Budajus (Hotei) – Besijuokiantis Buda, Maitrėjos reinkarnacija ir laimės dievas
Budajus (kin. 布袋), japonų kalba tariamas Hotei, dar žinomas kaip Besijuokiantis Buda, buvo budistų vienuolis Kinijoje. Daugelis kinų budistų tiki, kad jis buvo Maitrėjos, asmens, kuris taps kitu Buda po Gautamos Budos, reinkarnacija.
Jis įtrauktas į budizmo, daoizmo ir šintoizmo religijas. Jo atvaizdų galima rasti daugelyje šventyklų, restoranų ir įmonių. Kai kuriose daoizmo ir budizmo formose Budajus tapo laimės ir gausos dievu. Japonijoje Hotėjus yra vienas iš septynių laimės dievų (šiči fukujin). Jis beveik visada vaizduojamas besišypsantis arba besijuokiantis, todėl kinų kalba jis vadinamas "Besijuokiančiu Buda" (kinų kalba:笑佛).
Istorija ir kilmė
Istoriniai šaltiniai ir liaudies legendos Sutra ir zen tradicijoje nurodo, kad Budajus gyveno maždaug X–XI a. (kai kurios versijos sieja jį su vėlyvuoju Tang arba Penkių Dinastijų laikotarpiu). Jo vardas reiškia „medžiaginis maišas“ (布袋), nes jis visuomet vaikščiojo nešinas dideliu maišu, kuriame nešdavo maistą, žaislus ir dovanas. Apie jo asmeninį gyvenimą yra nedaug patikimų biografinių duomenų — daug informacijos gaunama iš folkloro ir šventyklų pasakojimų.
Ikonografija ir simbolika
Atpažinimo ženklai: Budajus dažniausiai vaizduojamas apkūnus, plikagalvis, su dideliu išlindusiu pilvu, plačia šypsena ir nešinas medžiaginiu maišu. Dažnai jis turi maldos vėrinį, plunksninį vėduoklės tipo abaną arba lazdelę, ant kurios pakabintas maišas. Kartais šalia jo matomi vaikai, simbolizuojantys džiaugsmą, gausą ir palikuonis.
Simbolinė reikšmė: Pilvas ir šypsena simbolizuoja pasitenkinimą, dosnumą ir viešpatavimą per paprastą džiaugsmą. Maišas — dovanojimo ir sutaupymo simbolis: jis kaupia gėrybes ir dalina jas kitiems. Kadangi Budajus siejamas su Maitrėja, jis taip pat reiškia ateities gerovę ir viltį.
Kultas, papročiai ir reikšmė visuomenėje
Budajus turi stiprų vietos garbinimo elementą Rytų Azijos populiarioje religingumo praktikoje. Jo atvaizdai dažnai statomi įėjimuose į parduotuves, restoranus ir namus — tikintieji mano, kad tai atneša sėkmę, klestėjimą ir apsaugą. Pagal liaudies tikėjimus, glostymas Budajaus pilvo gali nešti laimę ir gerą susiklostymą.
Tiek budizme, tiek daoizme Budajus kartais įgauna dieviškas savybes ir tampa vietinių apeigų bei švenčių dalimi. Japonijoje Hotei kaip septynių laimės dievų narys simbolizuoja dosnumą ir gerą nuotaiką, o jo figūros populiarumas meną ir ikonografiją daro lengvai atpažįstamą visoje Rytų Azijoje.
Menas ir paveldas
Budajaus vaizdai aptinkami tapyboje, skulptūroje, liaudies mene ir komerciniuose objektuose. Tradicinėse zen tapybose jis dažnai pavaizduotas paprastais potėpiais, akcentuojant besišypsančią veido išraišką ir maišą. Šiuolaikinėje kultūroje jo atvaizdas tapo ir populiariu suvenyru bei preke — kartais prarandant religinį kontekstą, tačiau išlaikant simbolį kaip džiaugsmo ir gausos ženklą.
Skirtumas nuo Gautamos Budos
Svarbu paminėti, kad, nors Budajus liaudyje vadinamas „Besijuokinčiu Budu“, jis nėra tas pats asmuo kaip istorinis Gautama Buda. Jo siejimas su Maitrėja ir Buda yra regioninė tradicija ir interpretacija, susidariusi istorijos eigoje. Todėl Budajaus garbinimas dažnai turi daugiau folklorinio ir populiarinio pobūdžio nei akademiškai griežtų budistinių doktrinų dalis.
Budajus – ryškus pavyzdys, kaip vienas personažas gali susilieti su religija, folkloru ir populiariąja kultūra, tapdamas plačiai pripažintu laimės, dosnumo ir geros nuotaikos simboliu.


