Al Aksos (Al‑Aqsa) mečetė Jeruzalėje — istorija ir reikšmė

Al Aksos mečetė Jeruzalėje: istorija, religinė ir politinė reikšmė islame, architektūra bei konfliktų kontekstas — išsamus gidas apie trečią šventąją vietą.

Komplekso administracija (Haram al‑Šarif) prižiūrima Jordanijos Waqf valdybos.

Al Aksos mečetė ("Tolimiausia mečetė") yra mečetė, arba vieta, kur musulmonai eina melstis, esanti Jeruzalėje. Abdul Malikas ibn Marvanas inicijavo mečetės statybą, o jos užbaigimą apie 705 m. priskiria jo sūnui Al‑Walidui. Al Aksos mečetė yra didesnio komplekso — Al‑Haram al‑Kudsi al‑Šarifo, arba "Kilniosios šventovės" — dalis. Šią teritoriją žydai vadina Šventyklos kalnu ir manyta, kad čia stovėjo žydų šventykla. Al Aksos dažnai minima kaip trečia pagal svarbą vieta islame po Mekos ir Medinos. Pagal islamo tradiciją Mahometas nakties kelionės (Isra ir Mi'raj) metu iš Šventosios mečetės Mekoje nuėjo į Al Aksos aplinką, o vėliau čia, pasakojama, vadovavo maldoms prieš kylant į dangų.

Istorija ir architektūra

Al Aksos kompleksas yra daugiasluoksnis — jame yra skirtingų epochų pastatai ir religinės paskirties erdvės. Pradinė mečetė buvo statyta VIII a. ir vėliau ne kartą perstatyta ar atnaujinta dėl žemės drebėjimų, karų bei rekonstrukcijų viduramžiais ir moderniuoju laikotarpiu. Komplekse stovi tiek pati Al Aksos mečetė (su tamsesniu kupolu), tiek netoliese esantis garsusis auksinis Kupolas ant Akros (Qubbat al‑Sakhra), kuriuo kartais painiojama visa teritorija.

Interjere yra didelė maldos salė, minaretai, istoriniai mediniai elementai (pvz., minbaras) ir kiti religiniai objektai. Kai kurie originalūs baldai ir ornamentai buvo prarasti dėl gaisrų ir konfliktų, tačiau vėlesniais dešimtmečiais atliktos restauracijos stengėsi atkurti istorinius elementus.

Konfliktai, išpuoliai ir protestai

Šventoji vieta nuo senų laikų yra politinių ir religinių nesutarimų centras. 1969 m. australų krikščionių ekstremistas Denisas Maiklas Rohan padegė Al Aksos mečetę ir sunaikino reikšmingą dalį interjero; tarp prarastų vertybių buvo ir istorinės medinės konstrukcijos. Vėlesniais dešimtmečiais taip pat buvo įvykdytų ir planuotų išpuolių bei pasikėsinimų: kai kurie radikalūs grupuotės nariai, susiję su judėjimu "Gush Emunim", buvo įtariami planavę ataką prieš kompleksą, tačiau tokie planai ne visada buvo įgyvendinti ir dažnai liko nepagrįsti.

2000 m. rugsėjį Arielis Šaronas apsilankė Al Aksos komplekse lydimas Izraelio policijos. Šis vizitas sukėlė susirėmimus tarp palestiniečių ir policijos pajėgų, o įvykiai aplink šį apsilankymą plačiai laikomi vienu iš išprovokavusių antrąją intifadą (kartais vadinamą Al‑Aksos intifada). Riaušės ir saugumo priemonės prie šios šventos vietos liko jautriomis problema iki šiol.

Administravimas ir prieigos režimas

Religinę priežiūrą Al Aksos komplekso srityje tradiciškai vykdo Jordanijos Waqf valdyba, kuri prižiūri maldos vietas ir kasdienę veiklą. Tačiau saugumą ir prieigos kontrolę dažnai užtikrina Izraelio institucijos, todėl yra sudėtingas valdymo ir suvereniteto derinys. Dėl to prieiga prie šventos vietos kartais būna ribojama — ypač kilus įtampoms arba saugumo grėsmėms; tai apima lankytojų grafikus, moterų ir vyrų maldų laikus bei turistų lankymosi sąlygas.

Reikšmė šiandien

Al Aksos mečetė yra ne tik architektūrinė ir religinė vertybė, bet ir politinis bei simbolinis centras. Ji turi didžiulę reikšmę palestiniečių nacionalinei tapatybei ir yra viena iš kertinių ginčų taškų tarp izraeliečių ir palestiniečių. Dėl šios priežasties vieta nuolat stebima tarptautinės bendruomenės ir dažnai minima diskusijose apie Jeruzalės statusą bei taikų sprendimą artimojo Rytų konflikte.

Rūpinantis šia vieta, daug dėmesio skiriama kultūros paveldui, restauracijai ir tarpreliginiam dialogui, siekiant išsaugoti mečetę ir užtikrinti galimybę tikintiesiems ir lankytojams gerbti jos religines ir istorines reikšmes.

Paieška pagal raidę