Halštato kultūra – geležies amžiaus visuomenė ir archeologiniai radiniai
Atraskite Halštato kultūrą: geležies amžiaus visuomenės hierarchiją, prekybos kelius ir įspūdingus archeologinius radinius iš Centrinės Europos.
Halštato kultūra pavadinta pagal Halštato miestą Austrijoje, kuriame buvo rasti pirmieji artefaktai. Ji tradiciškai datuojama maždaug nuo XII a. iki V a. pr. m. e. (plačiau skirstoma į fazes Hallstatt A–D), tačiau chronologija kai kuriais atvejais gali skirtis priklausomai nuo regiono ir naudojamų datavimo metodų. Halštato laikotarpis žymi perėjimą iš vėlyvosios bronzos į geležies amžių ir daugelyje vietovių kartu reiškė ir reikšmingus ekonominius bei socialinius pokyčius.
Chronologija ir periodizacija
Halštato kultūra skirstoma į kelias fazes, kurios dažnai grindžiamos randamų segių (brošiūrų, fibulių) tipologija ir kitais artefaktais. Apytiksliai:
- Hallstatt A–B: vėlyvoji bronza / ankstyvasis pereinamasis laikotarpis (apie XII–VIII a. pr. m. e.);
- Hallstatt C: ankstyvasis geležies amžius (apie VIII–VI a. pr. m. e.);
- Hallstatt D: vėlyvasis geležies amžius (apie VI–V a. pr. m. e.), kada palaipsniui formuojasi perėjimas į La Tène (keltų) kultūrą.
Geografinis aprėptis
Halštato kultūros radimviečių rasta Prancūzijos rytuose, Šveicarijoje, Vokietijos pietuose, Austrijoje, Slovėnijoje ir Kroatijoje, Vengrijos šiaurės vakaruose, Slovakijos pietvakariuose ir Moravijos pietuose. Šis arealas apima Alpių ir jų prieigų regionus, taip pat palei svarbias prekybines arterijas nutolusias vietoves.
Socialinė struktūra ir gyvenvietės
Tuo metu socialinė struktūra kito ir dažnai tapo aiškiau hierarchizuota. Tai rodo turtingi kapai su gausiais įkapiais, pavyzdžiui, Magdalenberge (minimas kaip išskirtinis pavyzdys): aukštos klasės asmenims skirti kapai yra ženkliai turtingesni už paprastų žmonių laidojimus. Ankstesniais laikotarpiais žmonės gyveno didesnėse bendruomenėse; atsiradus geležiai ir pasikeitus prekybos tinklams, galėjo formuotis nauji elitai. Kitaip nei anksčiau, dalis aukštesniosios klasės gyveno didesniuose privačiuose namuose kaimo vietovėse, viešai rodydami savo statusą.
Ekonomika, amatai ir prekyba
Halštato visuomenė gyveno daugiausia iš žemdirbystės ir gyvulininkystės, tačiau labai svarbūs buvo vietiniai amatai: metalurgija (ypač geležies apdirbimas), kalvystė, keramikos ir tekstilės gamyba. Reikšmingi buvo druskos kasybos centrai (ypač Halštatto srities druskos kasyklos ir panašios vietos), kurie leido kai kuriems miestams tapti prekybiniais centrais.
Prekyba su Viduržemio jūros regione esančiomis civilizacijomis atnešė importuotų prekių ir naujų stiliaus impulsų: prabangūs indai, metaliniai įrankiai, stiklo karoliukai, kartais net stambių formatų graikų ar etruskų dirbiniai (pvz., žinomi princų kapai su importuota keramika). Tai liudija apie plačias mainų grandines ir kontaktus su Viduržemio jūros regiono prekybos tinklais.
Laidojimo praktikos ir materialinė kultūra
Laidojimo kultas keitėsi laikui bėgant: ankstyvesniais laikais paplito kremaciniai kapai, vėliau atsirado inhumacijos ir net laidojimai sarkofaguose ar dideliuose akmeniniuose kapuose. Kapuose randami įkapiai — ginklai, šarvai, juvelyrika, indai, įrankiai — rodo ne tik asmeninį turtą, bet ir laipsnišką profesinį bei socialinį diferenciavimą. Tokių kapų pavyzdžiai atskleidžia „princo“ tipo kapus, kuriuose kartais randama gausių importuotų dirbinių.
