Graikijos komunistų partija (gr. Κομμουνιστικό Κόμμα Ελλάδας; Kommounistikó Kómma Elládas, KKE) yra Graikijos marksistinė-leninistinė politinė partija. Ji buvo įkurta 1918 m. kaip Graikijos socialistinė darbo partija (dabartinį pavadinimą priėmė 1924 m. lapkritį). Tai viena seniausių ir ilgalaikių politinė partija šiuolaikinėje Graikijos politikoje. Per savo istoriją KKE turėjo didelę įtaką tiek darbo judėjimui, tiek pasipriešinimo sąjūdžiams, ypač Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu.

Istorija trumpai

KKE kaupėsi ir stiprėjo XX a. pirmoje pusėje, o jos narių skaičius ypač išaugo II pasaulinio karo metu, kai partija tapo svarbiausia jėga Graikijos pasipriešinimo prieš nacistinę okupaciją judėjime (ypač per plataus masto koaliciją EAM/ELAS). Po karo partija aktyviai dalyvavo 1946–1949 m. Graikijos pilietiniame kare, tačiau baigėsi pralaimėjimu, o daug KKE narių pasitraukė, buvo ištremti arba emigravo. Pokario metais ir vėlesniais dešimtmečiais KKE buvo de facto arba de jure uždrausta įvairiais periodais; partija ilgam buvo marginalizuota iki 1974 m. — po žinomųjų politinių permainų (metapolitefsi) — kai pasibaigė kariuomenės diktatūra ir draudimai buvo atšaukti.

Per vėlesnius dešimtmečius KKE patyrė atskilimų ir ideologinių diskusijų. 1960–1970 m. dalis narių ir lyderių apsisprendė už Eurokomunistines ar reformistines kryptis, kas lėmė naujų politinių grupių atsiradimą (pvz., vadinamasis "KKE Interior" ir vėlesnės koalicijos, iš jų kilęs "Synaspismos"). Nepaisant to, pagrindinė KKE linija išlaikė marksistinį-lenininį profilį ir tradicinį organizacinį modelį.

Ideologija ir programa

KKE deklaruoja marksizmo–leninizmo principus: ji yra antiimperialistinė, prieš neoliberalų kapitalizmą ir socialinę nelygybę. Partijos programoje akcentuojami:

  • darbo teisių ir viešųjų paslaugų gynimas;
  • valstybinės ekonomikos, nacionalizacijos ir planinės ekonomikos elementai tam tikrose srityse;
  • antikapitalistinė bei antifašistinė retorika;
  • kritika Europos Sąjungos kaip verslo ir rinkos projektui, kuris, partijos nuomone, riboja nacionalinę suverenitetą ir socialinių teisių apsaugą;
  • prioritetas organizuotam darbo judėjimui, profesinėms sąjungoms ir masinėms akcijoms.

Organizacija ir komunikacija

KKE turi hierarchinę struktūrą su Centro Komitetu ir politinio biuro organais, vietinėmis organizacijomis ir sektorinėmis frakcijomis. Partija turi jaunimo organizaciją (KNE — Komunistinę Graikijos jaunimą), taip pat savo leidinius ir žiniasklaidos priemones; vienas žinomiausių partijos laikraščių yra Rizospastis. Per istoriją KKE taip pat ėjo per įvairius organizacinius atnaujinimus, bet išlaikė griežtą partinę discipliną ir struktūrą.

Vaidmuo XX–XXI a. politikoje

KKE istoriniu požiūriu buvo esminė jėga Graikijos kairiųjų judėjimų formavime, ypač pasipriešinimo metu ir pokario streikuose bei protestuose. Nors po pilietinio karo partija buvo traktuojama kaip draudžiama ir marginali, ji išliko svarbi ideologinė ir organizacinė jėga. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje KKE aktyviai kritikavo ES struktūras ir ypač — 2010–ųjų dešimtmečio ekonominės krizės metu — taupymo (austerity) politiką bei memorandumus, raginusius prieštarauti privatinimo ir darbo teisių mažinimo iniciatyvoms.

Per pastaruosius dešimtmečius KKE rinkimuose kartais sulaukė reikšmingo palaikymo, o partijos dalyvavimas politiniuose procesuose kinta kartu su visuomeninėmis krizėmis bei kairiųjų jėgų fragmentacija. 1989 m. Graikijoje įvyko politinis turbulencija ir permainos, kurių metu kairiųjų jėgų vaidmuo šalies politikoje gerokai pasikeitė — tai paskatino diskusijas apie kairiųjų partijų vaidmenį pereinamųjų vyriausybių kontekste.

Dabartinė padėtis ir reikšmė

Šiandien KKE išlieka aktyvi politinė jėga: dalyvauja parlamento veikloje, masinėse protesto akcijose, darbuotojų streikuose ir socialiniuose judėjimuose. Partija yra patikima alternatyva daliai rinkėjų, kurie nesutinka su centristinėmis ar socialdemokratinėmis alternatyvomis ir nori išlaikyti tradicinę komunistinę politikos liniją. KKE toliau pabrėžia autonomiškumą, nepriklausomą liniją nuo kitų kairiųjų koalicijų, ypač kai kalbama apie kompromisus su neoliberaliomis politikomis.

Pagrindiniai asmenys istorijoje ir šiuolaikinėje veikloje: Nikos Zachariadis (ilgamečioji vadovybė XX a. viduryje), Charilaos Florakis (vėlesnis partijos lyderis), Aleka Papariga (ilga laiko vadovė nuo 1991 m.), Dimitris Koutsoumbas (dabartinis generalinis sekretorius nuo 2013 m.).

KKE išlieka reikšminga tiek kaip politinė organizacija, tiek kaip ideologinis judėjimas, turintis įtakos Graikijos politiniam diskursui, ypač klausimuose, susijusiuose su darbo teisėmis, socialine apsauga ir ekonomine suvereniteto samprata.