Cro-Magnon
Remiantis radiometriniu datavimu, ankstyviausi žinomi kromanjoniečių palaikai yra 35 000-45 000 metų senumo. Seniausios, prieš 43 000-45 000 metų, liekanos rastos Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Kiti palaikai taip pat rodo, kad kromanjoniečiai Rusijos Arktį pasiekė maždaug prieš 40 000 metų.
Kroomagnorai turėjo galingus kūnus, kurie paprastai buvo sunkūs ir tvirti, su stipriais raumenimis. Skirtingai nei neandertaliečiai, kurių kaktos buvo įstrižos, kromanjoniečių kaktos buvo tiesios, kaip ir šiuolaikinių žmonių. Jų veidai buvo trumpi ir platūs, su dideliu smakru. Jų smegenys buvo šiek tiek didesnės nei vidutinio dabartinio žmogaus.
Kompiuteriu sukurtas kromanjoniečio atvaizdas pagal archeologų rastas kaukoles
Pavadinimų suteikimas
Pavadinimą "kromanjonietis" sukūrė Louis Lartet, kuris 1868 m. pietvakarių Prancūzijoje aptiko pirmąją kromanjoniečio kaukolę. Vietovę, kurioje rado kaukolę, jis pavadino Abri de Cro-Magnon. Abri prancūziškai reiškia "uolos prieglobstis", cro oksitaniečių kalba reiškia "skylė", o "Magnon" buvo asmens, kuriam priklausė žemė, kurioje Lartetas rado kaukolę, vardas. Iš esmės Cro-Magnon reiškia "uolų slėptuvė skylėje Magnono žemėje".
Todėl dabar mokslininkai vietoj termino "kromanjoniečiai" vartoja terminą "Europos ankstyvieji šiuolaikiniai žmonės". Mokslo sistemoje, kurioje gyvi organizmai skirstomi į kategorijas, terminas "kromanjonietis" nieko nereiškia.
Krokomanjoniečių gyvenimas
Anatomija
·
- Naudojo kaulus, kriaukles ir dantis papuošalams gaminti
- verpė, dažė ir rišo linų mazgus, kad galėtų pasigaminti virves savo įrankiams, gaminti krepšius ar siūti drabužius.
Kaip ir dauguma ankstyvųjų žmonių, kromanjoniečiai daugiausia medžiojo stambius gyvūnus. Pavyzdžiui, maistui jie žudė mamutus, urvinius lokius, arklius ir šiaurės elnius. Jie medžiojo ietimis, ietimis ir ieties metimais. Jie taip pat valgė augalų vaisius.
Krokomanjoniečiai buvo klajokliai arba pusiau klajokliai. Tai reiškia, kad, užuot gyvenę vienoje vietoje, jie sekė gyvūnų, kuriuos norėjo medžioti, migraciją. Jie galėjo statyti medžioklės stovyklas iš mamutų kaulų; keletas tokių stovyklų rasta kaime Ukrainoje. Jie taip pat statėsi pastoges iš akmenų, molio, medžių šakų ir gyvūnų kailių.
Aukštutinio paleolito laikotarpio urvinė tapyba, rasta Lasko, Prancūzijoje
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokio amžiaus yra seniausios žinomos kromanjoniečių liekanos?
Atsakymas: Remiantis radiometriniu datavimu, anksčiausi žinomi kromanjoniečių palaikai yra 35 000-45 000 metų senumo.
K: Kur buvo rasti seniausi kromanjoniečių palaikai?
A: Seniausios kromanjoniečių liekanos, rastos Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje prieš 43 000-45 000 metų.
K: Kada kromanjoniečiai pasiekė Rusijos Arktį?
A.: Kromanonai Rusijos Arktį pasiekė maždaug prieš 40 000 metų.
K: Kokio kūno sudėjimo buvo kromanjoniečiai?
A: Kroomagnorų kūnai buvo galingi, su stipriais raumenimis. Paprastai jie buvo sunkūs ir tvirti.
K: Kuo neandertaliečių kaktos skyrėsi nuo kromanjoniečių?
A: Neandertaliečių kaktos buvo įstrižos, o kromanjoniečių - tiesios, kaip ir šiuolaikinių žmonių.
K: Kaip atrodė kromanjoniečių veidai?
A: Kroomagnonų veidai buvo trumpi ir platūs, su dideliu smakru.
K: Ar kromanjoniečių smegenys buvo didesnės nei vidutinio žmogaus?
A: Taip, kromanjoniečių smegenys buvo šiek tiek didesnės nei vidutinio žmogaus smegenys šiandien.