Archeologiniai radiniai ir reikšmė
Typiniai Halštato artefaktai apima įvairias seges, geležinius ir bronzinius ginklus (kardus, ietis), pjautuvus, kasdienes metalines priemones, dekoruotą keramiką, stiklo ir akmens karoliukus bei sudėtingai pagamintą juvelyriką. Šie radiniai leidžia tyrėjams atkurti tiek materialinį gyvenimą, tiek tarptautinius ryšius ir technologijų plitimą.
Pereinamasis laikotarpis ir La Tène įtaka
Vėlyvojo Halštato laikotarpio pabaigoje regionuose prasideda La Tène kultūros bruožų plitimas, kuri dažnai siejama su ankstyvaisiais keltų elementais. Perėjimas nebuvo staigus — daugelyje vietovių abi tradicijos susiliedavo, kol vėliau dominavo naujos formos, stiliai ir socialinės organizacijos.
Tyrimo metodai ir reikšmė šiuolaikinei archeologijai
Halštato kultūros pažinimą paremia įvairūs tyrimo metodai: tipologinis artefaktų datavimas, dendrochronologija, radiokarboninis datavimas, geofiziniai tyrimai ir iškasenos. Šių tyrimų dėka mokslininkai gali sekti technologijų plitimą, prekybos maršrutus ir socialinių pokyčių dinamiką. Halštato kultūra yra kertinis Europos geležies amžiaus supratimo elementas, nes jungia vietos tradicijas ir tolimus kontaktus su Viduržemio civilizacijomis.
Halštato kultūrą galima suskirstyti į rytinę ir vakarinę dalį. Skiriamoji linija eina per Čekiją ir Austriją, tarp 14 ir 15 laipsnių rytų ilgumos.
Halštato kultūros gėrimas "Horn
Halštato kultūros kape rastos segės
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokiu vardu pavadinta Halštato kultūra?
A: Halštato kultūra pavadinta pagal Halštato miestą Austrijoje, kuriame buvo rasti pirmieji artefaktai.
K: Kiek laiko gyvavo Halštato kultūra?
A: Halštato kultūra gyvavo nuo maždaug 1200 m. pr. m. e. iki maždaug 275 m. pr. m. e.
K: Kokiose vietose buvo rasta Hallstatto kultūros radinių?
A: Halštato kultūros paminklų rasta Prancūzijos rytuose, Šveicarijoje, pietų Vokietijoje, Austrijoje, Slovėnijoje ir Kroatijoje, Vengrijos šiaurės vakaruose, Slovakijos pietvakariuose ir Moravijos pietuose.
K: Kaip šiuo laikotarpiu keitėsi socialinė struktūra?
A: Šiuo laikotarpiu socialinė struktūra išsivystė į hierarchiją, apie kurią liudija įvairūs daiktai, pridedami prie kapų, pavyzdžiui, Magdalenberge.
K: Kas atsitiko, kai atsirado geležies?
A.: Atsiradus geležies, pasikeitė prekybos keliai ir atsirado nauja aukštesnioji klasė. Kitaip nei anksčiau, ši aukštesnioji klasė mėgo gyventi dideliuose namuose kaime, kad parodytų savo galią.
K: Kaip šiuo laikotarpiu pasikeitė laidojimo kultai?
A: Šiuo laikotarpiu laidojimo kultas pasikeitė nuo kremavimo iki laidojimo sarkofaguose.
K: Kur maždaug II tūkstantmetyje pr. m. e. pradėjo kurtis žmonės?
A: Apie II tūkstantmetį pr. m. e. žmonės pradėjo kurtis vietovėse prie Viduržemio jūros arba aplink ją, nes išaugo turtai, iš kurių buvo importuojamos prekės.
Ieškoti