Kas yra Bizantijos architektūra: istorija, ypatybės, žymūs paminklai

Atrask Bizantijos architektūrą: istorija, ypatybės ir žymūs paminklai — nuo Konstantinopolio kupolų iki jos įtakos Viduramžių ir vėlesnei architektūrai.

Bizantijos architektūra - tai Bizantijos imperijos architektūros stilius. Šį terminą šiuolaikiniai istorikai vartoja Rytų Romos imperijai, įsikūrusiai Konstantinopolyje, įvardyti. Imperija gyvavo daugiau nei tūkstantmetį. Ji paliko ilgalaikę įtaką Viduramžių architektūrai Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. Ji taip pat darė įtaką vėlesnei Renesanso architektūrai ir Osmanų imperijos architektūrai.

Istorija ir periodizacija

Bizantijos architektūra vystėsi nuo IV a., kai imperatorius Konstantinas Didysis perkelė Romos imperijos centrą į Konstantinopolį (330 m.), iki imperijos žlugimo 1453 m. Ji tradiciškai skirstoma į tris pagrindinius etapus:

• Ankstyvoji bizantija (IV–VII a.) – formuojasi bazilikinių ir centrinių planų bažnyčių sambūris, ryškus pereinamasis etapas nuo vėlyvosios romėnų architektūros.
• Vidurinė bizantija (VIII–XII a.) – vystosi tipinės bizantinės formos, ypač kryžminė kvadratinė (cross-in-square) planė; po ikonoklazmo atsiranda gausios mozaikos ir ikonografijos atgimimas.
• Vėlyvoji bizantija (XIII–XV a.) – po Četrininkų (1204 m.) ir Bizantijos laikų sukrėtimų pastebimos regioninės variacijos, tuo pačiu išsaugoma tradicinė kupolų ir mozaikų estetika.

Architektūros ypatybės

• Dome (kupolas) – vienas ryškiausių bizantijos požymių. Kupolai dažnai statomi ant drum'ų (cylinderinių pamatų) ir laikomi per pendentives (sferiniai trikampiai) arba sukiniais, leidžiančiais pervesti svorį ant keturių kampinių atramų.
• Planai – derinami centralizuoti (centriniai) ir bazilikaliniai sprendimai. Vidurinėje fazėje paplitusi kryžminė kvadratinė planė, kur centrinė koplyčia su kupolu siejama su pakampėmis.
• Interjeras ir apšvietimas – ploni sienų sluoksniai, daug langų kupolo papėdėje ir drum'e, suteikia erdvei švytėjimo ir „plaukiojimo“ įspūdį; šviesa simbolizuoja dieviškumą.
• Dekoras – gausios mozaikos, freskos, marmuro plokštės (revetment), „opus sectile“ grindys, taip pat naudojami reljefai ir ikonos.
• Medžiagos ir technika – plytos, skiedinys, išpjauti marmuro plokštelės, daug kartų panaudojama senųjų pastatų medžiaga (spolia).

Konstrukciniai sprendimai

Bizantiečiai išvystė techninius sprendimus, leidžiančius statyti didelius kupolus ir atvirus vidaus tūrius. Svarbiausi elementai:

• Pendentives – erdvės tarp kvadratinės bazės ir apskritojo kupolo perėjimui; išradingas sprendimas, geriausiai pavaizduotas Hagia Sophia.
• Drum'ai – kupolai dažnai stovėjo ant cilindrinių drum'ų su langais, kas leido į vidų patekti daugiau natūralios šviesos.
• Kryžminė kvadratinė planė – konstrukcinis modelis, užtikrinantis gerą svorio paskirstymą ir simetrišką erdvės organizaciją.

Interjeras, ikonografija ir mozaikos

Bizantijos interjerą visiškai keičia dekoratyvinės mozaikos ir freskos, skirtos liturginei funkcijai ir teologiniams vaizdiniams perteikti. Tipiniai motyvai:

• Christus Pantokrator – Kristaus vaizdas kupolo centre arba absidoje kaip visagalio simbolis.
• Šventųjų ir scenų ciklai – Naujasis Testamento scenos, Marijos gyvenimo epizodai ir šventųjų portretai.
• Aukso fonas – mozaikose dažnai naudojamas auksinis fonas, kurio paskirtis – perteikti transcendentinę, dengiančią realybę šviesą.

