Darvino suomiai
Darvino pečialindos - tai grupė paukščių, gyvenančių Galapagų salose. Iš tikrųjų tai ne pečialindos, bet paukščiai iš paukščių būrio.
Čarlzas Darvinas panaudojo pelekines žuvėdras, kad pateiktų natūralios atrankos įrodymų. Jis suprato, kad zylės turi skirtingus snapus, nes yra prisitaikiusios ėsti skirtingą maistą. Pavyzdžiui, zylė su dideliu snapu labai gerai kramsnoja riešutus, o zylė su ilgu snapu labai gerai gaudo vabzdžius. Darvinui pavyko pastebėti, kad zylės turėjo bendrą protėvį, todėl jos buvo tokios panašios, išskyrus snapus. Galiausiai tai paskatino sukurti evoliucijos teoriją.
Kai kurių Darvino žvirblinių paukščių piešinys, kuriame matyti jų snapų skirtumai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Darvino suomiai?
A: Darvino zylės - tai Galapagų salose gyvenančios zylės, priskiriamos paukščių rūšiai.
K: Kam Čarlzas Darvinas naudojo pečialindas?
A: Čarlzas Darvinas naudojo pečialindas, kad įrodytų natūraliąją atranką.
K: Kodėl zylės turi skirtingus snapus?
A: Žvirbliai turi skirtingus snapus, nes yra prisitaikę ėsti skirtingą maistą.
K: Koks yra pavyzdys, kaip snapo prisitaikymas padeda zylėms?
A: Didelį snapą turinti zylė labai gerai kala riešutus, o ilgą snapą turinti zylė labai gerai gaudo vabzdžius.
K: Ką Darvinas pastebėjo apie zylutes?
A: Darvinas pastebėjo, kad zylės turėjo bendrą protėvį, todėl jos buvo tokios panašios, išskyrus snapus.
K: Ką galiausiai lėmė Darvino pastebėjimai apie pečialindas?
A: Darvino pastebėjimai apie pelekus galiausiai paskatino sukurti evoliucijos teoriją.
K: Ar Darvino suomės iš tikrųjų yra suomės?
Atsakymas: Ne, nors Darvino zylės paprastai vadinamos zylėmis, iš tikrųjų jos yra vienas iš varnėnų paukščių.