Maitrėja su pasekėjais, kaip parodyta Feilai Feng grotose Kinijoje
Istorija
Kaip Angida Arhat
Budai gali būti paremtas vienuoliu, gyvenusiu Budos Šakjamunio laikais. Šio vienuolio vardas buvo Angida, o jo pavardė reiškia kalikinį maišelį. Pasak legendos, Angida buvo indų gyvatės gaudytojas, kuris gaudė nuodingas gyvates, kad jos nekandžiotų žmonėms. Budajus ir Angida atrodo panašūs, nes abu vaizduojami apkūnūs, besijuokiantys ir nešantys maišą.
Kaip kinų budistų vienuolis
Pagal kinų tradiciją Budai buvo vienuolis, gyvenęs Kinijoje apie 907-923 m. po Kristaus. Jis buvo geras ir mylintis žmogus. Be jo charakterio, jo panašumas į Maitrėjos bodhisatvą (būsimąjį Budą) kilo iš budistų giesmės (kinų k. 偈语; pinyin: Jiéyǔ), kurią jis pasakė prieš mirtį:
彌勒真彌勒,化身千百億,時時示時人,時人自不識
Maitrėja, tikrasis Maitrėja
turi milijardus įsikūnijimų.
Dažnai jis rodomas žmonėms tuo metu;
Kitais atvejais jie jo neatpažįsta.


Budai, kaip pavaizduota Utagawos Kunijošio atspaude. Pažvelkite į maišelį jo rankoje.
Aprašymas
Budai beveik visada vaizduojamas nešinas maišu, kuris niekada neištuštėja ir yra pripildytas daugybe brangių daiktų, įskaitant ryžių augalus (simbolizuojančius turtus), saldumynus vaikams, maistą ir pasaulio liūdesį. Jo pareiga - saugoti silpnuosius, vargšus ir vaikus.
Kinijos budistų šventyklose Budai statula statoma priekinėje įėjimo salės dalyje. Jis vaizduojamas kaip stambus, besišypsantis arba besijuokiantis vyras su drabužiais ir beveik nuogu pilvu, kuris simbolizuoja laimę, sėkmę ir gausą.
Kai kuriose statulose prie jo kojų vaizduojami maži vaikai. Kitas Budai statulose paprastai matomas daiktas - elgetavimo dubuo, kuris rodo, kad jis yra budistas. Visuose šiuose atvaizduose Budajus vaizduojamas kaip klajojantis vienuolis, kuris keliauja ir ima iš žmonių liūdesį. Kadangi jis simbolizuoja turtingumą ir laimę, statulų dažnai galima rasti Kinijos ir Japonijos namuose ir įmonėse.
Chán budizmas
Pagrindinė istorija, susijusi su Budai in Chan, yra trumpas koanas.
Phra Sangkadchai/ Phra Sangkachai
Tailande Budai kartais painiojamas su kitu vienuoliu, kuris yra gerbiamas Tailande. Phra Sangkadchai arba Šanchajus (tajų kalba: พระสังกัจจายน์), tajų kalba rašoma Mahakaccayanathera (tajų kalba: มหากัจจายนเถระ), buvo budistų vienuolis Budos laikais. Buda gyrė Phra Sangkadchai už tai, kad jis puikiai mokėjo lengvai suprantamai paaiškinti sudėtingą dharmą (arba dhammą).
Nors tiek Budai, tiek Phra Sangkadchai galima rasti ir Tailando, ir Kinijos šventyklose, Phra Sangkadchai dažniau aptinkamas Tailando šventyklose, o Budai - Kinijos šventyklose. Juos skiria du dalykai:
1. Phra Sangkadchai turi šiek tiek plaukų ant galvos, o Budai yra plikas.
2. Phra Sangkadchai dėvi chalatus pagal Theravadin budizmo madą - chalatus, sulenktus per vieną petį, kitą palikdamas neuždengtą. Budai dėvi kiniško stiliaus drabužius, dengiančius abu pečius, bet palikdamas neuždengtą priekinę viršutinės kūno dalies dalį.
Folkloras
Vienas iš tikėjimų, susijusių su Budai figūra liaudies folklore, yra tas, kad jei žmogus trina jo pilvą, tai atneša turtus, sėkmę ir klestėjimą. Tačiau šis tikėjimas nėra budistinio ritualo dalis, o kinų liaudies tikėjimo dalis. Juo dažnai žavimasi dėl jo laimės, gausos, išminties ir pasitenkinimo.


Phra Sangkachai

Budai statula Tailande
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Budai?
A: Budai buvo budistų vienuolis Kinijoje.
K: Kaip Budai dar vadinamas japoniškai?
A: Budai japoniškai dar vadinamas Hotei.
K: Kas, daugelio kinų budistų nuomone, buvo Budai reinkarnacija?
A: Daugelis Kinijos budistų tiki, kad Budai buvo Maitrėjos, asmens, kuris taps kitu Buda po Gautamos Budos, reinkarnacija.
K.: Į kokias įvairias religijas buvo įtrauktas Budai?
A: Budai buvo įtrauktas į budizmo, daoizmo ir šintoizmo religijas.
K: Kur galima rasti Budai atvaizdų?
A: Budai atvaizdų galima rasti daugelyje šventyklų, restoranų ir įmonių.
K: Ko dievu Budajus tapo kai kuriose daoizmo ir budizmo formose?
A: Kai kuriose daoizmo ir budizmo formose Budajus tapo laimės ir gausos dievu.
K: Kodėl Budai kinų kalboje dar vadinamas "Juokiantis Buda"?
A: Budajus beveik visada vaizduojamas besišypsantis arba besijuokiantis, todėl kinų kalboje jis vadinamas "Besijuokiančiu Buda" (kin. 笑佛).