Istorinės įtakos ir kultūrinis kontekstas

Religinis gyvenimas, liturgija ir imperinė ikonografija darė tiesioginę įtaką architektūrai: bažnyčios planas ir dekoro programa reflektuoja teologines idėjas. Iki ikonoklazmo (VIII–IX a.) ir po jo menas pasikeitė: naikintos ikonos, bet vėliau jos vėl tapo centrinės cerkvės puošybos dalimi.

Žymūs paminklai

• Hagia Sophia (Sofijos soboras), Konstantinopolis (Istanbul) – pastatyta 532–537 m. pagal inžinierių Anthemius of Tralles ir Isidore of Miletus projektus; viena įtakingiausių bizantijos architektūros pavyzdžių, kuriame aiškiai matomas pendentives ir didžiulis centrinis kupolas.
• Bazilika San Vitale, Ravenna – VI a. pavyzdys, žinomas dėl gausių mozaikų ir kertinės centro-planės struktūros; simbolizuoja ankstyvą bizantijos estetiką Vakarų teritorijose.
• Chora (Kariye) bažnyčia, Konstantinopolis – garsėja vėlyvųjų bizantijos laikų freskomis ir mozaikomis, turinčiomis itin rafinuotą ikonografinį repertuarą.
• Hosios Loukas, Graikija – vienas geriausiai išsilaikiusių XI–XII a. vienuolynų ansamblių, reprezentuojantis kryžminės kvadratinės planės sprendimus ir mozaikų tradicijas.
• Daphni vienuolynas, Atėnai – XII a. mozaikos ir freskos, kuriose matyti klasikinio stiliaus figūrinės tęstinumo elementai.

Palikimas ir įtaka

Bizantijos architektūra paliko gilų pėdsaką tiek Rytų, tiek Vakarų tradicijose. Jos kupolų ir erdvinių sprendimų idėjos persikėlė į Osmanų architektūrą (pvz., sinanų mečečių evoliucija) ir Viduramžių Europos sakralinę architektūrą. Mozaikos ir ikonografijos principai įtakojo ikonas, freskas ir liturginę estetiką iki pat Renesanso ir vėlesnių laikų.

Trumpa santrauka

Bizantijos architektūra – tai sudėtinga, simbolinė ir technologiškai pažangi tradicija, sujungusi romėnų inžinerinį paveldą ir krikščioniškąją viziją. Jos pagrindiniai bruožai – dideli centriniai kupolai, kryžminės kvadratinės planės, gausios mozaikos ir šviesos naudojimas interjere – dar ilgai formavo šventųjų pastatų kūrimo principus visame Viduriniuosiuose ir Naujuosiuose amžiuose.

Kaip savitas stilius

Ankstyvoji Bizantijos architektūra išsivystė iš ankstyvosios krikščionybės architektūros. Ankstyvosios krikščionybės stilius paprastai buvo bazilika su trimis ar penkiomis salelėmis. Paprastai jos turėjo medinius stogus. Skliautai ir kupolai buvo naudojami retai. Bizantijos architektūroje retai naudotos trijų ar penkių salelių bazilikos. Šiame stiliuje dažnai buvo naudojami kupolai. Taip pat buvo naudojami pusiau kupolai, ypač virš apsidės. Aukščiausią formą jis pasiekė naudojant pandusą. Jie paprastai naudojami kupolui paremti. Bizantiškasis pendentivas - tai geometrinė forma, kurioje naudojamos keturios trikampės kojos ant kvadratinio pagrindo. Ji susiformavo VI a., valdant Bizantijos imperatoriui Justinianui I. Būtent tada Bizantijos architektūra tapo išskirtiniu stiliumi. Languoti kupolai taip pat buvo išskirtinis šio stiliaus bruožas. Buvo siekiama, kad kupolas atrodytų kaip karūna su šviesos brangakmeniais.

Kupolas ant pakabuko

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra bizantinė architektūra?

K: Kiek laiko gyvavo Bizantijos imperija?

K: Kokią įtaką Bizantijos imperijos architektūra padarė Viduramžių architektūrai Europoje ir Artimuosiuose Rytuose?

K: Kokiems architektūros stiliams įtaką darė Bizantijos architektūra?

K: Kokia yra šiuolaikinė sąvokos "Bizantijos architektūra" reikšmė?

K: Kaip kitaip vadinama Rytų Romos imperija?

K: Kokia bizantinės architektūros reikšmė?

Paieška pagal raidę