Dugninių gyvūnų (demersal) apibrėžimas ir buveinė
Dugniniai gyvūnai gyvena jūros ar ežerų dugne arba netoli jo. Šis terminas paprastai taikomas žuvims, tačiau dugniniame gyvenimo būdyje yra ir daug bestuburių (kriauklės, vėžiagyviai, polichetai ir kt.).
Buveinė
Jie gyvena jūros dugne ir ežerų dugne, kurį paprastai sudaro dumblas, smėlis, žvyras arba uolienos. Pakrančių vandenyse dugniniai dažnai aptinkami kontinentiniame šelfe arba netoli jo, o giluminiuose vandenyse – kontinentiniame šlaite arba netoli jo, arba išilgai kontinentinio pakilimo. Paprastai jų nebūna giliausiuose vandenyse, pavyzdžiui, bedugnės gelmėse arba bedugnės lygumoje, tačiau jų galima rasti aplink povandeninius kalnus ir salas. Žodis "demersinis" kilęs iš lotynų kalbos žodžio demergere, kuris reiškia nuskęsti.
Sandara ir prisitaikymai
Dugninės žuvys turi įvairių morfologinių ir elgsenos prisitaikymų, leidžiančių gyventi prie dugno:
- Plokščios kūno formos: tokios kaip plekšnės ir kitos flounder rūšys, leidžia prisigulti prie dugno ir slėptis nuo plėšrūnų.
- Kamufliažas: spalva ir raštai atitinka dumblą, smėlį ar žvyrą, todėl gyvūnai tampa mažiau pastebimi.
- Specializuotos burnos ir barzdelės: kai kurios rūšys (pvz., menkės, ešeriai) turi barzdeles (barbeles) arba apatinę burnos padėtį, kad lengviau rastų ir ištrauktų maistą iš substrato.
- Plaučių ir riebalų kiekio pokyčiai: daugelis dugninių turi mažesnį riebalų kiekį nei pelaginės žuvys, kas veikia plūdrumą ir energetiką.
Mityba ir ekologinė rolė
Dugninių žuvų mityba yra labai įvairi: jos medžioja bestuburius, kitus žuvų jauniklius, maitina nuošliaužas ir organines nuolaužas. Daugelis yra predatoriai arba oportunistiniai gratėjai, o kai kurios rūšys – filtratoriai ar detritivorai. Dėl to dugniniai vaidina svarbų vaidmenį maisto grandinėse ir kasybos (nutrientų) pernašoje tarp dugno ir vandenų kolonų.
Skirtumai tarp dugninių ir pelaginių žuvų
Dugninės žuvys dažnai lyginamos su pelaginėmis žuvimis. Pagrindiniai skirtumai:
- Gyvenamoji zona: dugninės gyvena ant dugno arba jį prižiūrėdamos, pelaginės gyvena atviroje vandens stulpelyje toliau nuo dugno.
- Fizinės savybės: dugninės linkusios būti mažiau apvalios ir dažnai labiau prisitaikiusios prie dugno sąlygų, tuo tarpu pelaginės turi daugiau plaukimo raumenų ir riebalų, leidžiančių ilgiau plaukti laisvame vandenyje.
- Mitybos riebalų kiekis: Dugninių žuvų filė turi mažai žuvų taukų (nuo vieno iki keturių procentų), o pelaginių žuvų - iki 30 procentų, todėl jų mitybinė paskirtis ir tinkamumas skirtingiems vartojimo būdams taip pat skiriasi.
Pavyzdžiai ir reikšmė žmonėms
Tipiški dugniniai yra menkės, plekšnės, šapalai, jūrų karosai ir daugelis kitų. Jie yra svarbūs žvejybos sektoriui—dauguma tradicinių jūros žuvų produktų gaunami iš dugninių žuvų. Tačiau intensyvi dugninė žvejyba (pvz., tralavimas) gali pakenkti dugno buveinėms ir mažinti biologinę įvairovę.
Apsauga ir valdymas
Dėl žvejybos spaudimo, buveinių degradacijos ir klimato kaitos, daug dugninių rūšių reikalauja valdymo priemonių: žuvų išteklių limitavimo, apsauginių zonų, draudimų tralavimui pažeidžiamose zonose ir monitoringų. Tinkamas valdymas padeda išlaikyti tiek ekosistemų sveikatą, tiek ilgalaikį žuvų išteklių tvarumą.
Bendrai, dugniniai gyvūnai yra įvairi grupė su specifiniais prisitaikymais ir dideliu ekologiniu bei ekonominiu reikšmingumu. Supratimas apie jų buveines ir ekologiją padeda geriau valdyti jūrinius bei gėlavandenius išteklius.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra priedugnio gyvūnai?
A: Demersiniai gyvūnai yra tie, kurie gyvena jūros ar ežerų dugne arba netoli jo, dažniausiai žuvys.
K: Kokio tipo jūros dugne gyvena demersiniai gyvūnai?
A: Demersiniai gyvūnai paprastai gyvena jūros dugne ir ežerų dugne, kurį sudaro dumblas, smėlis, žvyras arba akmenys.
K: Kur priekrantės vandenyse aptinkami priedugnio gyvūnai?
A: Dugniniai gyvūnai aptinkami pakrančių vandenyse ant žemyninio šelfo arba netoli jo.
K: Kur giluminiuose vandenyse aptinkami priedugnio gyvūnai?
A: Giliavandeniai gyvūnai gyvena giluminiuose vandenyse žemyniniame šlaite arba netoli jo, arba išilgai žemyninio šelfo.
K: Ar dugniniai gyvūnai paprastai aptinkami giliausiuose vandenyse?
Atsakymas: Ne, priedugnio gyvūnai paprastai nerandami giliausiuose vandenyse, pavyzdžiui, bedugnės gelmėse arba bedugnės lygumoje.
K: Ką reiškia žodis "demersinis"?
A: Žodis "demersinis" kilęs iš lotynų kalbos žodžio "demergere", reiškiančio nuskęsti.
K: Kuo dugninės žuvys skiriasi nuo pelaginių žuvų?
A: Demersinės žuvys maitinasi dugne, o pelaginės gyvena ir maitinasi atokiau nuo dugno, atviroje vandens storymėje. Be to, dugninių žuvų filė turi mažai žuvų taukų (nuo vieno iki keturių procentų), o pelaginių žuvų filė gali turėti iki 30 procentų.
