijos. Kompanijos karinės pajėgos buvo išardytos arba reorganizuotos, o kariuomenės administracija perkelta centrinei valdžiai. Nuo 1858 m. Indijos kariuomenė tapo vienu iš kolonijos saugumo stuburų: padidintas britų kariškių skaičius, pakeista valdymo grandinė ir griežtinama lojalumo politika.
Struktūra ir sudėtis
Nuo 1903 m. įsigaliojus Kitchenerio reformoms Indijos armija buvo centralizuota ir standartizuota. Tais metais Indijos armija prezidentūrų kariuomenei būdingą padalijimą pakeitė į vieningą kariuomenės struktūrą: 1903 m. ji absorbavo tris prezidentūrų armijas (Bengalijos armiją, Madraso armiją ir Bombėjaus armiją) ir buvo pertvarkyta į daugiasluoksnę organizaciją su perempomis, brigadomis ir divizijomis.
Sudėtis:
- Indijos armiją sudarė dvi pagrindinės dalys: savi (indų) pulkai — tradiciniai sepoy ir nauji reguliarieji daliniai — bei Britų armijos pulkai, nuolat dislokuojami Indijoje (Didžiosios Britanijos kariuomenė Indijoje).
- Į karinę struktūrą buvo įtraukti ir princely states pajėgų vienetai, kurie turėjo savo valstybinius pulkus, nors jie veikė nepriklausomai nuo centrinės Indijos armijos sistemos.
- Rekrutavimas dažnai rėmėsi tada madinga „kareivių rasų“ (martial races) doktrina: didelis dėmesys buvo skiriamas Punjabiams, Sikhams, Gurkams, Pathanams ir kai kuriems kitų regionų vyriškiams.
- Vadovybė ilgą laiką priklausė britų karininkams; po Pirmojo pasaulinio karo pradėtas ribotai vykdyti indų karininkų įtraukimo (indianisation) procesas, kuris palaipsniui leido indų kariams kilti į aukštesnes pareigas.
Pagrindiniai vaidmenys ir kampanijos (1858–1918)
Be vidaus tvarkos palaikymo ir pasienio operacijų (ypač Šiaurės Vakarinio pasienio srityje, dabartiniame Pakistano–Afganistano regione), Indijos armija aktyviai dalyvavo imperijos konfliktuose. Ji buvo naudojama Afganistano ekspedicijose, Mažosios Azijos ir Persijos kampanijose bei kitose kolonijinėse operacijose.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Indijos armija žaidė reikšmingą vaidmenį: didelė dalis karių buvo nusiųsta į užsienį. Per Mesopotamijos kampaniją Indijos daliniai kovojo su Osmanų imperija ir atliko svarbų vaidmenį Britų pajėgų pastangose Osmanų imperiją varžyti ir Persijos įtaką saugoti — kampanijos metu Indijos kariai prisidėjo prie Irako užkariavimo ir okupacijos.
Taip pat indų pulkai kovojo Vakarų fronte, Gallipolyje, Rytų Afrikoje ir kitose teatro vietose. Per Pirmąjį pasaulinį karą tarnavo šimtai tūkstančių indų karių — tai buvo viena didžiausių kolonijinių pajėgų mobilizacijų istorijoje.
Interbelinis laikotarpis ir antrasis pasaulinis karas
Tarpukariu Indijos armija išlaikė savo vaidmenį pasienio operacijose ir vidaus saugume. 1919 m. kilo Trečiasis anglo‑afganų karas, kuriame taip pat dalyvavo Indijos daliniai. Tuo pat metu vyko palaipsninė indų karininkų rengimo ir įdarbinimo plėtra, siekiant didinti vietinių pajėgų autonomiją.
Per Antrąjį pasaulinį karą Indijos armija išaugo iki vienos didžiausių kariuomenių pagal personalo skaičių: milijonai indų savanorių tarnavo įvairiuose teatruose. Indijos daliniai kovėsi Šiaurės Afrikoje, Viduriniuose Rytuose, Italijoje ir ypač Pietryčių Azijoje — Birmanoje, kur Indijos ir britų formuojamos pajėgos sustabdė Japonijos invazijas ir vėliau stūmė priešą atgal (1942–1945). Indijos armija tapo svarbia sąjungininke Ramiojo vandenyno ir Azijos kariavimo kampanijose.
