Karminas - tai bendras terminas, reiškiantis ypač sodrią raudoną spalvą. Kai kurie rubinai yra tokios spalvos, kuri toliau pateiktoje spalvų lentelėje nurodyta kaip sodrus karminas. Dešinėje pusėje parodyta sodriai raudona karmino spalva yra neapdoroto pigmento spalva, tačiau apdorojus neapdorotą pigmentą išgaunamos šviesesnės, sodresnės arba ryškesnės spalvos, kai kurios iš jų parodytos toliau.

Kilmė ir pavadinimas

Karmino spalva yra kilusi iš pigmento karmino, kuris yra tamsiai raudona spalva, gaunama iš karmino rūgšties. Šią medžiagą gamina kai kurie žvynuotieji vabzdžiai, pavyzdžiui, tradicinis košenilis (Dactylopius coccus) ir lenkiškasis košenilis (Porphyrophora polonica). Dėl šios kilmės terminas „karminas“ dažnai asocijuojamas su natūraliu raudonos spalvos dažikliu, gaunamu iš vabzdžių.

Pigmentas ir gamyba

Pagrindinė veiklioji medžiaga yra karmino rūgštis, kuri ekstrahuojama iš džiovintų košenilio vabzdžių. Tradicinis gamybos procesas apima vabzdžių surinkimą ir džiovinimą, skiedimą virintame vandenyje arba tirpiklyje, rūgštinį arba šarminį apdorojimą bei dažnai aliuminio arba kalcio druskų pridėjimą, kad gautųsi vadinamosios „lake“ formos (nierūgštinės) pigmentai. Tokie pigmentai dažniausiai naudojami tekstilėje ir kosmetikoje, nes „lake“ pigmentai yra mažiau tirpūs vandenyje ir geriau tinka emulsijoms bei tepalams.

Panaudojimas

Pigmentas karminas naudojamas labai įvairiai:

  • tekstilės ir audinių dažymas (istorinis ir šiandieninis naudojimas),
  • kosmetika (lūpų dažai, skruostų pūderiai, akių šešėliai),
  • maisto pramonė (jogurtai, saldainiai, gėrimai) — dažiklis ženklinamas kaip E120 arba INS 120,
  • dažai ir rašalai, įskaitant tam tikrus purpurinius rašalus,
  • dirbtinės gėlės ir meninės medžiagos, kur reikalinga ilgai išliekanti sodri raudona spalva.

Istorija

Natūrinių raudonų dažiklių, gautų iš košenilio tipo vabzdžių, naudojimas siekia prieškolumbines Pietų Amerikos civilizacijas (pvz., actekų ir inkų) — šios kultūros naudojo košenilį audiniams ir dekoracijoms. Europoje košenilis išpopuliarėjo XV–XVI a. po atradimų Amerikoje; pirmą kartą žodis karminas kaip spalvos pavadinimas anglų kalba buvo pavartotas 1523 m.

Saugumas, etika ir alternatyvos

Nors karminas yra natūralus dažiklis, jis kelia keletą svarbių klausimų:

  • Alerginės reakcijos: kai kuriems žmonėms karminas gali sukelti alergines reakcijas, įskaitant odos bėrimus ar sunkesnes reakcijas retais atvejais.
  • Etiškumas ir dietinės nuostatos: kadangi pigmentas gaunamas iš vabzdžių, jis nėra tinkamas vegetarams, veganams ir kai kurių religijų atstovams. Maisto ir kosmetikos produktai, kuriuose yra karmino, privalo būti tinkamai ženklinami (maisto produktų atveju — dažiklis E120 / INS 120).
  • Alternatyvos: pramonėje plačiai naudojamos sintetinės raudonos spalvos (pvz., azofarbiniai arba antrakinonų dariniai) bei augalinės kilmės dažikliai (pvz., raudonųjų burokėlių ekstraktai, betaninai). Sintetiniai dažai suteikia pigesnį ir vienodesnį atspalvį, tačiau kai kurie jų taip pat turi saugumo ir aplinkosaugos ribojimų.

Stabilumas ir priežiūra

Natūralus karminas paprastai yra jautresnis šviesai ir cheminiams poveikiams nei daugelis sintetinių dažiklių. Tekstilėje ir mene dažnai naudojami karmino „lake“ pigmentai, kurie geriau prilimpa ir yra mažiau tirpūs, tačiau vis tiek gali blankti esant intensyviam saulės spinduliavimui arba stipriam cheminių ploviklių poveikiui. Kosmetikoje ir maisto gamyboje formulės dažnai koreguojamos, kad pagerintų stabilumą (pH reguliavimas, antioksidantai, apsauginiai tirštikliai).

Santrauka

Karminas reiškia intensyvią sodrią raudoną spalvą ir dažnai siejamas su natūraliu pigimentu, gaunamu iš košenilio rūšių. Jis turi ilgą istoriją, platus naudojimas apima tekstilę, kosmetiką, maistą ir menus. Tačiau dėl galimų alergijų ir etinių priežasčių vartotojai ir gamintojai dažnai ieško alternatyvų arba privalo aiškiai ženklinti produktus, kuriuose yra karmino.