Chinchorro mumijos – seniausios dirbtinės mumijos iš Pietų Amerikos
Chinchorro mumijos – 7 000 metų senumo Pietų Amerikos dirbtinės mumijos: atradimai, saugojimas, mokslas ir klimato kaitos keliamas pavojus seniausioms mumifikacijoms.
Chinchorro mumijos – tai Pietų Amerikos Chinchorro kultūros, aptiktos dabartinės šiaurės Čilės ir pietų Peru teritorijoje, žmonių mumifikuoti palaikai. Tai vieni seniausių žinomų dirbtinai mumifikuotų žmonių palaikų pasaulyje: seniausi jų datuojami maždaug 7 000 metų, o mumifikacijos praktika tęsėsi maždaug iki 1800 m. pr. m. e.
Pirmą kartą Chinchorro kapavietes ir mumijas 1914 m. tyrinėjo Andų archeologas Maksas Uhle. Iki šiol atrasta daugiau kaip 280 mumijų, iš kurių apie 120 saugoma Tarapakos universiteto muziejuje. Šios mumijos suteikia vertingos informacijos apie ankstyvąją pakrančių pajūrio kultūrą ir jos ritualus.
Mumifikacijos metodai ir variantai
Mokslininkai atpažįsta keletą Chinchorro mumifikacijos technikų ir stilistikos variantų, kurie kito per tūkstantmečius. Svarbiausi bruožai:
- Natūralios mumijos: kai kūnas buvo natūraliai išsaugotas sausame ar druskingame aplinkos mikroklimate.
- „Juodosios“ mumijos: ankstyvesnės ir sudėtingesnės rekonstrukcijos – oda dažnai nuimama, kūno vidaus tuštinamas, kaulai sutvirtinami mediniais strypais, tuščios ertmės užpildomos augaliniu ar kauliniu užpildu, o galūnės ir veidas rekonstruojami ir padengiami juoda medžiaga.
- „Raudonosios“ mumijos: vėlesnis stilius, kai mirusiojo paviršius padengiamas raudonu okeriu arba raudonu pigmentu, dažnai su naudojamomis kaukėmis ar plaukų perukais.
- Kiti variantai: naudotas molis, rišikliai, audiniai, taip pat įvairūs vietiniai ornamentiniai elementai; technika ir estetikos elementai kito priklausomai nuo laikmečio ir bendruomenės praktikų.
Socialinė ir kultūrinė reikšmė
Chinchorro mumifikacijos papročiai išskirtini tuo, kad jais buvo taikoma ne tik aukštos socialinės padėties asmenims, bet ir kūdikiams, vaikams bei suaugusiesiems – tai rodo, jog mumifikacija buvo kolektyvinis ritualas ir kultūros dalis, o ne išskirtinė privilegija. Tokie ritualai atspindi gilius santykius su mirusiais ir bendruomenės požiūrį į gyvybę bei pomirtinį gyvenimą.
Aplinkos ir išlikimo iššūkiai
Kriauklių piliakalniai ir kaulų cheminė analizė rodo, kad apie 90 % šių žmonių mitybos sudarė jūros gėrybės. Tačiau šiandien Chinchorro paminklai susiduria su naujais pavojais:
- Didėjanti drėgmė dėl klimato kaitos skatina mikroorganizmų – pelėsių, grybų ir bakterijų – augimą, todėl kai kurios mumijos pradeda irti ir „tirpti“.
- Jūros garai ir druskinga aplinka skatina koroziją ir skatina audinių sunaikinimą.
- Nepakankama apsauga vietovėse ir netinkamos eksponavimo sąlygos gali pagreitinti degradaciją.
Siekiant išsaugoti mumijas, vykdomi tarptautiniai konservavimo projektai, kuriuose taikomi tokie sprendimai kaip klimato kontrolė, biologinė dezinfekcija, druskų šalinimas iš audinių, skaitmeninimas ir bendradarbiavimas su vietinėmis bendruomenėmis bei muziejais.
Tyrimai ir reikšmė mokslui
Chinchorro mumijos yra nepaprastai svarbios antropologijai, archeologijai ir paleopatologijai: jos leidžia tyrinėti senovės dantų, kaulų ir audinių ligas, mitybą, genetiką ir kultūrines praktikas. Stabiliojo izotopų analizė ir kiti cheminiai tyrimai padėjo nustatyti jų mitybos modelius, migracijos galimybes ir aplinkos sąlygas.
Vis dažniau akcentuojamas ir etinis aspektas: mokslininkai bei muziejai stengiasi gerbti vietos bendruomenių nuomonę, dalintis rezultatais ir užtikrinti, kad mumijų tyrimai ir eksponavimas būtų atliekami atsakingai.
Chinchorro mumijos išlieka unikaliu langeliu į ankstyvąją pakrančių gyvenvietę Pietų Amerikoje – tiek kaip viena seniausių žmonių mumifikacijos tradicijų, tiek kaip vertingas informacijos šaltinis apie senovės gyvenimo būdą ir aplinkos pokyčius.
Technika
Uhle suskirstė matytas mumifikacijos rūšis į tris kategorijas: paprastas apdorojimas, sudėtingas apdorojimas ir purvu padengtos mumijos. Nuo to laiko kiti archeologai patobulino jo klasifikaciją ir dabar dažniausiai naudoja tokią Činčoro mumifikacijos klasifikaciją: natūralios, juodos, raudonos, purvu dengtos ir tvarsčių mumijos. Dvi labiausiai paplitusios Činčorro mumifikavimo technikos buvo juodosios mumijos ir raudonosios mumijos.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Chinchorro mumijos?
A: Chinchorro mumijos - tai Pietų Amerikos Chinchorro kultūros žmonių mumifikuoti palaikai.
K: Kur buvo rastos Chinchorro mumijos?
A: Chinchorro mumijos buvo rastos dabartinėje šiaurinėje Čilėje ir pietinėje Peru dalyje.
K: Kokio amžiaus yra seniausios Chinchorro mumijos?
A: Seniausioms Chinchorro mumijoms yra 7 000 metų.
K: Kada nustota gaminti Chinchorro mumijas?
A: Chinchorro mumijos nustotos gaminti maždaug 1800 m. pr. m. e.
K: Kas pirmieji ištyrė Chinchorro mumijas?
A.: Pirmą kartą Chinchorro mumijas 1914 m. tyrinėjo Andų archeologas Maksas Uhle.
K: Kiek Chinchorro mumijų rasta šiandien?
A: Šiandien rasta daugiau kaip 280 Chinchorro mumijų.
K: Kodėl kai kurios Činčorro mumijos tirpsta?
A: Kai kurios Chinchorro mumijos tirpsta, nes dėl klimato kaitos padidėjusi drėgmė leido mikrobams pažeisti odą.
Ieškoti