Administracija, vadovybė ir apdovanojimai
Indijos armija buvo valdoma per Viceroy ir General‑štabą, o aukščiausią karinę vadovybę vykdė Indijos vyriausiasis vadas (Commander‑in‑Chief, India). Daugelis Indijos karių ir vadai pelnė tarptautinį pripažinimą ir įvairias ordinas ar medalius už narsumą bei vadovavimą, o karo metais gausiai buvo suteikiama Britanijos kareivių apdovanojimų sistemos medalių.
Pabaiga ir padalinimas 1947 m.
Indijos nepriklausomybės paskelbimo ir Britanijos pasitraukimo metu 1947 m. Britų Indijos armija buvo padalyta tarp naujų valstybių — Indijos ir Pakistano. Padalijimas vyko pagal etninius ir administracinius principus, atsižvelgiant į karininkų ir karių religinę bei regioninę priklausomybę, o taip pat pagal sutartis tarp naujų vyriausybių ir Jungtinės Karalystės. Dalis vienetų perėjo vienai arba kitai valstybei, o kiti buvo reformuoti arba išformuoti.
Palikimas: Britų Indijos armija paliko sudėtingą paveldą: ji formavo modernių Pietų Azijos profesionalių kariuomenių branduolį, skleidė karinės vadybos ir taktikos praktiką, tačiau taip pat buvo susijusi su kolonijine politika, socialiniais bei etniniais atrankos principais. Po 1947 m. jos palikimas atsispindėjo tiek Indijos, tiek Pakistano kariuomenių organizacijoje, tradicijose ir karinėje kultūroje.
Indijos sikhų karių grupė, pozuojanti įsakymui šaudyti iš salvės. ~1895
Organizacija
Indijos kariuomenė buvo suformuota po 1857 m. Indijos sukilimo, kai Didžiosios Britanijos vyriausybė perėmė valdymą iš Britų Rytų Indijos kompanijos. Prieš tai kompanija turėjo savo kariuomenės dalinius, už kuriuos mokėjo iš savo pelno, ir jie buvo sujungti su britų kariuomenės daliniais.
Britų Rytų Indijos kompanijos kariuomenė samdė daugiausia musulmonus Bengalijos prezidentūroje (kurią sudarė Bengalija, Biharas ir Utar Pradešas) ir aukštosios kastos induistus, daugiausia iš Oudh kaimo lygumų. Šie kariai 1857 m. sukilo prieš britus.
Po sukilimo britai pradėjo verbuoti vadinamąsias "kovines rases", ypač Pandžabo musulmonus, maratus, radžputus, sikhus, gurkus, puštūnus, garhvalius, mohyalus ir dogrus.
Po Antrojo pasaulinio karo
Po Antrojo pasaulinio karo Britų kariuomenės Indijoje sudėtyje buvusios britų formuotės ir daliniai buvo padalyti Indijai ir Pakistanui.
Netrukus po Indijos padalijimo abi naujai suformuotos kariuomenės 1947-48 m. kovojo tarpusavyje Pirmajame Kašmyro kare, nuo kurio prasidėjo arši priešprieša, besitęsianti iki XXI a.
Paveikslas, kuriame pavaizduotas 6-osios Madraso lengvosios kavalerijos sowaras (sepoy). Apie 1845 m.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Britų Indijos armija?
A: Britų Indijos armija buvo kariuomenė Britų Indijoje britų valdymo laikotarpiu (1858-1947 m.).
K: Koks buvo Indijos armijos vaidmuo Indijoje?
A: Indijos armija tarnavo kaip saugumo pajėgos pačioje Indijoje.
K: Kokiuose karuose dalyvavo Indijos armija?
A: Indijos armija dalyvavo mūšiuose užsienyje, ypač per abu pasaulinius karus.
K: Kada buvo iškelta pirmoji kariuomenė, oficialiai pavadinta "Indijos armija"?
A: Indijos vyriausybė pirmąją armiją, oficialiai pavadintą "Indijos armija", iškėlė 1895 m.
K: Kokias tris armijas Indijos armija absorbavo 1903 m.?
A: 1903 m. Indijos armija absorbavo Bengalijos armiją, Madraso armiją ir Bombėjaus armiją.
K: Kokios buvo dvi atskiros Indijos armijos dalys 1903-1947 m.?
A: 1903-1947 m. Indijos kariuomenę sudarė dvi atskiros dalys: Indijos kariuomenė ir Didžiosios Britanijos kariuomenė Indijoje.
K: Kokie buvo Indijos armijos pasiekimai Pirmojo pasaulinio karo metu?
A: Indijos armija Pirmojo pasaulinio karo metu Mesopotamijos kampanijos metu nugalėjo Osmanų imperiją ir užkariavo Iraką.
Ieškoti