Kromanjoniečiai — kas jie buvo: datavimas, anatomija ir paplitimas

Sužinokite apie kromanjoniečius: 35–45 tūkst. metų datavimas, jų unikali anatomija, didesnės smegenys ir paplitimas nuo Italijos iki Rusijos Arkties.

Remiantis radiometriniu datavimu, ankstyviausi žinomi kromanjoniečių palaikai yra 35 000–45 000 metų senumo. Seniausios, prieš 43 000–45 000 metų, liekanos rastos Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Kiti palaikai taip pat rodo, kad kromanjoniečiai Rusijos Arktį pasiekė maždaug prieš 40 000 metų.

Datavimas ir chronologija

Terminas „kromanjoniečiai“ tradiciškai vartojamas apibūdinti ankstyviesiems Europos moderniems žmonėms (Homo sapiens), kurių liekanos datuojamos Vėlyvuoju paleolitu. Radiometriniai metodai (angl. radiocarbon dating ir kiti spinduliniai būdai) leidžia nustatyti platus amžiaus intervalus: dauguma Europos rastąjų pavienių palaikų patenka į laikotarpį nuo maždaug 45 000 iki 10 000 metų prieš mūsų erą. Šis laikotarpis sutampa su Vėlyvuoju akmens amžiumi ir pirmosiomis sudėtingesnėmis kultūromis (pvz., Aurignacian).

Anatomija ir išvaizda

Kromanjoniečiai turėjo tvirtus ir galingus kūnus: dažnai stambesnę kaulų struktūrą ir išvystytą raumenyną, nors jie buvo grakštesni nei neandertaliečiai. Skirtingai nuo neandertaliečiai, kurių kaktos buvo išlinkusios ir priekalės bei nosies sritys išraiškingos, kromanjoniečių kaktos buvo aukštos ir palyginti tiesios, panašios į dabartinio žmogaus. Jų veidai buvo trumpesni ir platesni, su ryškiu smakru, o kaukolės tūris ir smegenys – šiek tiek didesni už vidutinio dabartinio žmogaus. Kūno proporcijos (ilgos galūnės, santykinai siauri klubai) rodo gerą prisitaikymą judėjimui dideliu atstumu – medžioklei ir migracijoms.

Paplitimas ir gyvenamoji aplinka

Kromanjoniečių liekanos randamos daugelyje Europos vietų – tiek pietuose (Prancūzija, Ispanija, Italija), tiek šiaurėje (Didžioji Britanija, Skandinavija) ir rytų Europos regionuose. Jie gyveno įvairioje aplinkoje: urvuose, uolų priedangose ir atvirose stovyklose. Klimatiniai svyravimai (ledynmečių periodai) lėmė, kad populiacijos judėjo ir miesto (regionų) ribos keitėsi – kai kuriose vietovėse jie prisitaikė prie šaltesnių sąlygų naudodami kailius, pastovesnes stovyklas ir intensyvesnę medžioklę.

Gyvenimo būdas, technologijos ir kultūra

Kromanjoniečiai yra žinomi dėl pažangių medžioklės technikų, sudėtingų įrankių gamybos tradicijų ir simbolinės veiklos. Jie gamino plonus akmeninius pjaustytuvus ir geležtėles (blade technology), naudojo kaulo, ragų ir medžio įrankius bei adatėles. Atsirado keraminiai ar sudėtingesni paviršiai papuošimams, amuletai, karoliai ir kiti simboliniai daiktai. Taip pat žinomas urvų piešinių ir meninių kompozicijų (pvz., gyvūnų atvaizdų) paplitimas – tai rodo sudėtingą abstraktinio mąstymo ir simbolinės komunikacijos vystymąsi.

