Kloviso (Clovis) ietigaliai — apibrėžimas, datavimas ir ypatybės
Sužinokite apie Kloviso (Clovis) ietigalius: jų apibrėžimą, ~13 500 m. datavimą, formą, matmenis, atradimą Naujojoje Meksikoje ir unikalius gamybos bei naudojimo ypatumus.
Klovisiniai ietigaliai - tai Šiaurės Amerikos Klovisų kultūrai būdingi ieties antgaliai. Jie datuojami maždaug prieš 13 500 metų. Jie vadinami Kloviso miesto Naujosios Meksikos valstijoje, kur 1929 m. pirmą kartą rasta jų pavyzdžių, vardu.
Dešinėje - tipiškas Kloviso taškas. Jo ilgis - 4-20 cm/1,5-8 coliai, plotis - 2,5-5 cm/1-2 coliai. Šonai yra lygiagretūs arba išgaubti, o išilgai ašmenų krašto matyti kruopštus spaudimo išlankstymas. Galinis geležtės galas ir pagrindas suformuoti taip, kad būtų galima juos pritvirtinti prie medinės ieties ar peilio rankenos.
Apibūdinimas ir konstrukcija
Klovisiniai ietigaliai pasižymi dvipusiu (bifacial) apdirbimu, plokščia arba šiek tiek išlenkta forma ir išskirtine išpjova arba kanalu gale, vadinamu flute (liet. - kanalinis nuplėšimas). Šis kanalas – didelis nuimtas skiltis, eikvojantis medžiagos dalį nuo pagrindo į vidurį – sumažina storį ir palengvina prikalimą prie kotelio (haftingą).
- Tipinės savybės: bifacialus plokščias profilis, aiškus kanalinis nuplėšimas (fluting), simetriškas peilio formos ašmenys.
- Matmenys: ilgis dažnai 4–20 cm, plotis 2,5–5 cm; storis priklauso nuo medžiagos ir paskirties, dažniausiai keli milimetrai iki apie 1 cm.
- Medžiagos: aukštos kokybės oksidoidai ir silikatų uolienos – flintas, chertas, chalcedonas, retkarčiais obsidianas.
Gamybos technologija
Gamyboje panaudojamas sudėtingas dėstymas: pirmiausia atliekamas juodraštinis formavimas didesnėmis lupti, vėliau spaudo (pressure) išlankstymas naudojamas galutiniam ašmenų ir briaunų profiliavimui. Kanalinis nuplėšimas (angl. fluting) reikalauja tikslumo – nuo pagrindo link centro nuimama plona skiltis, kartais keliomis fazėmis, kad susidarytų pažymėta angos forma, kuri palengvina ieties prie tvirtinimą ir pagerina balistikines savybes.
Paskirtis ir archeologinis kontekstas
Klovisiniai taškai dažniausiai interpretuojami kaip ietigaliai, skirti medžioklei ant didelių gyvūnų (pvz., mamutai, mastodontai), tačiau jie galėjo būti naudojami ir kaip universalesni peilių/pjovimo įrankiai. Archeologiniuose kasimuose Kloviso kultūros vietovėse rasta tiek žvėrių gaudymo vietų (kill sites), tiek dirbtuvių zonas, kur šie taškai buvo gaminami ar taisomi.
Paplitimas ir laikotarpis
Kloviso kultūra paplitusi plačiai per Šiaurės Amerikos lygumas ir už jo ribų – nuo Kanados pietų iki Meksikos šiaurinių regionų. Kloviso taškai dažniausiai datuojami vėlyvojo Pleistoceno laikotarpiu, maždaug prieš apie 13 500–12 800 metų, nors konkretūs datavimo intervalai gali skirtis priklausomai nuo vietovės ir datavimo metodo.
Tipologija ir variantai
Nors tipinis Kloviso taškas yra aiškiai atpažįstamas, randami įvairūs variantai pagal ilgį, pločio santykį, flutingo gylį ir bazės formą. Kai kurie egzemplioriai turi mažesnius arba platesnius „barbs“ (klaidas), kiti – stipresnį arba supjaustytą bazės profilį, skirtą skirtingam kotelio tvirtinimui.
Mokslinės diskusijos ir reikšmė
Kloviso kultūra ilgą laiką buvo laikoma ankstyviausia plačiai paplitusia priešistorine kultūra Pietų Šiaurės Amerikoje (vadinamasis „Clovis-first“ modelis). Tačiau vėlesni atradimai (pvz., kai kurios pre-Kloviso vietovės) paskatino diskusijas apie anksčiau egzistavusius žmonių bendraudimo ir migracijos modelius. Nepaisant to, Kloviso technologija ir taškai lieka vieni iš geriausiai atpažįstamų ir plačiausiai išplitusių paleoindėnų artefaktų, suteikiančių brangios informacijos apie ankstyvą žmogaus prisitaikymą prie Pleistoceno aplinkos.
Praktiniai ir etiniai aspektai
Kloviso taškai yra vertingi tiek archeologams, tiek kolekcininkams, todėl svarbu laikytis teisės aktų ir etikos principų: archeologinių vietovių saugojimo, dokumentavimo ir teisėto artefaktų tvarkymo. Neteisėtas kasimas ar neatsakingas kolekcionavimas gali prarasti negrįžtamą istorinę informaciją.
Kloviso sviedinio smaigalys, pagamintas lupant (t. y. kiekvienas paviršius abiejuose kraštuose lupamas elnio ragu arba mediniu plaktuku) Virdžinijos istorinių išteklių departamento leidimu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Clovis taškai?
A: Kloviso smaigaliai - tai Šiaurės Amerikos Kloviso kultūroje naudoti ieties antgaliai.
K: Kada atsirado Kloviso taškai?
A.: Kloviso taškai atsirado maždaug prieš 13 500 metų.
K: Kodėl jie vadinami Kloviso ietigaliais?
A: Jie vadinami Kloviso taškais pagal Kloviso miestą Naujosios Meksikos valstijoje, kur 1929 m. buvo rasti pirmieji jų pavyzdžiai.
K: Koks yra tipiškas Kloviso taško ilgis?
A.: Įprastas Kloviso ietigalių ilgis yra 4-20 cm/1,5-8 coliai.
K: Koks yra Kloviso ietigalių plotis?
A.: Kloviso smaigalio plotis yra 2,5-5 cm/1-2 coliai.
K: Kokios formos yra Kloviso taško šonai?
A: Kloviso ietigalių šonai yra lygiagretūs arba išgaubti, o išilgai geležtės krašto matosi kruopštus spaudimo išlankstymas.
K: Kam skirta Kloviso ietigalio ašmenų galinė dalis ir pagrindas?
A.: Kloviso ietigalio geležtės galinė dalis ir pagrindas yra skirti tvirtinti prie medinės ieties ar peilio rankenos.
Ieškoti