Struktūra, maitinimasis ir socialinė organizacija

Maisto racionas buvo įvairus: medžioklė (briedžiai, elniai, mamutai priklausomai nuo regiono), gyvulių skerdimas, žvejyba ir rinkimas augalų bei uogų. Socialinė struktūra tikriausiai buvo paremta šeimomis arba klanais, kurie bendradarbiavo medžioklėje, dalinosi maistu ir įrankiais. Didesnės grupės galėjo koordinuoti sudėtingesnes medžiokles ir dalintis žiniomis apie klimatą bei trasas.

Genetika ir ryšys su šiuolaikiniais žmonėmis

Genetiniai tyrimai rodo, jog kromanjoniečiai buvo Europos populiacijų protėviai ir priklausė Homo sapiens biologinei linijai. Analizės taip pat atskleidžia genų mainus su neandertaliečiais — daugelyje Europos ir Azijos populiacijų randama mažų neandertaliečių genų fragmentų, kas rodo mišrių palikuonių susidarymą ir genų maišymą prieš tūkstančius metų. Tačiau daug jų genetinių bruožų sutampa su šiuolaikinių žmonių įvairove, todėl kromanjoniečiai laikomi tiesioginiais modernių europiečių protėviais.

Perėjimas ir palikimas

Per laiko tėkmę kromanjoniečių kultūros ir technologijos vystėsi, transformavosi į vėlyvojo paleolito ir mezolito tradicijas. Jie neišnyko staiga kaip atskira „rūšis“ – tai buvo ankstyvųjų moderniųjų žmonių fazė, iš kurios kilo vėlesnės kultūros ir, galiausiai, šiuolaikinės žmonių populiacijos. Kromanjoniečių palikimas – sudėtingi įrankiai, menas, drabužių ir gyvenamųjų vietų adaptacijos – svarbiai prisidėjo prie žmogaus kultūrinės ir biologinės evoliucijos Europoje.

Santrauka: kromanjoniečiai buvo ankstyvieji Europos modernieji žmonės, datuojami maždaug prieš 45 000–35 000 metų; jie pasižymėjo grakštesne, bet tvirta anatominė sandara, išsivysčiusia technologija, simboline kultūra ir plačiu paplitimu, o jų genetinis palikimas tebepasiekia šiuolaikines žmonių populiacijas.

Krokomanjoniečių gyvenimas

Anatomija

·          

• Naudojo kaulus, kriaukles ir dantis papuošalams gaminti
• verpė, dažė ir rišo linų mazgus, kad galėtų pasigaminti virves savo įrankiams, gaminti krepšius ar siūti drabužius.

Kaip ir dauguma ankstyvųjų žmonių, kromanjoniečiai daugiausia medžiojo stambius gyvūnus. Pavyzdžiui, maistui jie žudė mamutus, urvinius lokius, arklius ir šiaurės elnius. Jie medžiojo ietimis, ietimis ir ieties metimais. Jie taip pat valgė augalų vaisius.

Krokomanjoniečiai buvo klajokliai arba pusiau klajokliai. Tai reiškia, kad, užuot gyvenę vienoje vietoje, jie sekė gyvūnų, kuriuos norėjo medžioti, migraciją. Jie galėjo statyti medžioklės stovyklas iš mamutų kaulų; keletas tokių stovyklų rasta kaime Ukrainoje. Jie taip pat statėsi pastoges iš akmenų, molio, medžių šakų ir gyvūnų kailių.

Aukštutinio paleolito laikotarpio urvinė tapyba, rasta Lasko, Prancūzijoje

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokio amžiaus yra seniausios žinomos kromanjoniečių liekanos?

K: Kur buvo rasti seniausi kromanjoniečių palaikai?

K: Kada kromanjoniečiai pasiekė Rusijos Arktį?

K: Kokio kūno sudėjimo buvo kromanjoniečiai?

K: Kuo neandertaliečių kaktos skyrėsi nuo kromanjoniečių?

K: Kaip atrodė kromanjoniečių veidai?

K: Ar kromanjoniečių smegenys buvo didesnės nei vidutinio žmogaus?

Paieška pagal raidę